- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 1-1-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00661-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, dirbantis (duomenys neskelbtini) valytoja, gyventi (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta Raseinių raj. sav., neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2014-02-25 apie 10.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupe kartu su sutuoktiniu G. K., panaudojant fizinį smurtą J. D. atžvilgiu, tai yra G. K. ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrus J. D. į galvą bei pagrasinus atsinešto iš virtuvės peilio geležtę įremiant į jos krūtinę, o vėliau į kaklą nugaros pusėje, taip padarant J. D. pjautines žaizdeles sprando kairėje, kairėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą sprando kairėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš jos striukės pagrobus mobilųjį telefoną Nokia“ – 100 litų vertės (kas atitinka 28,96 eurų), bei 10 litų (kas atitinka 2,89 eurų), o žodžiu grasinant N. M., iš jo pagrobus 2 litus (kas atitinka 0,57 eurų), bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ – 130 litų vertės, (kas atitinka 37,65 eurų), o N. M. išsigandus ir išbėgus iš kambario į tualetą ir G. K. nenustatytu daiktu sudavus jam į pakaušį, ko pasėkoje jis nukrito vonioje, o po to kai jis išlipo iš vonios ir atsigulė vonios kambaryje ant grindų, ji (J. K.) priėjo prie nukentėjusiojo N. M. ir ne mažiau 5 kartų trenkė jam nenustatytu daiktu į galvą, taip N. M. padarant muštinę žaizdą galvoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir iš kišenės pagrobė 5 litus (kas atitinka 1,44 eurų).
Kaltinamoji J. K. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad J ir N parsivedė į namus. Parsinešę alaus visi gėrė. Tada jos vyras G. K. pradėjo atiminėti iš jų daiktus. Kadangi ji jo pati bijo, tai niekuo negalėjo padėti. G. K. turėjo peilio geležtę, ar grasino J. D. ir N. M., nematė. Neatsimena, ar jie jam priešinosi. G. K. iš jų atėmė telefonus, pinigų. Ji nekvietė policijos, nes pati K bijo. Po to jau, kai ji nuėjo į vonią, ten buvo M. Jis ten gulėjo, buvo sąmoningas. Jam tada sudavė, kodėl taip padarė, nežino, ir iš jo paėmė 5 litus, kuriuos ištraukė iš kišenės. Nurodymą paimti pinigus jai davė G. K., sakė, kad N. M. jų turi. Todėl N. M. greičiausiai ir sudavė smūgį dėl pinigų. Sudavė į sprandą gal 5 kartus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė be jos visiško prisipažinimo baudžiamojoje byloje yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiosios J. D. parodymais apie tai, kad 2014-02-25 apie 10.00 valandą A paskambino savo pažįstamam G. K., kuris visus pasikvietė į svečius. Ji su N. M., draugai R ir A nuėjo iki G. K. namų, L. I. g. 102-2, Kaune. G namuose buvo su savo žmona J. Visi gėrė alų, degtinę. Ji pati negėrė. Apie 10.00 val. sėdint kambaryje prie stalo G. K. be jokios priežasties ne mažiau 5 kartų sudavė J į veidą. Kaip suprato, jis mušė žmoną be priežasties. Jie nesipyko. Išgėrus, A su R išėjo. Namuose liko ji su N ir G. K. su žmona J. N, G ir J toliau gėrė. Apie 12.00 valandą, G. K. iš jos ir N. M. pradėjo reikalauti pinigų. Jis matė, kad jie rankose laikė pinigų. Taip pat matė, kad abu turi telefonus. G. K. paminėjo, kad reikia toliau gerti, o tam reikia pinigų. Reikia parduoti telefonus ir pragerti. Tai G. K. pakartojo kelis kartus. Į tai J. K. nesikišo ir nieko nereikalavo, ji tik stebėjo. Ji pasakė, kad pinigų neturi, o telefono neduos. G. K. nuėjo į virtuvę ir sugrįžo su rankoje laikomu peiliu. Dar kartą jai ir N pasakė, kad „atiduokite, ką turite, jei norite gyventi“. Šituos žodžius suprato, kaip rimtą, realų grasinimą jai, kad taip G. K. siekia, kad ji atiduotų daiktus. G prirėmė prie G. M. nugaros peilio ašmenis. Peiliu nedūrė. N. M. išsigano ir pats atidavė G mobilų telefoną „Samsung“ Kiek pamena dar atidavė monetų. Po to G peilį, ašmenimis į priekį, įrėmė jai į krūtinę. Ji dėvėjo striukę, kurią vėliau pateikė policijos pareigūnams. Pradžioje ji priešinosi, savo kairiosios rankos delnu nustūmė peilį nuo savęs. Į peilio geležtę susipjaustė kairiosios rankos riešą. Įremtas peilis supjaustė striukę. G dešiniąją ranka laikė peilį, o kairiąja ja apieškojo ir iš striukės kišenės pagrobė telefoną „Nokia“. Telefone buvo kortelė, kurios Nr. 867402544. Po to G dešiniąja ranka peilį įrėmė jai į kaklą nugaros pusėje. Liko žaizda. Kairia ranka apieškojo ir iš vidinės striukės kišenės surado ir ištraukė 10 litų monetomis. Tuo metu, kai ją kraustė, J buvo kambaryje ir viską stebėjo. Nieko nesakė, nesikišo. Kai iš jos grobė daiktus G, N. M. norėjo pabėgti. Jis iš kambario pabėgo į koridorių. Pabėgti neišėjo, nes lauko durys buvo užrakintos. G N. M. parsivedė atgal į kambarį. Vėl rankoje laikė peilį priešais. Dar drabužiuose ieškojo daiktų, tačiau ji jau nieko neturėjo. G kelis kartus pakartojo, pagrasino, jei pasiskųs, bus blogai. Ji paprašė, kad G atiduotų jų telefonų korteles. Jis pats iš telefonų ištraukė korteles ir padavė. Telefonus ir pinigus įsidėjo į savo drabužių kišenes. Nerijus vėl norėjo pabėgti. Jis išbėgo iš kambario. Paskui jį su peiliu išėjo G. J liko kambaryje ant lovos. Tada ji pasinaudojo situacija, išdaužė ranka koridoriaus langelį ir pro jį pabėgo į lauką. Kas toliau vyko namuose nežino. Gatve bėgo ir beldė į namų duris. Pati įėjo į vieną namą, kurio durys buvo neužrakintos. Jame nepažįstamos moters paprašė telefono paskambinti į policiją. Telefonu policijai pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais atėjo prie G namų. Durys buvo užrakintos dėl to į vidų pateko pro langą. Kai atėjo į vidų Nerijus kraujuotas gulėjo vonioje. Kambaryje surakintomis rankomis buvo G ir J. Ji pati parodė peilį, kuriuo buvo grasinta. Tas peilis buvo kambaryje prie lovos, ant grindų. Įvykio metu iš jos buvo pagrobtas mobilus telefonas „Nokia“, kurio vertė 100 litų, 10 litų, sugadinta 280 litų vertės striukė ( 1 t. b. l. 58-63).
Nukentėjusiojo N. M. parodymais apie tai, kad 2014-02-25 apie 10.00 valandą, kartu su drauge J. D. atėjo į svečius pas G. K. ir jo žmoną Jurgitą, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Jie kartu leido laiką, sėdėjo kambaryje ir gėrė alų. Iš pradžių namuose dar buvo pažįstami A ir R. Jie pabuvo trumpai ir iš namų išėjo. Geriant jis matė, kad G be jokios priežasties ne mažiau trijų kartų kambaryje iš alkūnės sudavė savo žmonai J į veidą. Mušė be priežasties. G sakė, kad jis vienas ją mušti gali. Jurgita nesuskundė. Išgėrus alų, apie 12.00 valandą, jis kartu su J ketino eiti namo. Tai pamatė G. Jis aiškiai pasakė, kad jie niekur neis. G rankoje laikė peilį. Abiem pasakė „jeigu norite gyventi, duokite, ką turite“. Jis aiškiai suprato, kad reikalauja turto. Jis labai išsigando, nes G su peiliu buvo šalia. Jis jam padavė striukėje turėtas monetas. Buvo apie du litus. Dar G padavė savo mobilų telefoną „Samsung“. Telefonas buvo be galinio dangtelio. G išėmė iš jo telefono SIM kortelę ir padavė jam. Pasakė, kad niekam nesiskųstų. Kortelę pasiėmė. Julija nieko nedavė. Tada G atėjo prie J ir į krūtinę jai įrėmė peilį. Matė, kaip G įrėmęs peilį J į krūtinę pradėjo čiupinėti jos striukę ieškodamas daiktų. Tai pamatęs jis sugalvojo pabėgti. Jis išbėgo iš kambario į koridorių. Koridoriaus durys buvo užrakintos. G jį pasivijo, ranka paėmė už striukės, kita ranka įrėmė į nugarą peilį. Taip jį pervedė į kambarį. Kambaryje buvo J. Tada G vėl įrėmė peilį ir pradėjo kraustyti J kišenes. Peilį laikė prie kaklo. G kraustė kišenes. Ką iš jų paėmė nežino, neįsidėmėjo. Jis vėl bėgo iš kambario, tačiau jį vėl pagavo ir sugražino atgal. G vėl reikalavo, kad atiduotų daiktus. Jis nieko neturėjo vertingo. Negalėjo nieko duoti. Tada nuėjo į tualetą, galvojo išsigelbės, tačiau paskui jį į tualetą atėjo G, kuris jam stipriai sudavė į galvą, tiksliau į pakaušį. Nematė, ar ranka, ar kokiu nors daiktu. Nuo smūgio jis įkrito į vonią. Po to išlipo iš vonios ir atsigulė ant grindų. Po kelių minučių į vonią atėjo J. Jis gulėjo veidu į žemę. Jurgita tada ne mažiau 5 kartų sudavė į kaklą. Nematė kuo davė. Jautė, kad kietu daiktu. Kažką sakė jam, tačiau nesuprato ką. Po to J apžiūrėjo jo drabužius. Kelnių kišenėje rado ir paėmė apie 5 litus, kurie buvo monetomis. Ji iš vonios išėjo. Po to buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė kad po butą vaikšto pareigūnai, kurie sulaikė G. Įvykio metu iš jo buvo pagrobtas telefonas „Samsung“, juodos spalvos korpusu, be dangtelio. Jo vertė 130 litų. G pagrobė apie du litus, J apie 5 litus. ( 1 t. b. l. 67, 69-70).
Akistatų protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusieji J. D. ir N. M. patvirtino akistatoje su įtariamąja J. K. savo parodymus. Nukentėjęs N. M. akistatos metu su įtariamąja J. K. patvirinio savo parodymus ir parodė, kad jis norėjo pabėgti iš namų ir nuėjo į vonią. Vonioje G. K. jam sudavė smūgį ir jis nugriuvo. Jis gulėjo vonioje , G. K. iš vonios išėjo. Jam gulint ant grindų pamatė, kad prie jos ateina Jurgita. Jos pačios veido nematė, matė tik kojas. Jis bijojo pakelti galvą, apsimetė , kad yra be sąmonės. Jurgita jam , ne mažiau 5 kartus sudavė į kaklą iš nugaros pusės. Jis gulėjo veidu į grindis, Jurgita isteriškai šaukė, nesuprato ką sakė. Po to Jurgita įkišo ranką į kairią jo kelnių kišenę ir ištraukė metalinius pinigus apie 5 litus .Jis prarado sąmonę, kai atsigavo, namuose buvo policijos pareigūnai ( 2 t. b. l. 3,4).
Liudytojo A. B. parodymais apie tai, kad 2014-02-25 (duomenys neskelbtini) mikrorajone automobiliu patruliavo kartu su patruliu P. Š.. Apie 12.08 val. policijos budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, su peiliu užpultas žmogus. Kai atvyko į įvykio vietą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, jį pasitiko J. D.. Ji buvo lauke. J. D. buvo labai išsigandusi, pasakė, kad ją užpuolęs asmuo su peiliu yra namo viduje. Tas asmuo jai spyrė į galvą. Dar sakė, kad iš jos ir jos sugyventinio užpuolikas atėmė mobiliuosius telefonus ir pinigų. Pinigų sumos nepamena. Namo viduje yra N. M., kurį taip pat mušė name gyvenantys asmenys. J. D. pasakė, kad ji pati iš namo pabėgo pro langą. Lango jam neparodė. Pats matė, kad išdaužyti du namo prieangio langai. Jis beldė į namo langus ir duris. Niekas durų neatidarė. Turint informacijos, kad namo viduje slepiasi įtariamieji ir yra nukentėjęs asmuo, kuriam reikalinga pagalba, jis kartu su kolegomis P. Š. ir atvykusiais patruliais A. B. ir G. G. išėmė vieną namo verandos langą. Langas buvo pritvirtintas vinimis. Verandos durys buvo užrakintos. Kitos durys į verandą buvo atidarytos. Kai atėjo į kambarį, jame ant lovos gulėjo G. K.. Jis apsimetė, kad miega. Kambaryje buvusi J. K. pradėjo bėgti į kitą kambarį. Ją sulaikė G. G.. Tada kambaryje buvęs N. M. nurodė, kad ant lovos gulintis vyras yra G. K., o bandžiusi pabėgti moteriškė – jo žmona. Kaltinamasis ir jo žmona jį sumušė, G. K. grasino jam peiliu, atėmė pinigus ir telefonus. Smulkiau įvykio aplinkybių neaiškino. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Iš karto sulaikė G. K.. Sulaikant G. K. jo drabužiuose aptiko du telefonus. Jų nepaėmė, paliko drabužiuose. Kambaryje buvusi J. D. parodė kambaryje ant žemės gulintį peilį ir pasakė, kad būtent šituo peiliu G. K. grasino jai. J. D. pasakė, kad G. K. drabužiuose turi būti iš jos ir N. M. pagrobti telefonai. Kambaryje ant lovos ir grindų buvo dėmės, panašios į kraują. Neišsiaiškino, iš kur kraujas įvykio vietoje. ( 1 t. b. l. 57).
