Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdalius iki laisvės atėmimo 3 metams bausmės.

Pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant jį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

- automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. buvo nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 24 d. apie 19.30 val. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 ir 127 punktus – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 750“ pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,15 promilės girtumas, antru tikrinimu – 1,05 promilės girtumas), privalėdamas pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei, atsižvelgdamas į važiavimo greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, to nepadarė, esant rūkui, važiuodamas apie 90 km/h greičiu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miesto pusę, atsitrenkė į ta pačia kryptimi apie 77 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. G., galinę dalį; po susidūrimo ne dėl vairuotojos J. G. kaltų veiksmų, o dėl automobilio „BMW 525D“ atsitrenkimo, automobilis „Fiat Punto“, pagreitėjęs iki 85 km/h greičio, neteko stabilaus judesio važiavimo kryptimi ir, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, išslydo į priešpriešinę eismo juostą, kur judėdamas dešiniuoju šonu į priekį apie 64 km/h greičiu, susidūrė su priešpriešais apie 80 km/h greičiu važiuojančiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Fiat Punto“ keleiviai I. J. ir K. J.: I. J. mirė nuo visiško nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinės dalies 1-o slankstelio atsidalinimui per sąnarinę jungtį nuo pakauškaulio; K. J. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiams, kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus pakaušinėse srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje srityje ir abipus kaktinėse srityse; buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Fiat Punto“ vairuotojos J. G. sveikata – jai nustatyti dešinės pusės 6, 7, 9, 10, 11, 12-o šonkaulių lūžiai, dešinio sėdinkaulio ir dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžiai, kepenų dešinės skilties ir dešinio inksto įplyšimai, ir automobilio „Honda Civic“ vairuotojai R. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyti kairės čiurnos išorinio ir vidinio kulkšnelio bei dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio lūžiai, kairio šonkaulio išnirimas, krūtinės ląstos ir dešinio kelio sumušimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. V. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo L. V. automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į šio automobilio vertės išieškojimą. Nurodo, kad po eismo įvykio L. V. automobilis „BMW 525D“ buvo perduotas saugojimui į UAB „Automera“ aikštelę, o 2023 m. liepos 3 d. L. V. pasirašytinai buvo įteiktas tyrėjos nutarimas, kuriuo jam šis automobilis buvo grąžintas, įpareigojant jį saugoti. Tačiau L. V., neturėdamas neteisėtų siekių bei klysdamas dėl teisinio nutarimo vertinimo, kadangi bendraudamas su nutarimą jam įteikusia tyrėja netinkamai suprato šio dokumento turinį, pardavė eismo įvykio metu smarkiai apgadintą automobilį „BMW 525D“ už 800 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžio dalies dėl minėto automobilio konfiskavimo įvykdymas nebėra įmanomas, todėl tikslinga iš L. V. išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatant išieškotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, prašoma vadovautis turto rinkos (sandorio) verte, kurią automobilio pirkėjas sumokėjo nuteistajam.

3. Teismo posėdyje nuteistasis L. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, tik iš nuteistojo išieškoti automobilio rinkos vertę, buvusią iki įvykio – 3900 Eur.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas tik turto konfiskavimo pakeitimo klausimas, t. y. prašoma automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą natūra pakeisti į šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kadangi G. G. automobilį dar ikiteisminio tyrimo metu pardavė A. V. Šiuo klausimu teisėjų kolegija toliau ir pasisako.

7. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio vietos apžiūros, 2023 m. vasario 25 d. automobilis „BMW 525D“ kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo perduotas saugojimui į UAB „Automera“ aikštelę (1 t., b. l. 108-109). Su šiuo automobiliu atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus, 2023 m. liepos 3 d. nutarimu automobilis buvo grąžintas savininkui L. V., įpareigojant jį šį automobilį saugoti iki tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Pasižadėjimą saugoti automobilį L. V. patvirtino savo parašu minėtame 2023 m. liepos 3 d. nutarime (4 t., b. l. 176-178). Nepaisydamas to, 2023 m. rugpjūčio 24 d., t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu, L. V. šį automobilį pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė A. V. už 800 Eur (6 t., b. l. 98). Šios aplinkybės nėra ginčijamos.

