- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-10/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 20 val., asmeninio konflikto su V. Š. metu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, apvyniojęs pastarosios kaklą megztiniu ir jį užveržęs, užspaudė nukentėjusiosios kvėpavimo takus, padarydamas kaklo odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, dėl to V. Š. nuo kaklo organų suspaudimo užduso, ir taip tyčia ją nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Nurodo, jog nenorėjo nukentėjusiajai atimti gyvybės. Laiptinėje V. Š. pradėjo jam priekaištauti dėl kitų merginų, šaukė. Jis prašė liautis, tačiau ji į prašymą nereagavo. Tada jis patempė už megztinio, kurį ši buvo užsimetusi ant pečių, rankovių. Tai truko vos kelias sekundes, ir nukentėjusioji neteko sąmonės. Apeliantas išsigandęs išbėgo į lauką ieškoti pagalbos, bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. Gyvybę nukentėjusiajai atėmė netyčia, nes tempdamas už megztinio rankovių negalėjo suprasti, kad per kelias sekundes žmogus gali uždusti.
Teismas paskyrė per griežtą bausmę. Neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, gailestį dėl padaryto nusikaltimo. Jis neturėjo jokių motyvų žudyti nukentėjusiosios, nes ją mylėjo. Bandymas gaivinti taip pat įrodo, jog apeliantas nenorėjo V. Š. mirties.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis neginčija atliktų veiksmų, prašydamas tik perkvalifikuoti veiką į neatsargų gyvybės atėmimą ir sušvelninti paskirtą bausmę, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo A. M. kaltės formą bei tyčios turinį, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tinkamai veiką kvalifikavo ir paskyrė teisingą bausmę.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog nuteistojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusioji V. Š. mirė dėl jo tyčinių veiksmų.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nenorėjęs nukentėjusiajai atimti gyvybės.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje to ir netvirtina, o apeliantas neteisingai supranta skirtumą tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios.
Teismas nustatė, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad užspausdamas megztinio rankovėmis kaklą kaltininkas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Nuteistasis būtent taip ir pasielgė: pamatęs, kad V. Š. neteko sąmonės, jis nekvietė greitosios medicinos pagalbos, bet paliko ją likimo valiai ir išėjo ieškoti pažįstamų į stotį. Tokį elgesį jis pirmosios instancijos teisme motyvavo tikėjimusi, jog merginos kūną ras teta (t. 2, b. l. 114).
Apeliantas skunde nurodo, kad jo nusikalstama veika atitinka BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis nesitikėjo ir negalėjo suprasti, jog gali kilti tokie sunkūs padariniai, t. y., kad per kelias sekundes žmogus gali uždusti.
Toks apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.
Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).
Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, jog elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Toks tikėjimas turi būti paremtas objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, turi užkirsti kelią mirtiniems padariniams. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veiką, ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo nužudymo netiesiogine tyčia, kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl savo veikos.
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Esant nusikalstamam nerūpestingumui kaltininkas nesupranta, jog darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.
Šioje byloje apelianto veiksmas – V. Š. kaklo užspaudimas megztinio rankovėmis, įvertinus kaltininko pakankamos brandos amžių (30 metų) ir jį atitinkančią gyvenimo patirtį, išsilavinimą, rodo galimų padarinių suvokimą.
Taigi nenustatytos jokios objektyvaus pobūdžio aplinkybės, turėjusios užkirsti kelią mirtiniems padariniams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo galvoti, kad užspausdamas kaklą apeliantas galėjo lengvabūdiškai tikėtis tokių padarinių išvengti arba net jų nenumatyti ir nesuprasti savo veikos pavojingumo. Beje, pirmosios instancijos teisme A. M. pripažino supratęs, jog jo veiksmas pavojingas (t. 2, b. l. 113). Tikėjimas, kad merginos kūną laiptinėje ras teta ir ją išgelbės, taip pat neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, leidusio išvengti mirtinų padarinių.
Apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis bandė daryti dirbtinį kvėpavimą (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jis tai darė labai pavėluotai, tik netoli stoties sutikęs pažįstamą merginą su jos draugu ir juos atsivedęs į įvykio vietą), nepaneigia teismo motyvų dėl kaltės formos.
Dėl išdėstytų argumentų A. M. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinių prielaidų.
Dėl bausmės
Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.
Teismas įvertino, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlęs nebepataisomus padarinius, ir atsižvelgė į kaltės formą – netiesioginę tyčią.
Teismas nurodė, kad A. M. daugybę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, t. y. linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo.
Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas nuoširdžiai prisipažino ir gailisi. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliacinės instancijos teisme išsakytą gynėjos argumentą, kad nuteistasis aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimą ir į tai turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę, paneigė pats nuteistasis savo elgesiu po įvykio: nusikaltimas padarytas 2008 m. sausio 19 d., o jis, pasinaudojus gauta operatyvine informacija, sulaikytas tik 2008 m. vasario 11 d. (t. 1, b. l. 110, 111). Ši aplinkybė akivaizdžiai nerodo kaltininko aktyvios pagalbos labai svarbioje pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, trukusioje daugiau nei tris savaites.
Teismas pripažino, jog nėra A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Visa tai įvertinęs, teismas apeliantui paskyrė trumpesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.