Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams R. T., Ž. D. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Ieškovas E. V. pateikė teismui ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė pripažinti, kad tikrovės neatitinka ir žemina ieškovo garbę ir orumą šie atsakovų paskleisti teiginiai: atsakovo R. T. teiginiai: 1.1. „per 20 metų šios organizacijos veiklos tapo tam tikra pinigų plovykla“; 1.2. „sovietmečio įpročių neatsikračiusioje agentūroje yra visos sąlygos klestėti korupcijai‘; 1.3. „per 20 veiklos metų ji tapo tikra mūsų pinigų plovykla“; 1.4. „per dvidešimtmetį agentūroje buvo visos sąlygos klestėti korupcijai, ji pati leido ir koregavo savo įstatus, kuriems autoriai daryti įtakos negali“; 1.5. „nepasitikėjimas valdžia kilo dėl to, kad 20 metų buvo vykdytas aplaidus administravimo darbas, sukčiavimas stambiu mastu“; 1.6. „LATGA-A virto pinigų plovykla. Padėtis čia yra tikrai apgailėtina...“; 1.7. „su E. V. neįmanoma susikalbėti. Jis klausia: “O kas mus paduos į teismą?“ Aš matau labai daug sukčiavimo atvejų. Sako: „Na ir ką, galėjau mašiną pirkt už 50 tūkstančių, bet nupirkau už 150. Galėjau pieštukams išleist mažiau nei 100 tūkstančių, bet išleidau 100“; 1.8. „LATGA-A yra pinigų plovimo mašina. Gal ir per mažai milijonų plaunama, kad prokuratūra tirtų“; 1.9. „negali net suskaičiuoti, kiek pažeidimų ar įtartinų veiksmų jo atžvilgiu yra padariusi organizacija“; 10. „nepabijokime, taip yra. Parašai klastojami, todėl norime sąžiningo audito“. Atsakovės Ž. D. teiginiai „per 20 veiklos metų LATGA-A išvirto į individualią įmonę, kurios veiklos sąnaudos nuolat didėja, o generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais“. Prašo priteisti iš atsakovų po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nuo 1991-01-03 iki 2011-12-31 ėjo LATGA-A generalinio direktoriaus pareigas. 2011 m. birželio 2 d. BNS spaudos konferencijų salėje įvyko R. T. spaudos konferencija dėl neskaidrumo LATGA-A. Viešai išplatintame pranešime apie rengiamą spaudos konferenciją nurodyta, kad autoriai priėmė sprendimą kreiptis į valdžios institucijas dėl neskaidriai administruojamų autorių lėšų. Atsakovų R. T. ir Ž. D. viešai išplatintame pranešime išsakyti aukščiau išdėstyti teiginiai, kuriuos ieškovas prašo teismą pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, po spaudos konferencijos buvo išplatinti ir paskelbti įvairiose visuomenės informavimo priemonėse - laikraščiuose, žurnaluose, televizijos ir radijo programose, interneto tinklalapiuose, ko pasekoje ši informacija tapo prieinama plačiajai visuomenei. Ieškovas nurodė, jog atsakovų paskelbti teiginiai yra vienpusiški, jais iškraipoma tiesa, teigiama apie asmens padarytus teisės ir moralės normų pažeidimus, negarbingą elgesį. Ieškovas kaltinamas atlikęs tokias kriminalines veikas kaip sukčiavimas, parašų klastojimas, pinigų pasisavinimas, tačiau teiginiai nėra pagrįsti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, ieškovui nėra paskirta jokia drausminė nuobauda dėl netinkamo/aplaidaus pareigų atlikimo. Teiginių turinys ir teiginiai susiję su ieškovu ir jo veikla LATGA-A, kuomet buvo vadovu, pateikiama informacija apie ieškovą ir jo vadovaujamą įstaigą suponuoja neigiamą viešąją nuomonę, kad jis netinkamai vykdė pareigas, nesugeba vadovauti ir daro nusikaltimus - sukčiauja, pasisavina pinigus ir t.t., ir tai peržengia viešojo asmens kritikos ribas. Atsakovams skleidžiant informaciją nebuvo išlaikyta teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į gero vardo gynimą pusiausvyra.

Atsakovai R. T., Ž. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą, nes paskleisti teiginiai yra jų nuomonė dėl LATGA - A veiklos. Remdamiesi viešai šios asociacijos tinklapyje skelbiamais duomenimis ir kita atsakovams prieinama informacija padarė išvadą, jog LATG - oje yra kaupiamos lėšos, kurios gali būti naudojamos be autorių žinios. Kadangi jaunų muzikantų grupė yra nedidelė, jie negali įtakoti LATGA-A sprendimų, į autorių teikiamus pasiūlymus neatsižvelgiama, priimant sprendimus ir neteikiama informacija apie lėšų panaudojimą, yra klaidų skirstant autoriams atlyginimus už kūrinių panaudojimą, todėl atsakovai išdėstė savo nuomonę apie organizacijos veiklą ir iš jos išstojo, nepasitikėdami. Dėl kilusių įtarimų grupė autorių kreipėsi į prokuratūrą, nurodė savo motyvus, kurių pagrindu prašė ištirti veiklą. Spaudos konferencijos metu buvo paskelbta visa ši informacija ir autorių įtarimai dėl neskaidrios veiklos, priimant sprendimus ir skirstant bei panaudojant už muzikos kūrinių atlikimą surinktas lėšas. Su LATGA-A vadovu ar kitais asmenimis negalėjo išsiaiškinti kilusių klausimų ir įtarimų, todėl buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir apie tai pateikta informacija spaudos konferencijos metu. Nurodė, jog atsakovai turėjo teisę pareikšti nuomonę ir išdėstyti savo įtarimus dėl asociacijos veiklos, ką ir padarė spaudos konferencijos metu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, paskelbtų straipsnių turiniu konstatavo, kad visi atsakovų teiginiai, išdėstyti 2011 m. birželio 2 d. spaudos konferencijos metu ir paskelbti visuomenės informavimo priemonėse yra atsakovų pareikšta nuomonė, išsakytos abejonės ir susirūpinimas dėl asociacijos LATGA-A, kuriai tuo metu vadovavo E. V., jos vadovo veiklos. Pažymėjo, jog tai įvyko dėl to, kad atsakovams nebuvo aišku kaip panaudotos ir paskirstytos lėšos ir tai tiesiogiai susiję su autorių atlygiu už muzikos kūrinių atlikimą. Atsakovai bei kiti autoriai siekė išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes, gauti informaciją ir dokumentus, tačiau jų negavę, remdamiesi prieinama jiems informacija, susidarė nuomonę, jog lėšos skirstomos ir panaudojamos neskaidriai, kad jie negali įtakoti priimamų sprendimų, neatsižvelgiama į jaunų autorių pasiūlymus, ir tokiu būdu pareiškė nuomonę dėl asociacijos neskaidrios veiklos, galimai nusikalstamos, nes neatliekamas auditas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad buvo pareikšta atsakovų nuomonė apie ieškovo - kaip asociacijos tuomečio vadovo ir LATGA-A veiklą, kuomet jos vadovu buvo ieškovas, bet ne teiginiai, neatitinkantys tikrovės bei žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai savo nuomonę būtų pareiškę nesąžiningai ar visiškai tam neturėdami pagrindo. Nenustatęs, jog apie ieškovą buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys, garbę ir orumą žeminantys teiginiai (CK 2.24 str., 6.245 - 6.249 str., LR Visuomenės informavimo įstatymas) teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti. Su teismo priimtu sprendimu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, klaidingai atsakovų viešai paskleistas žinias įvertino kaip nuomonę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Tai grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai daro išvadą, kad visi atsakovų teiginiai, dėl kurių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą yra kreipęsis ieškovas, yra atsakovų nuomonė apie LATGA-A ir jos vadovo veiklą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad apie ieškovą viešai paskelbtos informacijos tikrumas negali būti patikrintas pagal tiesos ir netiesos kriterijus. Ginčą sudarančių teiginių konstrukcijos yra konstatuojančio pobūdžio. Teiginiai „ per 20 metų šios organizacijos veiklos tapo tam tikra pinigų plovykla“; „per 20 veiklos metų ji tapo tikra mūsų pinigų plovykla“; „LATGA-A virto pinigų plovykla. Padėtis čia yra tikrai apgailėtina...