8. Apeliantas teigia, jog L. V. konfiskuotiną turtą pardavė neturėdamas neteisėtų siekių bei klysdamas dėl teisinio nutarimo vertinimo, kad bendraudamas su nutarimą jam įteikusia tyrėja netinkamai suprato šio dokumento turinį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kaip jau minėta, automobilis L. V. asmeniškai buvo grąžintas 2023 m. liepos 3 d. Tą pačią dieną L. V. pasirašytinai pasižadėjo saugoti automobilį „BMW 525D“ iki tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Kaip dar kitaip galima būtų suprasti tokį įpareigojimą (pasižadėjimą) sunku paaiškinti, nes nuteistasis L. V. yra suaugęs ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus. Negana to, L. V. iš esmės nuo pat šio ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo gynėją (iš bylos matyti, kad nuo 2023 m. kovo 24 d. jį gynė advokatas L. Žalnieriūnas, 4 t., b. l. 123), todėl ir teisinių žinių stoka negalima paaiškinti tokio nuteistojo elgesio. Nors grąžinus jam automobilį jis išvengė automobilio saugojimo UAB „Automera“ aikštelėje išlaidų, nepaisydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės jam parodyto pasitikėjimo, L. V. dar ikiteisminio tyrimo metu ir pakankamai greitai (per mažiau nei 2 mėnesius) po automobilio „BMW 525D“ atgavimo iš saugojimo aikštelės jį pardavė. Ir pagaliau, elgdamasis akivaizdžiai neteisėtai, t. y. nesilaikydamas savo paties pasirašyto įsipareigojimo (pasižadėjimo), turtą, kurį jis buvo įpareigotas saugoti, jis perleido trečiajam asmeniui A. V., bet apie tai jis neinformavo nei tyrėjos, nei prokuroro, nei teismo. Automobilio pardavimo faktas tapo žinomas tik gynėjui pateikus apeliacinį skundą, taigi, tik jau apeliacinio proceso metu. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad tokie nuteistojo L. V. veiksmai yra nesąžiningi, ir negali būti pateisinami paprasčiausiu jo neapsižiūrėjimu, teisinių žinių stoka, ar nesusikalbėjimu su ikiteisminį tyrimą atlikusia tyrėja.

9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nusprendė konfiskuoti L. V. saugomą automobilį „BMW 525D“ kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę BK 72 straipsnio 1 – 3 dalių pagrindu. Teismas tuo metu nežinojo apie tai, kad realiai L. V. automobilio konfiskuoti nebėra galimybės. Todėl pagrįstai keliamas klausimas dėl konfiskuotino automobilio „BMW 525D“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniu skundu prašoma konfiskuotino automobilio „BMW 525D“ vertę atitinkančia pinigų suma laikyti tą sumą, už kurią nuteistasis šį automobilį pardavė A. V., t. y. 800 Eur, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šią sumą išieškoti iš nuteistojo L. V. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

10. Nuteistojo L. V. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad iš nuteistojo turi būti išieškoma 800 Eur suma, kadangi išieškojus prokurorės prašomą 3900 Eur sumą pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą būtų pakeičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė. Tačiau, šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad pats nuteistasis savo neteisėtu elgesiu sukūrė situaciją, kad konfiskuotino turto (automobilio) išieškojimas natūra tapo nebeįmanomas, todėl sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 75 straipsnio 5 dalis) bet kuriuo atveju bus pakeista ši skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, nes ji realiai nebegali būti įvykdyta. Advokatas L. Žalnieriūnas taip pat tvirtino, jog iš nuteistojo nusprendus išieškoti didesnę negu 800 Eur sumą, būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos. Tačiau ir su šiuo argumentu kolegija nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismui, prokurorui ar kitiems proceso dalyviams nebuvo žinoma teisiškai reikšminga aplinkybė, kad L. V. dar ikiteisminio tyrimo metu automobilį „BMW 525D“ pardavė A. V., nors buvo įpareigotas jį saugoti. Nuteistasis ir jo gynėjas tai nutylėjo ir šią aplinkybę atskleidė tik apeliaciniame skunde. Savaime suprantama, jog tai apribojo prokurorės ar nukentėjusiųjų bei jų atstovų galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo turto konfiskavimo klausimo išsprendimo. Apeliaciniame procese išaiškėjus šiai naujai faktinei aplinkybei, prokurorė teismo posėdžio metu pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą apie vidutinę automobilio „BMW 525D“ rinkos vertę Lietuvoje, t. y. prokurorė ėmėsi priemonių tam, kad būtų galima išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, prokurorė šiuo atveju elgėsi sąžiningai, tinkamai reagavo į pasikeitusią situaciją, ko negalima pasakyti apie nuteistojo elgesį. Prokurorės pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio „BMW 525D“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 3900 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynybai buvo suteikta galimybė susipažinti su šia pažyma bei dėl jos pasisakyti baigiamųjų kalbų metu. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas papildomai laiko pasiruošti gynybai neprašė, atlikti įrodymų tyrimą taip pat nereikalavo, savo poziciją jie nurodė baigiamųjų kalbų metu. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam L. V. skyrimo, bet dėl jos turinio pakeitimo, taip pat į tai, kad tokią situaciją sukūrė paties nuteistojo nesąžiningi veiksmai, vertina, jog iš L. V. nusprendus išieškoti didesnę už 800 Eur sumą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos nebūtų peržengtos.

11. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Šia įstatymo nuostata, visų pirma, siekiama užkirsti kelią atvejams, kad kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

12. Sprendžiant klausimą, kokia gi yra šiuo atveju yra konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri turi būti išieškota iš nuteistojo, svarbios yra šios aplinkybės. Visų pirma, eismo įvykio metu L. V. vairuotas automobilis „BMW 525D“ buvo apgadintas ir jis dėl to jis nuvertėjo, tačiau tai įvyko dėl paties nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti šį automobilį natūra ir tai atitinka formuojamą teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023). L. V., pardavęs automobilį, kurį jis buvo įpareigotas saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme, ir apie tai nepranešęs nei ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiems pareigūnams, nei teismui, pats sukūrė situaciją, kad konfiskuoti automobilį natūra realiai tapo neįmanoma. Ir dėl to atsirado BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga („konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui“), kad iš kaltininko turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. L. V. pardavė automobilį žinodamas, kad teismas spręs klausimą dėl jo konfiskavimo – tai visiškai suprantama. Jo argumentas, kad jis tiesiog norėjo automobiliu greičiau atsikratyti kaip „blogu prisiminimu apie įvykį“, neįtikinamas, nes jam nebuvo jokios prasmės automobilį prašyti grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 179 – 180). Nors pirkimo – pardavimo sandorio kaina yra sandorio šalių susitarimo reikalas, tačiau negalima nepaisyti realios padėties, kad ne visada pirkimo – pardavimo sutartyse nurodoma tikroji pirkėjo pardavėjui sumokėta suma už daiktą, o dalis sumos neretai sumokama grynaisiais pinigais, kurie nepatenka į realią sandorio vertę. Ypač tokie atvejai dažni perkant ir parduodant ne naujus automobilius. Tai yra žinoma tiek iš teismų praktikos, tiek iš gyvenimiškos patirties. Tokiu atveju tampa nebeįmanoma patikrinti, už kokią gi sumą transporto priemonė galimai būtų buvusi realizuota vykdymo proceso metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika, kai iš nesąžiningai veikusio kaltininko būtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti suma pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuriam buvo parodytas pasitikėjimas, tokiam asmeniui būtų tiesiog naudingiau mažinti perduotos saugoti transporto priemonės realią pardavimo kainą tikintis mažesnės pinigų sumos iš jo išieškojimo. Tokia situacija būtų aiškiai nesuderinama su baudžiamajame procese veikiančiais teisingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto nurodyta 2023 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio „BMW 525D“ pardavimo kaina – 800 Eur, kaip neobjektyvia.

13. Šioje byloje nustačiusi, kad nuteistasis L. V. automobilį „BMW 525D“, kuris skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas konfiskuotinu turtu, pardavė trečiajam asmeniui ir šio automobilio konfiskuoti nėra galimybės, kad išieškoti iš nuteistojo 800 Eur sumą, kurią jis gavo iš trečiojo asmens už parduotą automobilį, nebūtų sąžininga ir teisinga, kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo turi būti išieškota šio automobilio vertę atitinkanti suma, buvusi iki įvykio. Nagrinėjamu atveju automobilio „BMW 525D“ vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę tokios transporto priemonės kainą Lietuvoje, o tai teismų praktikoje laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Ši pažyma patvirtina, kad automobilio „BMW 525D“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 3900 Eur, todėl ši suma, pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, ir turi būti išieškota iš nuteistojo L. V. Tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo L. V. išieškoti konfiskuotino automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3900 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.