Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šiems ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovai nurodė tokias faktines aplinkybes: kad jie, kartu su Ž. K., I. K., V. Ž. (F. Ž. įpėdiniu), D. M. bei atsakove I. S. buvo žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. I. S. nusprendė parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį. 2013 m. balandžio 19 d. I. S. ir trečiasis asmuo UAB „Alternate Heat“ sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Pagal Preliminarios sutarties 3 punktą, UAB „Alternate Heat“ įsipareigojo sumokėti I. S. 18 000 Lt, kai bus pasirašyta Preliminari sutartis bei pasirašius pas notarą įgaliojimą sudaryti savo nuožiūra žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Tuo pagrindu I. S. 2013 m. balandžio 19 d. parašė įgaliojimą UAB „Alternate Heat“ surastam asmeniui V. M. dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo. Tuo pagrindu UAB „Alternate Heat“ I. S. į jos banko sąskaitą pervedė 5400 Lt, likusi pinigų dalis buvo sumokėta antstoliams Raimundui Stanislauskui, Redai Stašenienei, Mariui Lekevičiui ir Regimantui Budreikai I. S. įsiskolinimams padengti (viso 12 600 Lt). Pagal Preliminarios sutarties 8 punktą, UAB „Alternate Heat“ vienašališkai turėjo teisę perleisti trečiajam asmeniui sudaryti su I. S. pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. I. S. savo paaiškinime dėl žemės sklypo pardavimo nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. į Kauną atvyko P. K. (UAB „Atlternate Heat“ direktorius) kartu su M. V. (UAB „Valeramas“ direktoriumi) bei jie visi kartu vyko pas notarą sudaryti sutarties. 2013 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią I. S. perdavė UAB „Valeramas“ nuosavybėn 129/1270 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau Daiktas 1), mainais į UAB „Valeramas“ nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau Daiktas 2). Ieškovai pažymėjo, kad Daikto 1 vertė buvo 20300 Lt (dvidešimt tūkstančių trys šimtai litų), o Daikto 2 vertė 300 Lt (trys šimtai litų). UAB „Valeramas“ I. S. sumokėjo 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) priemoką.

2013-07-24 UAB „Valeramas“ ir I. S. sudarė susitarimą nutraukti 2013 m. gegužės 03 d. Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro Donato Germanavičiaus patvirtintą Mainų sutartį, notarinio registro Nr. 2-1497. Ieškovų vertinimu, toks atsakovų susitarimas yra neteisėtas, prieštaraujantis gerai moralei, sudarytas sužinojus apie pradėtą teisminį procesą dėl Mainų sutarties, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, turi būti pripažintas negaliojančiu.

Šį reikalavimą ieškovai grindė ir tuo, kad mainų sutartis buvo visiškai įvykdyta, t. y. I. S. gavo mainų sutarties 3.2 p. nurodytą sumą (20000 Lt) bei jai nuosavybės teise buvo perleistas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o UAB „Valeramas“ nuosavybės teise perėjo 129/1270 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad prievolė, atsiradusi pagal mainų sutartį, pasibaigė ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), dėl to I. S. ir UAB „Valeramas“ nebeturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti jau įvykdytos sutarties. Taip pat mano, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo suinteresuotas nutraukti minėtą mainų sutartį. UAB „Valeramas“ netgi jau buvo pasiruošęs įgyvendinti savo, kaip teisėto 129/1270 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko teises, t. y. perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims. Tuo pagrindu UAB „Valeramas“ 2013 m. birželio 12 d. pareiškimu dėl pranešimo bendrasavininkui apie pirmenybės teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą persiuntimo, siūlė A. L. V., R. M. ir D. M. pirkti ginčo sklypą. Tai tik patvirtina faktą, jog UAB „Valeramas“ laikė mainų sutartį galiojančia bei įvykdyta. Toks sandoris neatitiko šalių vidinės valios, jų ketinimų, teisingumo ir protingumo principų.

Ieškovai taip pat motyvuoja sandorio negaliojimą prieštaravimu viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Tačiau kaip matyti iš ieškinio argumentų, ieškovas nepateikė jokių motyvų, t. y. neįrodinėjo, kuo sudaryti susitarimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę, nes ieškovo turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą ir tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo.

Atsakovas pažymėjo, kad visos ieškovų pateikiamos interpretacijos dėl atsakovų nesąžiningumo neatlaiko jokios kritikos, nes kaip matyti iš ginčo situacijos faktinių aplinkybių, visas nekilnojamasis turtas yra grįžęs į pradinių savininkų dispoziciją, taip pat neaišku, kuo ginčijamas susitarimas dėl mainų sutarties nutraukimo pažeidžia ieškovų teises, nes grįžus turto masei į pradinį status quo, ieškovų teisės tiek faktiškai, tiek teisiškai nėra ir negali būti pažeistos, nes 100 % buvo atkurta būtent ta situacija, kuri buvo iki ginčijamo mainų sandorio sudarymo, o jokių papildomų teisių tokiu atveju bendraturčiui nenumato. Bendraturtis neturi pareigos parduoti savo dalį, jeigu jis apskritai nepageidauja parduoti savo dalies, o kitas bendraturtis neturi teisės reikalauti priverstine tvarka jam parduoti kito bendraturčio dalį.

Ieškovų argumentai dėl CK 1.5 straipsnyje esančių principų pažeidimo (sąžiningumo) tėra ieškovų subjektyvi interpretacija neturinti jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, jog atsakovai, sudarydami susitarimą dėl mainų sutarties nutraukimo buvo sąžiningi, taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teisė anuliuoti sutartį negali pažeisti ieškovų teisių, nes anuliavus sutartį nuosavybė nepereina jokiam trečiajam asmeniui, todėl teisiškai neįmanoma taikyti ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo instituto. Be kita ko, po šios sutarties sudarymo ieškovo ginčijamos teisės buvo apgintos maksimaliai įmanoma bendraturčio teisės gynimo apimtimi, todėl manytina, jog nagrinėjamojoje byloje neliko nei ginčo objekto, nei ginčo dalyko. Anuliavus mainų sandorį žemės sklypo dalis buvo grąžinta į tokią būseną, kuri buvo dar ir iki 2013-05-03 mainų sutarties sudarymo momento, todėl po 2013-07-24 susitarimo teisiškai laikoma, kad 2013-05-03 mainų sandoris buvo nesudarytas ir apskritai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl neįmanoma perkelti pirkėjo teisių ir pareigų pagal sandorį, kuris neegzistuoja.

Jeigu žemės sklypo dalis priklauso I. S. ir ji nenori jo parduoti, tai ieškovams nėra suteikta teisė reikalauti priverstinio pardavimo. Ar susigrąžinti nuosavybės teisę ar ją parduoti, pasirinkimo teisė priklauso tik I. S., todėl jeigu buvo sutarta dėl nuosavybės sugrąžinimo anuliavus sandorį, tai reiškia, kad daiktas nebuvo ir nėra parduodamas ir jokios pirmenybės teisės ieškovai neturi.

Dėl ieškinio reikalavimo 2013 m. gegužės 3 d. mainų sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, atsakovas nurodė, kad ieškovai neturi jokio teisėto ir pagrįsto teisinio pagrindo reikšti ieškinį, kurio dalykas yra formuluojamas kaip 2013 m. gegužės 3 d. mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams, nes ginčijama mainų sutartis yra negaliojanti. Ieškovai teigia, jog 2013 m. gegužės 3 d. mainų sutartimi atsakovė I. S. pažeidė mainų sutartį reglamentuojančias teisės normas, nes 129/1270 dalis žemės sklypą mainė į nevertingą atsakovo UAB „Valeramas“ nekilnojamąjį turtą (dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas atkreipė dėmesį, jog CK 6.433 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu mainomų daiktų vertė skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kito nenumato sutartis. Iš 2013 m. gegužės 3 d. mainų sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo atlyginti mainomų daiktų vertės skirtumą. Tačiau šis kainų skirtumas nėra ir negali būti traktuojamas kaip pirkimas-pardavimas, nes atsakovai mainėsi to paties pobūdžio daiktais (žemės sklypais) ir dėl mainų objekto sutarė savo laisva valia. Ta aplinkybė, jog mainomų daiktų vertė buvo nelygiavertė, neturi jokios teisinės reikšmės, nes, pirma, CK nenumato imperatyvo mainytis lygiaverčiais daiktais, antra, CK būtent įvertinus daiktus skirtinga kaina ir numato priemoką pinigais ir šiuo atveju priemoka yra būtent mainų instituto sudedamoji dalis. Kalbėti apie pardavimą teoriškai būtų galima tik tuo atveju, jeigu Daiktas 2 nebūtų realiai perleistas I. S. nuosavybėn, tuo tarpu ji pati savo paaiškinimuose patvirtino, kad sudarė mainų su priemoka ir Daiktą 2 gavo savo nuosavybėn. Be kita ko, ieškovų teiginys, jog Daiktas 2 nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovų elgesį nagrinėjamojoje situacijoje, nes mainai buvo atlikti neadekvačiomis sąlygomis, yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, kiekvienas žemės sklypas, t. y. nekilnojamasis daiktas, pasižymi tam tikromis individualiomis savybėmis, kurias skirtingi asmenys gali įvertinti ir turi teisė vertinti skirtingai, todėl ieškovų subjektyvus manymas, kad tam tikras žemės sklypas neturi jokių ypatingų savybių, tėra jų subjektyvi nuomonė.

Atsakovai neturėjo jokio tikslo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, o jų tikslas, t. y. suderinta šalių valia buvo būtent mainų sutartis. Todėl ieškovų teiginiai dėl CK 1.87 straipsnio taikymo nagrinėjamai situacijai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti. Be kita ko, ieškovai pernelyg sureikšmina priemokos gavimą, nes vadovaujantis ieškovų pateikiamais samprotavimais, bet koks priemokos sumokėjimas pagal mainų sutartį jau būtų ne mainų, o pirkimo-pardavimo sandoris. Taip pat pažymėtina, jog atsakovai buvo sąžiningi, mainų sutartį registravo notaro biure, išviešino visus privalomus faktus apie sutarties sudarymą viešuose registruose. Akcentuotina ir tai, jog šiai dienai pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ne tik, kad neatitiktų jokių protingumo ar sąžiningumo principų, bet toks reikalavimas mažų mažiausiai įsiterptų į sutarties laisvės bei šalių autonomijos principą (CK 6.156 straipsnio 2 dalis), nes atsakovams būtų primesta sutartis, kuri nesant jų valios, turėtų būti vykdoma. Minėta, jog šiai dienai nekilnojamas turtas yra grąžintas į pradinį status quo, todėl perkelti pirkėjo teises ir pareigas nėra jokio teisinio pagrindo ( 1 t. b.l. 18-22).

Panaikinus mainų sutartį, negalima priversti parduoti žemę pagal sutartį, kurios nėra. Bendraturčiai neturi teisės nurodinėti ar uždrausti panaikinti mainų sutartį, nes tai yra atsakovės valioje ir jos apsisprendimas, o ne jų. Jie gali tik prašyti parduoti jiems žemę, bet jeigu atsakovė nesutinka, tai toks pardavimas ir vertimas parduoti yra negalimas ( 2 t. b.l. 23-24).

Po mainų sutarties sudarymo su S. bendravo vieną kartą, ji pasakė, kad paduos žemę už 40000,00 Lt. Prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas į pusę žemės dalies.

Be to, šiuo atveju sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu ir remiantis tuo, kad jis prieštarauja imperatyvios įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.) įtvirtintoms CK 1.5 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų, visos įvykių sekos, akivaizdu, kad atsakovai nesielgė sąžiningai ir teisingai ieškovų atžvilgiu. Todėl atsakovų sudarytas susitarimas nutraukti jau įvykdytą Mainų sutartį turi būti pripažįstamas negaliojančiu.

Įsigijęs žemės sklypą mainų sutarties pagrindu, Valeramas išsiuntė bendraturčiams pranešimus dėl to žemės sklypo pardavimo, nes užsiima prekyba nekilnuojamuoju turtu, jis yra rinkos dalyvis ir siekia pelno.

Po šio sandorio buvo pareikštos ieškovų pretenzijos. Atsakovas žinojo, kad sklypas areštuojamas, todėl toks objektas atsakovo nedomina. S. pasakė, kad nenori to sklypo ir buvo grįžta į pradinę padėtį, pinigai grąžinti Valeramas, sklypas grįžo S..

Jeigu sandoris būtų nesąžiningas, notaras jo nebūtų tvirtinęs. Paslėptų sąlygų nebuvo. Tam kad teisiškai mainų sutartį pripažinti pirkimo pardavimo sutartimi, ieškovas turėjo įrodyti, kad Valeramas neperdavė daikto, tačiau tokių aplinkybių nėra. Svarbi aplinkybė, kad S. neišreiškė ketinimo parduoti daikto ieškovams. Jeigu savininkas deklaruoja, kad vien tik pardavimo sandorio nenori sudaryti, neįmanoma jo priversti sudaryti sutartį. Sutarties nutraukimas viešo intereso nepažeidė, neprieštarauja imperatyvioms normoms. Nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.

Atsakovė jokių bendraturčių teisų nepažeidė. Pagal dabar esamą ieškinį susidaro įspūdis, kad iš atsakovės per prievartą bandoma perleisti sandorį, nors viskas grįžo į pirminę padėtį ir ji nesutinka turto parduoti.

Atsakovė buvo pareiškusi valią sudaryti mainų sutartį. Preliminari sutartis jos neįpareigoja. Gavusi mainų pasiūlymą, šia teise pasinaudojo. Kas siūlė sudaryti mainų sutartį negali paaiškinti. Kiek jam žinoma, dėl preliminarios sutarties ginčų, pretenzijų nebuvo. S. neliko skolinga pagal preliminarią sutartį, nutraukus sandorį, grąžino pinigus UAB „Valeramus“, tai patvirtina byloje esantis dokumentas. Jokios baudos dėl preliminarios sutarties nevykdymo nebuvo, tai pasakė pati S. bei žinoma iš bylos medžiagos.

Reiškiant ieškinį, nebuvo ginčo objekto – mainų sutarties. Mainų sutartį nutraukus, grįžo pradinė situacija. Pardavėjo teisė yra pasirinkti turto perleidimo būdą, ką ir padarė atsakovė. Sandoris buvo įvykęs, tai patvirtina notariškai patvirtina sutartis, registruoti faktai, atsakovė gavo žemę, pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis įvykdyta, nėra pagrindo jos pripažinti niekine.

Įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą pranešti apie pardavimą, bet čia nebuvo kalbos apie pardavimą. Be to, įstatymas nesuponuoja, kad informavus, reikia ir parduoti. Ne tik bendraturčiai turi teisę įgyti turtą. Atsakovė buvo suinteresuota gauti naudą, ji sudarė mainų sutartį, gavo kitą žemę, ko ir norėjo. Bendraturčiai po mainų sudarymo pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas, atsakovė nenorėjo teisminių ginčų, siekdama išvengti problemų, šalys sutarė nutraukti sutartį ir taikyti restituciją. Šiuo metu nėra ginčo objekto. Perkelto pirkėjo teises ieškovams negalima, nes tai pažeistų atsakovės valią. Atsakovė, būdama žemės savininkė, neturi intereso perleisti žemės.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2013 m. balandžio 19 d. atsakovė I. S. ir trečiasis asmuo UAB „Alternate Heat“ sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kuria susitarė, jog atsakovė parduos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 2,58 ha žemės sklypo dalį iš 25.40000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, t.y. kad atsakovė jai priklausančią žemės sklypo dalį parduos už 18 000 litų, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti pasirašant preliminariąją sutartį ir pas notarą pasirašant įgaliojimą sudaryti savo nuožiūra žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį (Sutarties 2,3 p.) Šios sutarties 5 p. numatė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per vieną mėnesį nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos; 4 p. – kad nuosavybės teisė pirkėjui pereis pirkėjui nuo notarinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo; 6 ir 7 p. numatė šalių atsakomybę nepagrįstai atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, arba nesudarant jos nustatytu terminu. Tokiu atveju, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui 18 000 litų baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą bei grąžinti visą pagal šią sutartį gautą avansą. Analogišku atveju pirkėjui negrąžinamas jo sumokėtas 18000 Lt avansas. Sutarties 8 p. numatyta pirkėjo teisė vienašališkai perleisti trečiajam asmeniui teisę sudaryti su pardavėju pagrindinę sutartį, tokiu atveju pardavėjas ir trečiasis asmuo įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o pirkėjas tokiu atveju išlieka solidariai atsakingu už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. (1 t., b.l. 8).

Byloje taip pat yra pateiktas 2013-04-19 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. Germanavičiaus patvirtintas I. S. įgaliojimas V. M. ją atstovauti įvairiose institucijose, įmonėse ir įstaigose, atliekant aukščiau minėto žemės sklypo matavimo bei ribų paženklinimo darbus, pasirašyti detaliojo ir specialiojo plano rengimo organizatoriaus sutartį, ryšium su tuo atlikti kitus aptartus veiksmus, o taip pat parduoti visą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, už aptartą kainą ir aptartomis sąlygomis, sudaryti ir pasirašyti minėto turto preliminariąsias ir pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat Civilinio kodekso 4.79 str. tvarka jos vardu persiųsti pareiškimus žemės sklypo bendraturčiams dėl pirmumo teisės pirkti jos parduodamą žemės sklypo dalį už pareiškime nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas (b.l. 10).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad preliminarioji sutartis būtų buvusi pakeista ar nutraukta. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, nors UAB „Alternate Heat“ S. sumokėjo visą preliminariojoje sutartyje numatytą 18000 Lt sumą už sutartą pirkti žemės sklypą. Kad atsakovė visus pinigus gavo dar preliminariosios sutarties ir įgaliojimo pasirašymo dieną, patvirtina I. S. 2013-07-05 ranka rašytas raštas, kuriame ji nurodė, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną P. K. mokėjimo pavedimais apmokėjo jos skolas antstoliams ir likusią dalį pervedė į jos sąskaitą banke. (1 t. b. 9). Kad dalis pinigų jai buvo pervesta, patvirtina ir pateiktas sąskaitos išrašas (1 t. b.l. 15). Kad UAB „Alternate Heat“ buvo sumokėjęs I. S. visą žemės kainą, patvirtino ir UAB „Valeramas“ atstovas, nurodydamas, kad sudarius žemės sklypų mainų sutartį su 20 000 litų priemoka, jo atstovaujamas juridinis asmuo pinigų S. nemokėjo, o sumokėjo UAB „Alternate Heat“. Vėliau, nutraukus mainų sutartį, S. pinigus grąžino UAB „Valeramas“.

Pastebėtina, kad pagal preliminariąją sutartį buvo sutarta 18 000 Lt suma už parduodamą žemę, kurią, kaip nustatyta, I. S. gavo iš UAB „Alternate Heat“, Tuo tarpu pagal 2013-05-03 UAB „Valeramas“ ir I. S. sudarytos mainų sutarties 3.2 punktą, prieš pasirašant mainų sutartį, atsakovei turėjo būti sumokėta 20 000 Lt priemoka. Prie šio sutarties punkto yra I. S. prierašas, kad visus pinigus gavo, tačiau atsakovo UAB „Valeramas“ atstovas teigė, jog jokių pinigų jai nemokėjo, o atsiskaitė su UAB „Alternate Heat“, grąžindamas S. sumokėtus pinigus. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kas ir kada sumokėjo S. 2000 litų kainų skirtumą, nes pagal mainų sutartį ji turėjo gauti 20 000 litų priemoką, kai tuo tarpu iš UAB „lnternate Heat“ tik 18 000 Lt.

I. S. į teismo posėdį neatvyko, faktinių aplinkybių ir ginčijamų sutarčių sudarymo motyvų nepaaiškino, nors teismas jos dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu. Taip pat nedalyvavo ir ginčijamus sandorius sudaręs atsakovo atstovas, bei su I. S. preliminariąją sutartį pasirašęs UAB „Alternate Heat“ atstovas. Todėl teismas apie ginčijamų sandorių šalių tikruosius ketinimus teismas sprendžia iš byloje surinktų netiesioginių įrodymų.

Ieškovai nurodė, kad toks atsakovų susitarimas yra neteisėtas, prieštaraujantis gerai moralei, sudarytas sužinojus apie teisminius procesus dėl ginčo mainų sutarties, todėl prašo jį pripažinti negaliojančiu. Šį prašymą grindžia tuo, kad sudarant šį susitarimą, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl yra niekinis ir negalioja).