“; „LATGA-A yra pinigų plovimo mašina. Gal ir per mažai milijonų plaunama, kad prokuratūra tirtų“ suponuoja, kad yra paskleista žinia, jog asociacijoje plaunami pinigai, t.y. siaurąja prasme: legalizuojami iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje gauti pinigai; plačiąja prasme: pinigai naudojami neteisėtai, pasisavinami, švaistomi. Teiginiai: „sovietmečio įpročių neatsikračiusioje agentūroje yra visos sąlygos klestėti korupcijai‘; „per dvidešimtmetį agentūroje buvo visos sąlygos klestėti korupcijai, ji pati leido ir koregavo savo įstatus, kuriems autoriai daryti įtakos negali“ suponuoja, kad paskeista žinia, jog asociacijoje klesti korupcija, papirkinėjimas. Teiginiai: „nepasitikėjimas valdžia kilo dėl to, kad 20 metų buvo vykdytas aplaidus administravimo darbas, sukčiavimas stambiu mastu“; „su E. V. neįmanoma susikalbėti. Jis klausia: “O kas mus paduos į teismą?“ Aš matau labai daug sukčiavimo atvejų. Sako: „Na ir ką, galėjau mašiną pirkt už 50 tūkstančių, bet nupirkau už 150. Galėjau pieštukams išleist mažiau nei 100 tūkstančių, bet išleidau 100“; „negali net suskaičiuoti, kiek pažeidimų ar įtartinų veiksmų jo atžvilgiu yra padariusi organizacija“, „per 20 veiklos metų LATGA-A išvirto į individualią įmonę, kurios veiklos sąnaudos nuolat didėja, o generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais“ suponuoja žinią, kad E. V. netinkamai vykdė administravimo darbą, piktnaudžiavo pareigomis, iššvaistė, pasisavino asociacijos LATGA-A turtą. Teiginiai „nepabijokime, taip yra. Parašai klastojami, todėl norime sąžiningo audito“ suponuoja žinią, kad asociacijoje yra klastojami dokumentai. Apelianto nuomone, visi šie teiginiai turi būti vertinami kaip žinia, nes pateikiami teigiamąja forma, nurodomi duomenys, kurių buvimą galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, suvokiami vienareikšmiškai aiškiai, paskleisti tikslu atstatydinti ieškovą ir visą asociacijos tarybą.

2. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad informacijos apie padarytus teisės pažeidimus ar veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, viešas paskelbimas negali būti vertinamas kaip subjektyvių įsitikinimų (nuomonės) reiškimas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar autoriai turėjo abejonių dėl LATGA-A veiklos teisėtumo ir dėl to kreipėsi į generalinę prokuratūrą, nėra jokio kalbinio ar loginio pagrindo manyti, kad atsakovai aukščiau išdėstytais teiginiais išsakė savo nuomonę. Be to, byloje keliamas klausimas dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo, ne kreipiantis į teisėsaugos institucijas, o pasisakant visuomenės informavimo priemonėse. Apie apeliantą paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jo garbę ir orumą žemina. Dėl nurodyto, teismas nepagrįstai šiuos ginčo teiginius vertino kaip nuomonės išsakymą.

3. Net ir darant prielaidą, kad visuomenės informavimo priemonėse atsakovų paskeisti teiginiai yra jų subjektyvi nuomonė, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovams už garbės ir orumo pažeidimą neturi būti taikoma teisinės atsakomybės, nes asmens garbė ir orumas yra ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos ir neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo nuomonės. Atsakovų viešai paskleista informacija buvo pateikiama įžeidžiančiu, žeminančiu būdu, teismas nevertino šios informacijos adekvatumo, pateikimo formos neutralumo.

Atsakovai R. T., Ž. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžė, kad jie kreipėsi į prokuratūrą siekdami, kad būtų ištirta asociacijos veikla, nes kitų priemonių jie neturėjo. Faktas, kad atsakovai kreipėsi į prokuratūrą, negali būti laikoma įžeidimu ar garbės ir orumo pažeminimu. Po kreipimosi žiniasklaidai buvo išsakytos autorių nuomonės, abejonės dėl skaidrios LATGA-A veiklos. Tai padaryta remiantis kreipimusi į prokuratūrą bei siekiant sąžiningai išsiaiškinti šios asociacijos veiklos detales, kurių pati asociacija neatskleidžia net savo nariams. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovai nurodė, kad jie kartu su kitais 94 LATGA-A asociacijos nariais 2011-06-02 kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, LR Prezidentę, LR Kultūros ministeriją su pareiškimu dėl susiklosčiusios padėties autorių teisių administravime LATGA-A agentūroje ir prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame pareiškime autoriai nurodo, kad jie negali pilnai dalyvauti sprendimų priėmime LATGA-A, negauna informacijos apie agentūros sąnaudų pagrįstumą, asociacijos struktūroje yra tyčia padidinti asociacijos administravimo kaštai, dėl ko stambiu mastu švaistomos autoriams priklausančios lėšos, mažėja išmokos autoriams ir mažėja mokamas pajamų mokestis į valstybės biudžetą. Lėšos galimai yra naudojamos pagal paskirtį – autoriams, o per specialiai tam sukurtus menamus fondus, pervedami tretiesiems asmenims. Vėliau šiomis lėšomis galimai naudojasi LATGA-A generalinis direktorius su šeima, kai kurie LATGA-A Tarybos nariai ir susiję asmenys. Šiame pareiškime autoriai kreipiasi gindami viešą interesą ir prašo ištirti ar LATGA-A generalinis direktorius nepažeidė BK 182 str., 183 str., 184 str., 222 str., 223 str.. 2011-06-15 R. T. gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos raštą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo LATGA-A agentūros ir jos vadovo atžvilgiu. Po 2011-06-02 autorių kreipimosi buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu autoriai, tame tarpe ir atsakovas išsakė savo abejones dėl LATGA-A veiklos, jie paskelbė ne faktus, o išsakė savo nuomonę, ką padarė gindami viešąjį interesą ir siekdami iškelti į viešumą galimai neskaidrią organizacijos veiklą. Ši nuomonė buvo pagrįsta objektyviais duomenimis, kuri susiformavo atsakovui stebint organizacijos veiklą ir dalyvaujant joje. Atsakovas R. T. 2011-05-03 pats kreipėsi į antstolę, kad ji užfiksuotų aplinkybes apie tai, kad ieškovas nepateikė prašomų duomenų. Atsakovui R. T. kaip kūrėjui LATGA-A teikė ataskaitas ir mokėjo autorinį atlyginimą už atliktus kūrinius, tačiau dalis autorinio atlyginimo nėra detalizuota, todėl susidaryta nuomonė, kad galimai yra sukčiaujama, plaunami pinigai, sudaromos sąlygos korupcijai. Savo teiginiuose atsakovai reiškia bendrą nusimanymą ginčo tema ir pateikia savo subjektyvų vertinimą, kuris pareikštas tikslu ne įžeisti ar pažeminti ieškovą, o pranešti visuomenei, kad asociacija veikia neskaidriai ir galimai neskaidriai tvarko narių lėšas. Pažymėjo, jog daugumoje teiginių ieškovas nėra net minimas, todėl negalima teigti, kad tie teiginiai yra apie jį. Atsakovo R. T. 7 teiginys nėra atsakovo žodžiai, nes tekstas yra sumontuotas, t.y. jis cituoja pačio ieškovo žodžius. Atsakovės Ž. D. teiginys apie ieškovą yra jos nuomonė ir susidariusios situacijos subjektyvus vertinimas. Teiginyje panaudotas žodis „panašu“ rodo, kad frazei yra suteikiama sąlyginė reikšmė, kuriai būdinga abejonė, lyginimas. Todėl frazė „generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais“ nėra žinia ar duomenys, o tik atsakovės spėjimas, kuris yra paremtas atsakovės turimais duomenimis apie asociacijos veiklą iš jos veiklos duomenų ir žiniasklaidoje esančios informacijos. Atsakovai nesutinka su ieškovo skundo argumentu, kad atsakovai paskleidė ne nuomonę, o žinias, nes informacijos iš asociacijos atsakovai negaudavo. Ieškovas nekreipia dėmesio į tai, kad daugumoje teiginių ieškovas net neminimas ir juos vertina vienodai su tais, kuriuose jis minimas. Atsakovai neturėjo jokio tikslo sumenkinti ar įžeisti ieškovo garbę ir orumą, o tik išsakė neigiamą asociacijos veiklos vertinimą, nes jų nuomone lėšos asociacijoje buvo tvarkomos ir mokamos neskaidriai. Teigia, jog byla buvo išnagrinėta tinkamai taikius materialinės teisės normas. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė neturtinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo ją priteisti. Prašė priteisti patirtas advokato išlaidas už apeliacinį procesą - 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.2, b.l. 18).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl apelianto E. V. neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad 2011 m. birželio 2 d. BNS konferencijoje dėl neskaidrumo asociacijoje LATGA-A ir visuomenės informavimo priemonėse atsakovai menkinančiai, tikslu pažeminti ieškovo garbę ir orumą pasisakė dėl ieškovo ir jo veiklos, vadovaujant asociacijai. Buvo paskleisti šie ieškovo garbę ir orumą žeminantys, tiesos neatitinkantys teiginiai: 1.1. „per 20 metų šios organizacijos veiklos tapo tam tikra pinigų plovykla“; 1.2. „sovietmečio įpročių neatsikračiusioje agentūroje yra visos sąlygos klestėti korupcijai‘; 1.3. „per 20 veiklos metų ji tapo tikra mūsų pinigų plovykla“; 1.4. „per dvidešimtmetį agentūroje buvo visos sąlygos klestėti korupcijai, ji pati leido ir koregavo savo įstatus, kuriems autoriai daryti įtakos negali“; 1.5. „nepasitikėjimas valdžia kilo dėl to, kad 20 metų buvo vykdytas aplaidus administravimo darbas, sukčiavimas stambiu mastu“; 1.6. „LATGA-A virto pinigų plovykla. Padėtis čia yra tikrai apgailėtina...“; 1.7. „su E. V. neįmanoma susikalbėti. Jis klausia: “O kas mus paduos į teismą?“ Aš matau labai daug sukčiavimo atvejų. Sako: „Na ir ką, galėjau mašiną pirkt už 50 tūkstančių, bet nupirkau už 150. Galėjau pieštukams išleist mažiau nei 100 tūkstančių, bet išleidau 100“; 1.8. „LATGA-A yra pinigų plovimo mašina. Gal ir per mažai milijonų plaunama, kad prokuratūra tirtų“; 1.9. „negali net suskaičiuoti, kiek pažeidimų ar įtartinų veiksmų jo atžvilgiu yra padariusi organizacija“; 10. „nepabijokime, taip yra. Parašai klastojami, todėl norime sąžiningo audito“; 11.1 „per 20 veiklos metų LATGA-A išvirto į individualią įmonę, kurios veiklos sąnaudos nuolat didėja, o generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais“. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nurodyti teiginiai yra atsakovų nuomonė, išsakytos abejonės ir susirūpinimas dėl asociacijos veiklos ir kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai savo nuomonę apie asociaciją ir jos vadovą būtų išreiškę nesąžiningai, iškreipdami faktus ar duomenis. Apelianto vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatė, kad apie ieškovą viešai paskelbtos informacijos tikrumas negali būti patikrintas pagal tiesos ir netiesos kriterijus (VIĮ 2 str. 69 d., 33 d.). Teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, pasakoma arba pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir yra įmanomas patikrinti, yra žinia. Apeliantas nurodo, kad ginčo teiginiai turi būti vertinami kaip žinia, nes pateikiami teigiamąja forma, yra konstatuojamojo pobūdžio, nurodomi duomenys, kurių buvimą galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, suvokiami vienareikšmiškai aiškiai, paskleisti tikslu atstatydinti ieškovą ir visą asociacijos tarybą.

Nagrinėjamoje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuota, kad teismas, remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, paskelbtų straipsniu turiniu sprendžia, kad visi atsakovų teiginiai, išdėstyti 2011 m. birželio 2 d. Spaudos konferencijos metu ir paskelbti visuomenės informavimo priemonėse yra atsakovų nuomonė, jų išsakytos abejonės ir susirūpinimas dėl asociacijos, kuriai tuo metu vadovavo ieškovas veiklos. Tą sąlygojo aplinkybė, kad atsakovams nebuvo aišku kaip panaudotos ir paskirstytos lėšos ir tai tiesiogiai susiję su autoriniu atlyginimu. Atsakovai siekė išsiaiškinti visas su tuo susijusias aplinkybes, gauti informaciją ir dokumentus, tačiau jų negavę, remdamiesi jiems prieinama informacija susidarė nuomonę, kad lėšos skirstomos ir panaudojamos neskaidriai, kad jie negali įtakoti priimamų sprendimų, neatsižvelgiama į autorių pasiūlymus ir pareiškė nuomonę dėl neskaidrios organizacijos veiklos, galimai nusikalstamos, nes neatliekamas auditas. Atsakovas pateikė teismui paaiškinimus dėl autorinio atlyginimo ir paskaičiavimo dėl ko daro išvadą, kad neteisingai mokami ir skaičiuojami autoriniai atlyginimai, yra įsitikinęs, kad tai yra dėl netvarkingos apskaitos, naudojant to paties pavadinimo ir skirtingų autorių muzikinius kūrinius. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovai pareiškė savo nuomonę apie ieškovo kaip asociacijos vadovo ir LATGA-A veiklą, bet ne teiginius, neatitinkančius tikrovės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, taip pat laikė nustatytu, kad nėra duomenų, kad atsakovai nuomonę pareiškė nesąžiningai ar tam neturėdami teisinio pagrindo, jų pareikšta nuomonė galėjo būti ir subjektyvi, tačiau pareikšta sąžiningai.

Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka, atmesdama kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, kad teismas klaidingai atsakovų viešai paskleistus ginčo teiginius įvertino kaip nuomonę.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21, 22, 25 straipsniuose. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 str. 1 d.). Sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t.y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, t.y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba buvo kitokių. Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleista informacija apie ieškovą, duomenys žemina garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Atitiktis vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę įvykiai, faktai. Teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleisti duomenys, ar nuomonė. Nuomonė – skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 p.). Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Ar tam tikri duomenys yra informacija, kurios tikrumą galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus CK 2.24 str. prasme, sprendžiama viso konteksto, pavartotų išraiškos formų, sakinių konstrukcijų, viso straipsnio ar kalbos konteksto ir kt.. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai.

Byloje nustatyta, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti 2011 m. birželio 2 d. BNS spaudos konferencijos metu bei po spaudos konferencijos įvairiose visuomenės informavimo priemonėse, dienraščiuose, žurnaluose, pacituoti viešai prieinamuose interneto portaluose.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl duomenų ir nuomonės atribojimo kriterijų, taip pat ginčo teiginių atitikties tikrovei, atsižvelgė į atsakovų paskleistų žinių paskelbimo aplinkybes ir tikslus, teiginius vertino visų paskelbtų straipsnių kontekste, visumoje su visu turiniu bei kitais pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovų veiksmais ir darė išvadą, kad ginčo teiginiai yra atsakovų nuomonė. Su tokiu teismo atliktu bylos teisiniu ir faktiniu vertinimu teisėjų kolegija sutinka, atmesdama apelianto skundo argumentus dėl teiginių pripažinimo žiniomis kaip nepagrįstus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. birželio 2 d. BNS spaudos konferencijos metu atsakovai ir kiti autoriai, kurie tuo metu buvo LATGA-A nariai pranešė, kad kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Kultūros ministeriją dėl susiklosčiusios padėties autorių teisių administravime LATGA-A agentūroje ir prašė Generalinę Prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asociacijos veiklos, išreikšdami didelį susirūpinimą susiklosčiusia situacija, galimo autorių lėšų švaistymo, neskaidriai skirstomų lėšų – autorinio atlyginimo, lėšų naudojimo ne pagal paskirtį (t.1, b.l. 78-82). Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 2-oje valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00071-11 (t.1, b.l. 76). Teisme buvo pateikti autorių pareiškimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai dėl laikino administratoriaus skyrimo bei generalinio direktoriaus nušalinimo (t.1, b.l. 94). Toks autorių (tame tarpe atsakovų) sprendimas dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas buvo sąlygotas aplinkybės, kad nepavyko gauti reikalingų dokumentų, t.y. 2008-2011 m. Tarybos posėdžių sprendimų ir protokolų, konferencijos protokolų ir audio įrašų, 2004-2011 m. tarybos patvirtintų autorių paraiškų, projektų lėšoms gauti iš įvairių LATGA-A fondų bei šaltinių lėšoms gauti ( (2011 m. gegužės 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t.1, b.l. 97-98). Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. paaiškino, kad jis kaip tarybos narys negaudavo posėdžių protokolų, neskaidriai buvo skirstomos lėšos autoriams, jam nebuvo aiškiu kokiu būdu asociacijoje yra sekamas jo kūrinių atlikimo sąrašas ir kas jam pateikiama, ataskaitos buvo netvarkingos, eteris nėra sekamas, jo nieks nekontroliuoja, kūrinių ataskaitoje nuskambėjęs laikas yra labai abejotinas, nėra priežiūros tarnybos, reikalavo audito, todėl jis gali reikšti savo nuomonę, „kad per 20 m. asociacija tapo tam tikra pinigų plovykla“ (t.1, b.l. 168-169). Atsakovė Ž. D. nurodė, kad jie prašė veiklos audito, kuris neįvyko, piniginės lėšos LATGA-A nėra niekaip apskaitomos, prašė iš direktoriaus ataskaitos, tačiau jos negauna, abejoja faktų teisingumu, jai kyla įtarimai dėl organizacijos veiklos ir panašu, kad generalinis direktorius ten tvarkėsi kaip jam reikėjo, jai panašu, kad tam tikrų taisyklių, etikos principų vadovas nesilaikė, ginčo teiginį pasakė konferencijos metu, iškart po kreipimosi į prokuratūrą (t.1, b.l. 167-170).

