Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-87-365/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
1S-87-365/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53970-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Kaltinamasis
T. J.
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-87-365/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53970-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, kaltinamojo T. J. gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 3 dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019-12-21 apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,16 promilės etilo alkoholio) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios A. R., sakydamas „Nu ką (necenzūrinis žodis)“ išsitraukė pramoninės gamybos 6 mm kalibro pneumatinį šratasvydžio (Airsoft) pistoletą, kuris ginklams nepriskiriamas, nukreipė jį į nukentėjusiąją A. R., ir pasakęs „Dabar turėčiau tave nužudyti" įrėmė jį į A. R. krūtinę, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

2. T. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2019-12-21 ir jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2020 m. sausio 3 d. To paties teismo 2020 m. sausio 2 d., 2020 m. sausio 27 d. nutartimis suėmimo termias pratęstas iki 2020 m. kovo 3 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, kaltinamajam T. J. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 3 d.

3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (b.l. 154). Baudžiamoji byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės.

Šalies argumentai

4. Iš skundo turinio seka, jog kaltinamasis T. J. pateiktu skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį. Skunde nurodoma, jog jis yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, už kurį yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir kitos alternatyvios bausmės. Tvirtinama, jog kaltinamasis nėra linkęs bėgti ar slėptis, nes kuomet jam buvo pareikšti įtarimai dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, jis nurodė savo anketinius duomenis, telefono numerį. Tvirtina, jog praeityje jis yra nusikaltęs, tačiau turi gyvenamąją vietą pas savo sužadėtinę, kuri yra doras žmogus, dirba. Teigia, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvoje yra begalo stiprūs, turi tris vaikus, krikšto tėvus, tetą, dirbančią mokyklos direktore ir kitų artimų giminaičių. Akcentuoja, jog būdamas paleistas iš suėmimo jis bus įdarbintas, galės materialiai padėti išlaikyti vaikus. Kaltinamasis tvirtina neturintis tikslo slėptis, nes tokiu būdu užtrauktų šeimai gėdą, kuri ji gerbia ir žino, jog jis yra sunkiai sergantis bronchine astma, epilepsja, depresja ir kitomis ligomis, yra linkęs į savižudybę. Akcentuoja, jog būdamas įkalinimo įstaigoje jis negauna tinkamos pruežiūros, gydymo bei jam būtinų vaistų. Teigia, jog pakeitus kardomąją priemonę iš suėmimo į kitą (-as) švelnesnes kardomąsias priemones, jis (kaltinamasis T. J.) kviečiamas atvyks į teismo posėdžius ir laikysis jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. J. skundas atmetamas.

6. Kolegija, susipažinusi su skundu bei pateikta baudžiamąja byla, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam pratęsta pagrįstai.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti: nukentėjusiosios A. R., liudytojų parodymuose, apžiūros protokole, kuriuo dalyvaujant Kriminalistinių tyrimų centro balistinių tyrimų specialistui J. B., apžiūrėtas 2019-12-21 įvykio vietoje paimtas pramoninės gamybos 6 mm kalibro pneumatinis šratasvydžio (Airsoft) pistoletas (nenustatyto gamintojo ir modelio), skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais rutuliukais (BB tipo kulkomis), ginklams nepriskiriamas (iššauto sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5 J), kuriuo buvo grasinama nukentėjusiajai, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę, ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo suėmimo skyrimo pagrindas, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris nebuvo išnykęs, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

10. T. J. yra įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs be kitų alternatyvių bausmių ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiformavusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu šią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Nepaneigtas kaltinamojo argumentas, kad jis turi realią galimybę pradėti dirbti, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis būdamas laisvėje ir po jam taikyto lygtinio paleidimo (2019-01-25 paleistas lygtinai neatlikus 5 mėn. 12 d. bausmės) nedirbo ir oficialaus darbo neturėjo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą (jis gi teistas ir užsienio valstybėje), T. J. naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui ir esant įtrauktam į probuojamųjų asmenų sąrašą. Nors skunde kaltinamasis tvirtina turintis stiprius socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, kaltinamasis neneigė fakto, jog jis nevedęs, T. J. pats pripažino, kad jo artimi giminaičiai (taip pat ir mama) gyvena užsienyje, o šiuo metu jo vaikus prižiūri kitas asmuo. Šios aplinkybės žemesniajam teismui leido vertinti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje dėl jo ryšių užsienyje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Nors kaltinamasis deklaruoja, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą pas sugyventinę šios aplinkybės nelaikytinos besąlygišku pagrindu, paneigiančiu BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo egzistavimą bei nesumažina prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, įvertinus pareikšto įtarimo sunkumą ir pobūdį ir byloje esančius duomenis, jog nuo 2019-02-12 jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kaltinamojo deklaruojami šeimyniniai ryšiai su artimais giminaičiais ir, kaip tvirtinama, dabartine sužadėtine, nesulaikė kaltinamojo nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl tokie skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, jog kaltinamasis neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio ir tvirtų socialinių ryšių, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas apylinkės teismo nutartimi konstatuotas pagrįstai.

11. Skunde kaltinamasis nurodo, jog dėl jo turimų ir jam diagnozuotų susirgimų, jis būdamas sulaikytas negali gauti tinkamos priežiūros, vaistų ir gydymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme taip pat reglamentuojama suimtųjų sveikatos priežiūros tvarka, kuri organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi aptartos įstatyminės nuostatos suimtiesiems užtikrina tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims, todėl šie kaltinamojo argumentai negali būti laikomi pagrindu jam nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo termino, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą ir konstatavus, kad švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Dėl, pareiškėjo manymu, netinkamų jo teises pažeidžiančių įkalinimo sąlygų kaltinamasis turi teisę keiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl šie jo nurodomi argumentai sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo klausimą atskirai nevertintini.

12. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir skunde nurodytos deklaratyvios aplinkybės, jog kaltinamasis paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones yra pasiryžęs nepažeidinėti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų bei kviečiamas atvykti į teismą. Žemesniojo teismo įvertintų aplinkybių visuma, nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni kaltinamojo teistumai bei jo veiksmai atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50804-19 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, t.y. kad nuo 2019-12-20 T. J. buvo paskelbta paieška, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis nelinkęs keisti savo elgesio, o susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia manyti, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Taikoma kardomąją priemone kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas T. J. peduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

14. Pripažinus, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, T. J. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys