Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Joniškio rajono apylinkes teismo teiseja Alma Jurgeliene, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Kurtkienei, nukentejusiajam J. R. , kaltinamajam M. L. , kaltinamojo gynejai advokatei Daivai Balciunienei, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla,

kurioje M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 8 klasiu išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo teistas : 2008-10-22 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 m. laisves atemimu, pritaikius LR BK 66 str., i paskirtos bausmes laika nutarta iskaityti kardomaji kalinima nuo 2008-08-22 iki 2008-10-22, bei pritaikius LR 2000-04-11 istatymo Nr. VIII-I619 del amnestijos 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktos laisves atemimo bausmes dalies atleistas,

kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. L. 2008 m. rugpjucio 20 d. laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. 20 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išgertuviu metu, budamas apsvaiges nuo alkoholio, V. R. priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), virtuveje del asmeniniu paskatu tris kartus kumšciu sudave J. R. i veida, tuo padarydamas nukentejusiajam muštines žaizdas kaktoje, po to V. R. sodybos kieme tycia peiliu viena karta smoge J. R. i nugara, tuo pastarajam padarydamas viena durtine - pjautine žaizda nugaroje su daliniu nugaros smegenu sužalojimu krutines dalies 4-5 slankstelio lygyje, sukelusi Brauno-Sekaro dešines puses sindroma, eisenos sutrikima ir apsunkinusi dubens organu funkcija, t.y. padare nukentejusiajam J. R. sunku sveikatos sutrikdyma, ir tokiu budu ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d.

Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis M. L. savo kalte del padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas, kad tycia nesieke sužaloti J. R. , tai padare gindamasis nuo galimo nukentejusiojo smurto, ir dave parodymus, kad susipažino su R. R. budamas Ispanijoje, kur kartu gyveno. 2008m. liepos pabaigoje grižo i Lietuva. Iš pradžiu nuvyko pas jo tevus i Kauna, veliau atvažiavo pas R. tevus i Joniškio rajona. 2008-08-20 po pietu, jau pavakary, jie sedejo R. namuose ir gere alkoholi. Gere trise: jis, R. R. ir jos motina. Vienu momentu buvo išeje i kiema, pro šali ejo J. R. ir užejo pas juos. Gal ji pakviete R. R. , nežino, nes nekreipe i tai demesio. Vyriškis buvo išgeres, ir jis (kaltinamasis) žinojo, kad tai buves R. R. sugyventinis. J. R. užejo i namo vidu ir gere virtuveje kartu su jais. Buvo apie 20 valanda vakaro. J. R. dar išgere ir pradejo kibti žodžiais prie R., vadino ja necenzuriniais žodžiais. Sudraudus J. R. , pastarasis pradejo kolioti ir ji pati, sakydamas „tylek, ožy“. Jis tada supykes sudave ranka J. R. nestipriai kelis kartus i veida. Pastarasis atsistojo, norejo ji pulti, bet R. R. neleido, išstume J. R. pro duris i lauka. J. R. lauke šukavo, išejo iš kiemo, po to vel grižo, rekdamas „užmušiu, papjausiu“. Kartu su J. R. buvo ir pastarojo draugas D. M. . Jis pats tuo metu buvo kambaryje. Paeme nuo stalo peili ir ejo pro duris lauk, kai J. R. išdauže virtuves langa. Negali tiksliai pasakyti, del ko pasieme peili. Buvo susinervines, paeme peili apsigynimui, nes nežinojo, ka turi J. R. rankose; mane, kad pastarasis ka nors atsineše, jei šauke, kad papjaus, užmuš. Jam išejus pro duris, lauke J. R. puole ant jo. Tada jis spyre J. R. koja, po to smugiavo peiliu kažkur i šona. Nukentejusysis nukrito ant nugaros. Jis pats sugrižo i R. tevo kambari ir atsisedo ant lovos. Peili numete virtuveje. Ta vakara nebuvo daug išgeres alkoholio ir nesijaute labai apsvaiges. Alkoholis neturejo itakos daromam nusikaltimui. Jis tuo metu buvo tik labai susinervines. Po to mate pro langa J. R. , pastarasis buvo atsistojes nuo žemes, bet ar išejo iš kiemo, nepastebejo. Kaip 2008-08-20 vakare viskas vyko, pamena gerai. Iki to ivykio tarp jo ir J. R. nera buve konfliktu. Kai jis paemes peili, ejo iš namo lauk, nemate, kur tuo metu buvo R. R. . Nurodo, kad jo paimtas peilis buvo maždaug piršto storio, apie 10 cm ilgio. Nesutinka del jam pareikštu J. R. ir ligoniu kasu civiliniu ieškiniu ir žalos atlyginimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo ir duotu parodymu, M. L. kalte del nusikalstamos veikos padarymo irodyta:

nukentejusiojo J. R. parodymais, kad 2008-08-20 diena buvo talkoje pas pažistama kaime, po talkos išgere alaus trise (2 butelius po du litrus talpos). Tada dviraciu važiavo Tautginiu kaimo keliu pas drauga ir prie R. namu sutiko V. S. . Jie kalbejos ant kelio. Tuo metu iš Joniškio grižo R. R. (buvusi jo sugyventine) ir jos draugas M. L. . R. R. pasiule jam su S. užeiti pas juos išgerti. Jie užejo, namuose buvo R. R. tevai: G. L. ir V. R. . Jie visi, išskyrus V. R. , gere alu ir degtine. V. S. išgere gal viena stikline alaus ir išejo namo, o jis pasiliko. Dar išgere, apsvaiges pradejo priekaištauti R. R. del vaiku nepriežiuros. Kai gyveno su R., jie susilauke 5 vaiku, kurie dabar auga globos namuose. Galejo buti, kad pradejo keikti ir M. L. , nes budamas išgeres, nesiskaito su žodžiais. M. L. jam ranka trenke i veida, prakirto antaki. Nelabai pamena, kaip jis iš R. namu išejo. Negali pasakyti, ar R. R. išstume ji tuo metu pro duris. Buvo tuo metu gerokai apgirtes ir net neprisimena, kaip išdauže virtuves langa. Bunant kieme, jis atsimena tik M. L. smugi i nugara, tuo metu pagalvojo, kad jam trenke akmeniu. Nepamena ir negali tvirtinti, kad M. L. jam dar ir spyre. Po smugio i nugara jis išejo iš R. sodybos ir sutiko kaimynysteje gyvenanti D. M. . Pastarasis pamate, kad jo drabužiai kruvini, atvede ji atgal i R. kiema ir liepe R. R. kviesti medikus. Kas toliau vyko, nebeatsimena. Neneigia, kad išgertuviu metu galejo pavadinti Lukauska „ožiu“, taciau budamas kieme, negrasino užmušti ir nepuole pastarojo. Reiškia byloje civilini ieškini 100 000 litu del neturtines žalos atlyginimo, nes del kaltinamojo veiksmu buvo suluošintas visam gyvenimui, nebegali dirbti. Dabar gauna iš socialines paramos skyriaus 300 litu pensija, kurios vos užtenka vaistams ir pragyvenimui. Jis turi tik 3 metu darbo staža, todel “Sodra” jam jokios pašalpos ar pensijos nemoka. Iki ivykio daug metu dirbdavo nelegaliai pas ukininkus, uždirbdavo po 50-100 litu per diena, per menesi išeidavo iki 1000 litu. Vaikai tuo metu dar gyveno kartu, ir jam vienam reikejo išlaikyti šeima. Pareikštu ieškiniu siekia, kad kaltinamasis kompensuotu prarasta jo darbinguma, o žalos atlyginimo dydi galutinai palieka spesti teismui.

liudytojos R. R. parodymais, kad su kaltinamuoju M. L. ji susipažino budama Ispanijoje; pradejo kartu gyventi. 2008 m. liepos menesi grižo kartu i Lietuva ir apsistojo pas jos tevus Tautginiu kaime Joniškio rajone. 2008-08-20 jie važiavo i Joniški kartu su jos sunum Rolandu; grižo namo apie pietus, parsiveže 2 butelius po 0,5 l degtines. Po pietu buvo su M. L. išeje i parduotuve; grižtant prie jos tevu namu sutiko buvusi sugyventini J. R. ir jo drauga V. S. . Matesi, kad jie buvo pagiringi, tada ji pakviete juos užeiti i namus išgerti degtines. Jie keturiese namu virtuveje gere degtine, o veliau grižusi motina – alu. Veliau J. R. gere ir alu, ir degtine. V. S. greitai išejo namo. J. R. pasigere ir eme ja užgaulioti, sake M. L. , kad ji esanti laisvo elgesio moteris, išpludo ja rusiškais keiksmažodžiais. Po to jis pradejo kabinetis prie M. L. , vadino ji „gaidžiu“. M. L. neiškentes trenke ranka J. R. pora kartu per veida; tada pastarasis pasake, kad papjaus M. L. . Supykusi ji išstume besipriešinanti J. R. per duris lauk. Po to abu su M. L. toliau susedo gerti, ji buvo atsisedusi prie virtuves lango. J. R. priejes iš lauko puses netiketai trenke i virtuves langa ir ji išdauže. Tada M. L. išbego i kiema ir smoge kumšciu i veida J. R. , prakirto jam antaki. J. R. išejo iš kiemo, bet po keliu minuciu grižes vel eme kolioti M. L. , grasino papjausias. Ji su M. L. tuo metu buvo kambaryje. Išejusi i kiema, ji bande nuraminti R., stumdesi su juo, o tuo tarpu iš namo išbego M. L. ir smoge nukentejusiajam i nugara. Peilio M. L. rankoje ji nemate, iš pradžiu pagalvojo, kad smoge kumšciu. Tada jie paliko J. R. ir iejo vidun. M. L. atsigule kambaryje. J. R. išejo namo. Po kiek laiko kaimynas D. M. ji atvede ir praše iškviesti greitaja pagalba, nes R. iš nugaros bego kraujas. Duodama parodymus teisme, jau nelabai gerai atsimena visas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisejui duoti jos parodymai yra teisingi (b.l.41-42).

liudytojos G. L. parodymais, kad 2008-08-20 pas kaimynus rinko bulves; po talkos kaimynas pavaišino alumi, nemažai jo išgerusi, grižo namo tik vakare. Grižusi rado ju namuose geriancius dukra R. R. ir jos drauga M. L. . Po to atejo J. R. ir V. S. . su jais ji išgere dar pora stikliniu alaus ir nuejo miegoti i kita kambari. Kas dejosi toliau namuose, ji nemate, nes užmigo. Kol ji sedejo virtuveje, jokiu pykciu tarp gerianciuju nebuvo. Apie ivyki sužinojo tik ryte, kai dukra pasake, kad M. L. perdure J. R. , ir ši greitoji pagalba išveže i ligonine. Ryte pamate ir peili, padeta prie indu, jo geležtes galas buvo raudonas, todel ji pagalvojo, kad kas nors pjauste burokelius. Peili nuplove vandeniu ir padejo prie kitu irankiu;

liudytojo V. S. parodymais, kad 2008-08-20 po pietu eidamas iš motinos namu, kaime sutiko J. R.. Po to jie susitiko R. R. su M. L.. R. R. pakviete išgerti alaus. Jis su J. R. sutiko, ir visi R. namuose gere alu. Jis išgeres stikline alaus, greitai išejo namo. Jam bunant R. namuose, jokiu konfliktu nebuvo. Po to J. R. sutikes nebuvo. Kai J. R. grižo iš ligonines, girdejo kalbas, kad pastaraji perdure M. L. . Liudytojas nera mates, kad J. R. , išgeres alkoholio, smurtautu;

liudytojo D. M. parodymais, kad 2008-08-20 velai vakare ejo namo; buvo išgeres. Pamate iš R. sodybos keliuku einanti J. R. . Pastarasis atrode apgirtes ir skundesi, kad ji „padure“. Tada jis atsake, kad reikia kviesti greitaja pagalba. Kadangi neturejo telefono, abu nuejo atgal pas R.. J. R. pasakojo, kad R. R. draugas jam i nugara kažkuo idure. Tada jis liepe J. R. gulti ant žoles ir pakeles pastarojo megztini, pamate kruvina „maike“. Tuo metu M. L. stovejo namo tarpdury ir sake jam (liudytojui): „ar ir tu nori?“ Jis pakviete R. R. ir liepe kviesti greitaja pagalba. Tada visus paliko ir išejo vienas namo. Suprato, kad M. L. su J. R. susipyko del R. R. . Jis atsimena gerai viska, ivykio metu nebuvo toks girtas, kad neprisimintu;

ivykio vietos apžiuros protokolu ( b.l. 10-16), kuriame nurodyta, kad apžiuros objektas V. R. priklausantis gyvenamasis namas ir jo kiemas, esantys (duomenys neskelbtini). Apžiurint nama, matyti išdaužta virtuves lango stikla bei kieme, prie iejimo i namo vidu, matyti išguleta žole bei rudos spalvos 1 m. ilgio ir 15 cm plocio deme ant žoles; ivykio vietoje užfiksuotas ir išdaužtas virtuves langas [ b.l. 10-16 ];

reikalaujamu daiktu pateikimo ir jo apžiuros protokolu ( b.l. 51-53), kuriame nurodyta, kad nepilnamete liudytoja E. R. pateike virtuvini peili, kurio baltos spalvos plastikine rankena nulužusi [ b.l. 51-53];

M. R. universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvada Nr. G 2020/08 (04) (b.l. 29-30), kurioje nurodoma, kad J. R. padaryti kuno sužalojimai: durtine-pjautine žaizda nugaroje su daliniu nugaros smegenu sužalojimu krutinines dalies 4-5 slankstelio lygyje, sukelusi Brauno-Sekaro dešines puses sindroma, eisenos sutrikima ir apsunkinusi dubens organu funkcija, muštines žaizdos kaktoje, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; šiems sužalojimams padaryti reikejo triju smugiu: vieno i nugara durianciai pjaunanciu daiktu ar irankiu; dvieju - muštinems žaizdoms kaktoje;

itariamojo girtumo nustatymo aktu (b.l.58), iš kurio matyti, kad tuoj po ivykio M. L. buvo nustatytas vidutinio laipsnio girtumas ( 1,59 promiliu alkoholio);

itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 78-79;80-83, iš kurio matyti, kad ivykio vietoje M. L. nurode esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes;

teismo psichiatrijos specialisto išvada Nr. 96TPK-416 (b.l. 119), kurioje nurodoma, kad M. L. letiniu psichikos sutrikimu neserga; asmens teiginiai apie turetas galvos operacijas neparemti jokiais medicininiais dokumentais; nusikalstamos veikos metu asmuo buvo paprasto girtumo busenos; M. L. yra emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas; ambulatorine teismo psichiatrijos ekspertize nereikalinga [ b.l. 119

daiktu, turinciu reikšmes bylai tirti ir nagrineti– virtuviniu peiliu, kuris apžiuretas, prijungtas prie bylos medžiagos (b.l. 52-53) ir teisiamojo posedžio metu M. L. nurodytas kaip irankis, kuriuo sužalotas J. R. .

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes byloje nustatytu aplinkybiu ir surinktu irodymu visuma teismui duoda pagrinda manyti, kad M. L. veike tiesiogine tycia, kilusio su nukentejusiuoju konflikto metu iš asmeniniu paskatu smoge peiliu pastarajam i nugara, ir nuo padarytu sužalojimu J. R. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvada, kad nera nustatyta kvalifikuojanciu nusikaltimo, numatyto BK 136 str., požymiu, t.y. kad kaltinamasis sunkiai sužalojo J. R. staiga labai susijaudines del neteiseto ar itin ižeidžiancio ji ar jo artima asmeni nukentejusio asmens poelgio. Teismas iš dalies vertina kritiškai kaltinamojo parodymus, duotus bylos nagrinejimo metu apie ivykio aplinkybes - duri peiliu, kaip gynyba nuo nukentejusiojo galimo smurto; bei argumentus, kad veikos metu jis staiga didžiai susijaudino del J. R. pavartotu ižeidžianciu žodžiu tiek jo, tiek R. R. atžvilgiu, bei del V. R. namu lango išdaužymo. Iš ivykio aplinkybiu bei paties M. L. parodymu matyti, kad V. R. namuose kiles kivircas tarp J. R. ir M. L. nebuvo spontaniškas; konfliktine situacija tesesi gana ilga laika – iš pradžiu virtuveje, veliau kieme, kai girtas J. R. buvo išvarytas iš namu. Išeidamas i kiema pas J. R. M. L. pasieme su savimi peili, tik darydamas prielaida, kad nukentejusysis gali pavartoti fizini smurta jo atžvilgiu. Nustatyta, kad prieš tai nukentejusysis išgertuviu metu kaltinamaji ir jo drauge R. R. vadino ižeidžianciais žodžiais, taciau jokio smurto pastarasis nebuvo vartojes. Atvirkšciai, pats kaltinamasis jiems geriant virtuveje, isižeides J. R. smoge kumšciu tris kartus i veida, padarydamas nukentejusiajam muštines žaizdas kaktoje; o po to R. R. prievarta išstume J. R. pro duris i kiema. Be to M. L. pripažino teisme ta aplinkybe, kad J. R. nei ta diena, nei anksciau nebuvo smurtaves prieš kaltinamaji; be to pats kaltinamasis nurode, kad išbeges su peiliu rankoje, jis pirmiausia spyre koja nukentejusiajam, o tik po to nesitaikydamas smugiavo pastarajam peiliu, todel kaltinamojo motyvas, kad peili pasieme savigynai, yra niekuo nepagristas. Ivertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus irodymus, liudytoju teismui duotus parodymus, darytina išvada, kad J. R. prieš sužalojima R. kieme buvo vienas, su juo liudytojo D. M. kartu nebuvo, nors priešingai teige kaltinamasis. Liudytojas D. M. teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atejo i R. namu kiema tik po to, kai J. R. jau buvo sužalotas. Nukentejusysis ir liudytoja R. R. taip pat nenurode, jog ivykio metu kieme butu buves liudytojas D. M. . Ivertinant nurodytas aplinkybes ir tai, kad nukentejusysis žymiai vyresnis už kaltinamaji, bei vizualiai matyti, kad yra fiziškai silpnesnis už kaltinamaji (daug mažesnio ugio ir smulkesnio kuno sudejimo), darytina išvada, kad kaltinamajam nebuvo jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus iš nukentejusiojo puses, todel savigynos versija atmestina. Darytina išvada, kad vertinant M. L. nusikalstamus veiksmus ir juos salygojusias asmenines paskatas, reikia atsižvelgti ir i tas aplinkybes, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentejusysis ivykio metu buvo apsvaige nuo alkoholio (abiems nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), todel itakojami alkoholio, negalejo tinkamai bendrauti tarpusavyje, laikydami vienas kita varžovais del moters (R. R. – buvusi J. R. sugyventine; esama M. L. gyvenimo drauge); kad nukentejusysis pats V. R. namuose sukele žodini konflikta, elgesi provokuojanciai ižeidinedamas R. R. ir M. L. ; o sumuštas ir išvarytas i lauka iš pykcio išdauže virtuves langa ir toliau garsiai šukavo. Teismo nuomone, nukentejusiojo, kaltinamojo ir ivykio vietoje buvusiu liudytoju girtumas salygojo tiek tarpusavio parodymu prieštaringuma, tiek kaltinamojo parodymu dalini neatitikima liudytoju R. R. , V. S. ,D. M. parodymams byloje. Teismas negali remtis ir liudytojos E. R. parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu darytos apklausos metu ji, budama nepilnamete ir besilaukianti kudikio, dave parodymus, jog iš viso nebuvo ivykio metu namuose ir nemate, kaip buvo sužalotas J. R. ; bei kad tik kita diena grižusi namo, rado po spintele pamesta virtuvini peili, kuriuo galejo buti durta nukentejusiajam. Teisminio nagrinejimo metu liudytoja iš esmes pakeite savo parodymus, tvirtindama, kad trumpam buvo sugrižusi i namus ivykio vakara ir mate, kad M. L. kieme sužalojo J. R. , kad metu buvo ir liudytojas D. M. , tuo iš dalies patvirtindama kaltinamojo pateikta versija bei prieštaraudama tiek D. M. , tiek R. R. parodymams apie ivykio aplinkybes. Teismas mano, kad E. R. parodymu keitimas itakotas siekimo padeti kaltinamajam, kaip motinos sugyventiniui, išvengti baudžiamosios atsakomybes, todel šios liudytojos parodymai nera objektyvus ir jais negalima remtis.

Teismas daro išvada, kad kaltinamojo atsakomybe lengvina nustatyta byloje aplinkybe, jog veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo asmens elgesys (BPK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas taip pat mano, kad surinktu irodymu visuma neduoda pagrindo eliminuoti M. L. girtumo ir jo itakos nusikalstamiems veiksmams, todel kaltinamojo atsakomybe sunkina tai, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausme kaltinamajam M. L. , teismas atsižvelgia i nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni – asmens padaryta veika priskiriama prie sunkiu tyciniu nusikaltimu; i tai, kad kaltinamasis nusikaltima padare budamas neteistas, taciau jau ivykdes kita nusikalstama veika, nuo kurios slapstesi aštuonerius metus Ispanijoje; kad yra nustatytos kaltinamojo atsakomybe lengvinanti ir sunkinanti aplinkybes. Be to atsižvelgtina ir i tai, kad grižes iš Ispanijos I Lietuva, M. L. ir toliau slepesi nuo teisesaugos pareigunu; iki sulaikymo dienos niekur nedirbo, neturejo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nelinkes kritiškai vertinti savo elgesi, pasitaisyti ir persiaukleti, kad bausmes tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam veikos sankcijoje numatyta bausme – laisves atemima. Teismo nuomone, M. L. skirtinas laisves atemimas, kurio dydis turetu buti artimas nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmes vidurkiui, atsižvelgiant i bausmes skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybe lengvinancia ir sunkinancia aplinkybes (BK 54 str., 61 str.). Ši bausme dalinio sudejimo budu bendrintina pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas su 2008-10-22 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme; i galutines bausmes laika iskaitant amnestijos aktu sušvelnintos laisves atemimo bausmes dali, kuri realiai atlikta. Ryšium su skirta laisves atemimo bausme kaltinamajam, teismas mano, kad tikslinga iki nuosprendžio isiteisejimo palikti galioti M. L. skirta suemima (BPK 123 str. 6 d.) tais paciais motyvais ir pagrindais, kuriais byloje buvo skirta ši kardomoji priemone pagal BPK 122 str.

Teismas privalo išnagrineti ir pareikštus byloje civilinius ieškinius kaltinamajam del nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nukentejusysis J. R. pareiške civilini ieškini 100 000 litu neturtines žalos atlyginimui (b.l. 35-36); apylinkes vyriausiasis prokuroras, gindamas Ligoniu kasos interesus - 4035, 30 litu ieškini nukentejusiojo gydymo išlaidu atlyginimui (b.l. 144-146). Kaltinamasis su pareikštais ieškiniais nesutiko, gincijo juos, motyvuodamas tuo, kad J. R. , budamas girtas, pats ižeidžianciais žodžiais ir grasinimais fiziniu susidorojimu išprovokavo kaltinamaji, todel kaltinamasis nesutinka nei su nukentejusiajam padaryta neturtine žala; nei su prokuroro reikalavimu del gydymo išlaidu atlyginimo Ligoniu kasai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatant neturtines žalos dydi, butina atsižvelgti i visas bylos aplinkybes (nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstama veika itakojo ir nederamas, provokuojantis nukentejusiojo elgesys), i kaltininko turtine padeti ( M. L. yra darbingo amžiaus, taciau neturintis nekilnojamojo turto, negaunantis jokiu pajamu Lietuvoje) bei vadovautis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal CK 6.249 str. nuostatas, žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos ir negautos pajamos, t.y. skirtumas tarp nukentejusio asmens turtines padeties iki ir po nusikaltimo, atsirades del nusikalstamos veikos, taip pat nukentejusiojo numatytos realiai tiketinos gauti sumos, kurias gauti sutrukde neteiseti nusikalstama veika padariusio asmens veiksmai. Byloje nukentejusysis nenurode patyres turtines žalos ir del jos padarymo civilinio ieškinio nepareiške.. Nukentejusysis savo civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo pagrinde tuo, kad po nusikaltimo tapo neigalus, jam nustatytas 20 procentu darbingumas, ir kaip neturintis privalomojo socialinio draudimo stažo dabar gauna tik 300 litu socialine pašalpa, nors anksciau nelegaliai uždirbdavo iki 1000 litu kas menesi. Nukentejusiojo teigimu, pareikštu ieškiniu ir siekiama, kad kaltinamasis kompensuotu prarasta jo darbinguma, o žalos atlyginimo dydis galutinai paliekamas spesti teismui. Nera pagrindo nesutikti su nukentejusiojo argumentais del kaltinamojo veiksmais sukelto asmeniui fizinio skausmo ir sunkiu sveikatos sutrikdymo padariniu. Taciau sprendžiant neturtines žalos atlyginimo klausima, teismo nuomone, butina atsižvelgti ir i tai, kad nukentejusysis J. R. iki nusikalstamos veikos padarymo apie 20 metu oficialiai niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, neturejo igijes nekilnojamojo turto. Gyvendamas kartu su liudytoja R. R. , jis šeimoje piktnaudžiavo alkoholiu, nevykde istatymines pareigos rupintis, dorai aukleti ir prižiureti savo turimus penkis nepilnamecius vaikus, del to 2008-04-17 teismo sprendimu nukentejusiajam buvo neterminuotai apribota tevu valdžia visu vaiku atžvilgiu; priteistas išlaikymas vaikams. O CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, pažeminimas, reputacijos pablogejimas; bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Todel teismas daro išvada, kad J. R. padaryta neturtine žala pasireiške fiziniu skausmu, nepatogumais del gydymosi; o netektas darbingumas del sveikatos sutrikdymo bei negautos darbines pajamos negali buti laikoma pagrindiniu argumentu, sprendžiant neturtines žalos atlyginima. Šie kriterijai susije su turtines žalos padarymu, kurios ieškovas byloje tinkamai nepagrinde bei neirode. Atitinkamai teismas, vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas i byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamojo sunkia turtine padeti, mano, kad nukentejusiajam J. R. padarytos neturtines žalos dydis mažintinas, ir jo naudai iš kaltinamojo priteistinas 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimas.

Teismo nuomone, visiškai tenkintinas Joniškio rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pareikštas civilinis ieškinys. Civilini ieškini baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtines ar neturtines žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybes ir atskiru asmenu turtiniu interesu apsauga bei prokuroro, palaikancio valstybini kaltinima, pareiga pareikšti teisme civilini ieškini, jeigu valstybiniu istaigu, imoniu ar organizaciju, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiške civilinio ieškinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad už nukentejusiojo J. R. gydyma Šiauliu teritorine ligoniu kasa VšI Joniškio ligoninei ir VšI Šiauliu apskrities ligoninei sumokejo viso 4035,30 litu ( b.l. 146). Prokuroro pareikštas civilinis ieškinys del gydymo išlaidu atlyginimo tenkintinas, ir iš kaltinamojo M. L. Valstybinei ligoniu kasai priteistina 4035,30 litu turtines žalos atlyginimo, nes žala, t.y. gydymo išlaidos, yra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika – J. R. sužalojimu (CK 6.263 str.).

Proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, atsižvelgiant i sunkia M. L. turtine padeti.

Po nuosprendžio isiteisejimo daikta, turinti reikšmes bylai tirti ir nagrineti - virtuvini peili, kaip menkaverti ir niekur nenaudotina, tikslinga sunaikinti (BPK 94 str.1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 302 str., str., 303 str. 2 d., 304, 306, 307, 308 str., str., teismas,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir skirti jam laisves atemima 4 (keturiems) metams.

Taikant LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausme subendrinti dalinio sudejimo budu su 2008-10-22 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme, ir galutine bausme skirti laisves atemima 4 (keturiems) metams 2 (dvejiems ) menesiams.

Bausme skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes atlikimo pradžia laikyti nuosprendžio priemimo diena.

I M. L. bausmes laika iskaityti pagal 2008-10-22 teismo nuosprendi atliktos bausmes dali nuo 2008 m. rugpjucio 22 d. iki 2008 m. spalio 22 d., bei laikina asmens sulaikyma nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2008 m. spalio 24 d.; kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2009 m. balandžio 24 d.

Palikti M. L. galioti kardomaja priemone - suemima iki nuosprendžio isiteisejimo.

Tenkinti nukentejusiojo civilini ieškini iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tukstanciu) litu neturtines žalos atlyginimo nukentejusiajam J. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje reikalavimu dalyje ieškini atmesti.

Tenkinti Joniškio rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro ieškini visiškai ir priteisti iš M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligoniu kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, imones kodas 191351679, 4035,30 Lt (keturis tukstancius trisdešimt penkis litus ir 30 centu) gydymo išlaidu.

Proceso išlaidu iš kaltinamojo nepriteisti.

Daikta, turinti reikšmes bylai tirti ir nagrineti - virtuvini peili sunaikinti.

Nuosprendi per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio iteikimo dienos, galima apskusti apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkes teisma.