Taigi, kaip nustatyta, ieškovo ginčijami teiginiai dėl organizacijos veiklos ir jos vadovo – ieškovo veiksmų atsakovų buvo išdėstytos BNS spaudos konferencijos metu, dienraščiuose, atsakovams paaiškinant dėl kokių aplinkybių buvo kreiptasi į valdžios institucijas, kokie yra kreipimosi tikslai, t.y. siekiant išsiaiškinti asociacijos veiklos detales, kurių asociacija neatskleidžia savo nariams, siekiant išsiaiškinti narių lėšų tvarkymą. Tokiu būdu išreikštas atsakovų požiūris į organizacijos veiklą, jos vadovo veiklos subjektyvus vertinimas, atsakovams teigiant, kad „per 20 metų šios organizacijos veiklos tapo tam tikra pinigų plovykla“; „sovietmečio įpročių neatsikračiusioje agentūroje yra visos sąlygos klestėti korupcijai‘; „per 20 veiklos metų ji tapo tikra mūsų pinigų plovykla“; „per dvidešimtmetį agentūroje buvo visos sąlygos klestėti korupcijai, ji pati leido ir koregavo savo įstatus, kuriems autoriai daryti įtakos negali“; „nepasitikėjimas valdžia kilo dėl to, kad 20 metų buvo vykdytas aplaidus administravimo darbas, sukčiavimas stambiu mastu“; „LATGA-A virto pinigų plovykla. Padėtis čia yra tikrai apgailėtina“. Informuojama apie įtarimus, kurie atsakovams susidarė susipažinus su jiems prieinama informacija apie asociacijos ir jos vadovo veiklą surenkant, panaudojant ir skirstant lėšas, dėl galimai neskaidrios veiklos asociacijoje: „su E. V. neįmanoma susikalbėti. Jis klausia: “O kas mus paduos į teismą?“ Aš matau labai daug sukčiavimo atvejų. Sako: „Na ir ką, galėjau mašiną pirkt už 50 tūkstančių, bet nupirkau už 150. Galėjau pieštukams išleist mažiau nei 100 tūkstančių, bet išleidau 100“; „LATGA-A yra pinigų plovimo mašina. Gal ir per mažai milijonų plaunama, kad prokuratūra tirtų“; „negali net suskaičiuoti, kiek pažeidimų ar įtartinų veiksmų jo atžvilgiu yra padariusi organizacija“; „nepabijokime, taip yra. Parašai klastojami, todėl norime sąžiningo audito“; ...“; „per 20 veiklos metų LATGA-A išvirto į individualią įmonę, kurios veiklos sąnaudos nuolat didėja, o generalinis direktorius, panašu, autorių pinigais įprato disponuoti kaip savais“. Taigi, kolegijos nuomone, įvertinus duomenų paskleidimo tikslą ir juos paskleidusių atsakovų elgesį, sutiktina su teismo išvada, kad ginčo teiginiai yra atsakovų nuomonė, t.y. jų subjektyvus požiūris, supratimas, išvados, nusimanymas apie organizacijos ir jos vadovo veiklos vertinimą, kuri susiformavo jiems betarpiškai dalyvaujant šios organizacijos veikloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jo kritikos ribos yra platesnės.

Apeliantas skunde nurodo, kad net ir darant prielaidą, kad visuomenės informavimo priemonėse atsakovų paskleisti teiginiai yra jų subjektyvi nuomonė, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovams už ieškovo garbės ir orumo pažeidimą negali būti taikoma teisinės atsakomybės, nes asmens garbė ir orumas yra ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo, bet ir nuo nesąžiningos ir neturinčios objektyvaus pagrindo nuomonės. Atsakovų viešai paskleista informacija pateikiama įžeidžiančiu, žeminančiu būdu, pirmosios instancijos teismas nevertino šios informacijos adekvatumo, pateikimo formos neutralumo.

Nesutiktina su šiuo apelianto teiginiu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose vertino santykį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą ir tai, ar žinias paskleidusios informacijos priemonės elgesys buvo sąžiningas, ar teise gauti ir skleisti informaciją bei idėjas nebuvo piktnaudžiaujama. Ištyręs įrodymų visumą teismas konstatavo, kad atsakovų pareikšta nuomonė galėjo būti ir subjektyvi, tačiau ji pareikšta sąžiningai ir sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų, o sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, pranešimas apie galimai padarytus ar daromus pažeidimus nelaikytinas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu būtų pripažįstamas nesąžiningu veiksmu toks atsakovų elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama pateikti klaidingus faktus, iš anksto žinant apie jų klaidingumą, turint tikslą viešą asmenį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti, kai tokie teiginiai neturi nieko bendra su viešojo asmens atliekama vieša veikla.

Išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai įvertino atsakovų paskleistus teiginius kaip jų subjektyvią nuomonę ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, kuris, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovei Ž. D. priteistina iš ieškovo 500 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Ž. D. iš ieškovo E. V. 500 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.