Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį 14 MGL (527,24 Eur ) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 61 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu yra elgetaujantis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 9 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), padarė autoįvykį su automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsitrenkė priekiu važiuodamas į kitą šiukšlių sunkvežimį su konteineriu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad buvo išgėręs, kai vairavo minėtą automobilį. M. R. žino, kad jis buvo girtas, nes kartu gėrė alkoholinius gėrimus – alų. Kai vairavo minėtą automobilį, jame sėdėjo ir automobilio savininkas M. R., kuriam pasakė „geriau jis (A. B.) sės prie vairo, nes tau (M. R.) blogiau bus“. M. R. sutiko ir davė automobilio raktelius. Kaltinamojo manymu, M. R. turi vairuotojo pažymėjimą, bet tuo nėra visiškai tikras. Jis pats pasisiūlė M. R. vairuoti jo automobilį, neneigia, kad jis žinojo ir matė, kad yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Įvykio metu atvykusiems pareigūnams prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, yra išgėręs. Alkotesteriu nustatė, kad yra išgėręs 2,64 prom. Dėl savo veiksmų labai gailėjosi. Pripažįsta, kad jau ne pirmą kartą vairuoja šį M. R. automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo ir anksčiau pagautas vairuojantis išgėręs be teisių su šiuo automobiliu ir buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame taip pat buvo kaltinamas, kad buvo išgėręs ir vairavo be teisių. Po minėto teismo baudžiamojo įsakymo iki šio įvykio jis nevairavo M. R. automobilio (b. l. 69–70).

Liudytojas R. P. (R. P.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 9 d. dirbant savo darbą, vairuojant sunkiasvorį automobilį, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, kieme, važiavo atbuline eiga. Per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad už jo automobilio stovi VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat važiavo atbuline eiga. Jis staiga sustojo, norėjo jį praleisti, tačiau po keleto sekundžių jis taip pat sustojo ir niekur nebevažiavo. Kadangi automobilis stovėjo vietoje, pradėjo važiuoti ir tuo metu, kai važiavo atbuline eiga, jis staiga užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga į jo automobilį, kol galų gale atsitrenkė. Po smūgio išlipo iš automobilio ir priėjo prie VW Caddy automobilio. Tuo metu išlipinėjo šio automobilio vairuotojas. Spėjo pamatyti, kad šio automobilio pavara nebuvo įjungta, bei rankinis stabdis taip pat nebuvo užtrauktas, buvo momentų, kai automobilis šiek tiek pavažiavo atbuline eiga. Būdamas šalia vairuotojo, paklausė jo „ką darai, sustojai, dabar vėl pradėjai važiuoti“. Jis jam tada atsakė, kad nori kalbėti su automobilio vairuotoju. Atsakė jam, tai jis ir yra vairuotojas. Liudytojo teigimu, vairuotojas svirduliavo, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jis buvo apie 180 cm ūgio, po kaire akimi turėjo mėlynę, kalbėjo rusų bei lietuvių kalbomis. Paklausus, ar yra išgėręs, minėto VW Caddy automobilio vairuotojas atsakė, kad truputį. Kai suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, paskambino policijai. Prieš šį skambutį, vairuotojas paprašė, kad neskambintų, siūlė susitarti. Kol laukė pareigūnų, vairuotojas norėjo bėgti, šalintis. Atvykę pareigūnai jam nustatė virš dviejų promilių girtumą (b. l. 30–31).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susitiko pažįstamą A. B. prie garažų (duomenys neskelbtini). Automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam yra ir valdytojas ir savininkas. Jis savo automobilio nevairuoja, nes praeitais metais yra praradęs vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo išgėrus. Šį automobilį davė A. B. 2022 m. kovo 9 d. apie 13–14 val., nes jam reikėjo atsivežti detalę automobilio remontui. Liudytojo teigimu, sutiko ir davė A. B. automobilį. Tuo metu jam A. B. atrodė blaivus. Prižada, kad ateityje neduos vairuoti savo automobilio jokiems iš matymo pažįstamiems asmenims. Apklausiamas papildomai M. R. parodė, kad minėtą dieną paskolino A. B. automobilį, kuriuo važiavo kartu. Po to įvyko eismo įvykis su šiukšlių konteineriu. Pasak liudytojo, jis (M. R.) buvo išgėręs porą butelių alaus, o ar A. B. gėrė, nežino. Vykti su jo automobiliu su A. B. nutarė spontaniškai. Sutinka, kad jo automobilis būtų konfiskuotas ir negrąžintas. Sutinka kad buvo kaltas, nes davė A. B. vairuoti be teisių ir išgėrusiam. Neneigia, kad anksčiau buvo teismo sprendimas dėl to paties A. B., kuris taip pat vairavo VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–37, 41–43).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 9 d. apie 13.40 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme susidūrė šiukšliavežė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvykus pasitiko R. P., kuris paaiškino, kad įvyko eismo įvykis ir jame dalyvavo, kaip vėliau paaiškėjo, neblaivus VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B.. Alkotesterio pagalba jam buvo patikrintas blaivumas ir 14.20 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Antrojo patikrinimo metu 14.40 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas. A. B. neneigė, kad buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Šiukšliavežės vairuotojas paaiškino, kad eismo įvykio metu matė, kaip iš automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo du asmenys, o keleivis pasišalino bei patvirtino, kad minėtą automobilį vairavęs asmuo yra A. B. (b. l. 46–47).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. kovo 9 d. apie 13.41 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas R. P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme susidūrė šiukšliavežė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW vairuotojas įtariama neblaivus (b. l. 4–5).