Specialisto išvada Nr. G496/14(02), kuria A. M. konstatuota muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spardant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (t 1, b.l. 41).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji tyčia panaudodama fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo N. M. jam priklausantį turtą – 5 litus, be to, tai padarė veikdami bendrininkų grupe su G. K..
Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).
Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji J. K. turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, siekė užvaldyti svetimą turtą, tai yra nukentėjusiojo pinigus, tai padarė kito bendrininko G. K. nurodymu, kas rodo, kad jų vykdoma veika, nors ir nebuvo išsamiai aptarta, tačiau buvo apjungta bendra tyčia panaudojant fizinį smurtą atimti nukentėjusiojo pinigus. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, J. K. N. M. atžvilgiu ėmė veikti jau po to, kai kitas bendrininkas G. K. buvo pagrasinęs peilio geležte J. D., tai yra realizavęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., objektyviuosius požymius pastarosios atžvilgiu. Duomenų apie tai, kad J. K. būtų atitinkamai veikusi bendrai su G. K. J. D. atžvilgiu, nėra. Todėl negalima konstatuoti, kad abiejų bendrininkų veiksmus jungė jų bendra tyčia plėšimo metu panaudoti peilį ne vieno nukentėjusiojo (J. D.), o abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusiojo bei kaltinamosios parodymais įrodyta, kad tiek J. K., tiek ir G. K. veikdami bendrininkų grupe realizavo tik tuos objektyviuosius nusikalstamos veikos plėšimo sudėties požymius, kuriuos apėmė jų bendra tyčia tik dėl fizinio smurto N. M. atžvilgiu panaudojimo ir pinigų iš jo pagrobimo, o ne fizinio smurto bei peilio geležtės J. D. atžvilgiu panaudojimo ir jai priklausančio turto iš jos pagrobimo.
Konstatuotina, kad nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės rodo, kad prieš nukentėjusįjį N. M. įvykio metu J. K. panaudotas fizinis smurtas (smūgių sudavimas) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė palaužti nukentėjusiojo valią ir to pasėkoje pagrobti svetimą turtą (pinigus), kas pagal teismų praktiką atitinka plėšimo Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. prasme požymius. Kadangi kaltinamoji pagrobusi pinigus jais galėjo laisvai disponuoti, jos nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas.
Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji buvo kaltinama BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra jai buvo inkriminuojamas kvalifikuojantis plėšimo požymis – peilio panaudojimas. Tačiau teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes apie tai, kad kaltinamosios šioje byloje J. K. ir jos bendrininko G. K., kuris dėl šios nusikalstamos veikos yra pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžiu, bendra tyčia apėmė tik veiksmus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu bei pinigų pagrobimu iš N. M., ir neapėmė peilio panaudojimo J. D. atžvilgiu šio plėšimo metu, todėl ši plėšimą pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė negali būti pripažintas esant įrodyta kaltinamajai J. K.. Dėl šios priežasties J. K. negali būti pripažinta faktinė aplinkybė apie jos bendrai su G. K. panaudotą peilį (peilio geležtę) jai inkriminuojamo plėšimo metu, atitinkamai kaltinamosios veika perkvalifikuotina kaip plėšimas iš BK 180 str. 2 d. į plėšimą pagal BK 180 str. 1 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. K. pripažinti kalta padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pripažino visas šioje byloje įrodytas ir kaltinimą pagrindžiančias aplinkybes, išskyrus peilio panaudojimą, ką teismas pripažino esant neįrodyta, konstatuotina, kad kaltinamoji šioje byloje prisipažino visiškai padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinama ir tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe.
Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
J. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdama neteista, yra dirbanti dėl ko darytina išvada, kad J. K. nėra linkusi nusikalsti, o savo tokį elgesį vertina kritiškai ir tikėtina padarys teigiamas išvadas, dėl ko ateityje daugiau nenusikals. Todėl teismas sprendžia, kad J. K. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, numatytai BK 180 str. 1 d. sankcijoje.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta po vieną J. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad ji dirba.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.
Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamoji dirba, yra anksčiau neteista, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju J. K. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus.Todėl J. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajai BK 75 str. 2 d. 5 ir 7 p. numatytus įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimą tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
J. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.
Byloje gautą J. K. gydymo stacionare istoriją Nr. A-4902164 (2015 m.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.