- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1639-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01685-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- G. U., I. U.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. U. ir I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-03 nutarties atsisakyti priimti ieškovų G. U. ir I. U. ieškinį atsakovui T. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo (trečiasis asmuo – antstolė T. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
G. U. ir I. U. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti su T. S. 2012-04-17 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3831. Paaiškino, kad ginčo sutartimi ieškovai atsakovui pardavė 148/601 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 3766/7663 dalį buto, esančio tuo pačiu adresu, už bendrą 480000 Lt sumą. Nuosavybės teisės atsakovui perėjo nuo sutarties pasirašymo momento. Visą kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2020-04-15, mokant kas mėnesį po 5000 Lt. Iš viso atsakovas sumokėjo 10000 Lt. Atsakovas, užtikrinant prievolę pagal ginčo sutartį, įsipareigojo įkeisti ieškovams perkamą daiktą, sudarant daikto hipotekos sandorį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti daikto hipotekos lakštą. Šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė, kadangi 2012-05-09 antstolė T. G. apribojo jo disponavimo teisę daiktu. Todėl šalys susitarė nutraukti ginčo sutartį ir grąžinti viską, ką sutarties metu buvo gavusios bei kreipėsi pas notarę dėl ginčo sutarties nutraukimo. Tačiau tam, kad ginčo sutartis būtų nutraukta ne teismo keliu, turi būti gautas antstolės sutikimas panaikinti apribojimus daiktui. Tačiau sutikimo antstolė nedavė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-07-03 nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui. Padarė išvadą, jog ieškovai siekia nutraukti su atsakovu sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir iš atsakovo atgauti perduotus nekilnojamuosius daiktus, byloje turėtų būti sprendžiamas ir abipusės restitucijos klausimas (CK 6.222 str.). Ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su nekilnojamojo daikto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl, atsižvelgiant į daiktų, esančių ginčo objektu, buvimo vietą (duomenys neskelbtini) ir į ieškinio sumą (480000 Lt), byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
G. U. ir I. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Paaiškino, kad žemės sklypas ir buto dalis, dėl kurio pirkimo-pardavimo pateiktas ieškinys, yra Vilniaus rajone. Ieškinys teikiamas dėl sutarties nutraukimo, o ne dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Taigi ginčas yra ne turtinis, todėl turi būti nagrinėjamas Vilniaus rajono apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, yra teismingos bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150000 Lt, išskyrus bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.).
Ieškovai kelia ginčą dėl žemės sklypo ir buto, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sandorio vertė 480000 Lt. Nurodo, kad atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl šalys susitarė nutraukti sutartį, grąžinant viską ką sutarties šalys nutraukimo metu buvo gavusios pagal ginčo sutartį, t. y. ieškovai grąžina 10000 Lt, o atsakovas žemės sklypą ir butą. Taigi ieškiniu ieškovai prašo grąžinti turtą, todėl sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą yra svarbu, kokios vertės yra turtas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (LAT 2011-05-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taigi ieškovų keliamas ginčas yra turtinio pobūdžio, kadangi reikalaujama taikyti restituciją. Ginčo objektas yra Vilniaus rajone, ginčo sumą sudaro 480000 Lt, todėl ieškinys turi būti paduodamas Vilniaus apygardos teismui. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.
Tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl savo teisių gynimo, turėtų apsvarstyti ir tą aplinkybę, ar reikalavimą išreiškia tinkamai. Ieškinyje nurodo, kad sandorio nutraukimo kliūtis yra ne atsakovo nesutikimas nutraukti sandorį, o antstolės nesutikimas panaikinti apribojimus. Todėl ieškovai turėtų apsvarstyti, kokia kliūtis iš tikrųjų yra dėl sandorio nutraukimo ir reikalavimą pareikšti tam asmeniui, kuris pažeidžia jų teisę. Tuomet bylos teismingumas priklausytų nuo ieškovų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-03 nutartį palikti nepakeistą.