2022 m. kovo 9 d. patrulio L. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo, metu (b. l. 10).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0071 2022 m. kovo 9 d. 14.39 val. patikrinus A. B. blaivumą, nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o 14.20 val. – 2,64 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1540432). 2022 m. kovo 9 d. neblaivumo nustatymo akte A. B. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 11–14).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Caddy, 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2260 Eur (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra M. R. (b. l. 16).

2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolais užfiksuota, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo R. P. pokalbių turinys, iš kurių matyti, kaip jis informuoja apie eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), tarp jo vairuojamo automobilio ir VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo galimai neblaivus vairuotojas (b. l. 49–50, 51–52).

2022 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolais užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip tikrinamas asmens blaivumas (b. l. 55–56, 57–58).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Caddy, kai jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. B. vairavo automobilį VW Caddy, be kita ko, patvirtina liudytojų R. P., M. R. ir L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, policijos įvykių registro išrašas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir dydžiu (b. l. 130–133).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 109–112), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 93–108), nedirba (b. l. 88–89), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, A. B. skirti baudą nėra tikslinga, nes paskirtų baudų nemoka, todėl prokuroro siūloma 81 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Caddy, priklausančio M. R., konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. B. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi būtent vairuodamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad A. B. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 10 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis).

A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW Caddy, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – M. R. (b. l. 16). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. R. priklausantis automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o šios automobilio savininkas M. R. leido kaltinamajam A. B., esant akivaizdžiai neblaiviam, vairuoti transporto priemonę, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu pats sėdėjo automobilyje keleivio vietoje, t. y. akivaizdu, kad M. R., perleisdamas turtą kaltininkui, žinojo, kad automobilis bus naudojamas šio BK uždraustai veikai daryti, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagrindą taip manyti sustiprina paties M. R. ikiteisminio tyrimo parodymai, kad davė A. B. vairuoti automobilių be teisių ir išgėrusiam. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

VI. Kiti klausimai

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74–75). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 9 d. 14.20 val. iki 2022 m. kovo 10 d. 14.55 val. (dvi dienos) (b. l. 61–62, 72–73). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. R., priklausančiam automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.; turto saugotoju paskirtas M. R., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę automobiliu naudotis (b. l. 77–78). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 9 d. 14.20 val. iki 2022 m. kovo 10 d. 14.55 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. kovo 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinis diskas, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) A. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.