Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 42.6; 42.9; 42.11.3; 60; 61 (S)

2010 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui UAB „Longlita“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2008-10-22 sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Transtira“ ir atsakovo UAB „Longlita“, atsakovas įsipareigojo pervežti ieškovo „Transtira“ paraiškoje nurodytą krovinį, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 2900 eurų (be PVM). Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su 2008-10-22 sutarties sudarymu, ieškovo veiklos pobūdį, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl sandorio sudarymo klydo ir atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie suklaidintų ieškovą, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti Sutartį iš dalies negaliojančia. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 1000 kg ir 4 m krovinio pervežimas iš Rumunijos į Lietuvą negali kainuoti 2900 eurų, nes paslaugos kaina yra sutarties šalių susitarimo reikalas. Teismas nevertino ieškovo ir UAB „Vaikutis“ sudarytos sutarties sąlygų, kadangi sprendė, jog tai nėra šios bylos dalykas. Teismas nurodė, kad jeigu suklydęs asmuo patyrė nuostolių dėl krovinio pervežimą organizavusio asmens kaltės, tai jis turi teisę reikšti tam asmeniui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, bet nereikalauti pripažinti sutartį dėl krovinio pervežimo iš dalies negaliojančia, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai nepripažino 2008-10-22 sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „Transtira“ ir atsakovo UAB „Longlita“, dalies dėl 7113,12 Lt apmokėjimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu (CPK 176-185, 263, 265 str., 320 str. 1 d.).

Byloje buvo pateikta ieškovo UAB „Transtira“ su atsakovu UAB „Longlita“ 2008-10-22 sudaryta sutartis Nr. 12347E, iš kurios matyti, kad atsakovas įsipareigojo pervežti iš Relm Industrial GmbH Romania 1000 kg krovinį į UAB „Vaikutis“, esantį Ramygalos g. 65-70, Panevėžyje, buvo nurodyta pakrovimo data 2008-10-24, pristatymo data – 2008-10-28, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 2900 eurų be PVM pavedimu per 30 dienų po 2 vnt. originalių CMR, patvirtintos sutarties, sąskaitos ir krovinio gavimo (b. l. 25). Atsakovas UAB „Transtira“ krovinį iš Relm Industrial GmbH Romania pristatė UAB „Vaikutis“ Panevėžyje (b. l. 18). Atsakovas UAB „Transtira“ dėl skolos pagal Sutartį priteisimo kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo 2009-04-24 preliminariu sprendimu iš UAB „Transtira“ UAB „Longlita“ buvo priteista skola ir pagal 2008-10-22 sutartį su UAB „Transtira“ (b. l. 5-6), tačiau šioje civilinėje byloje dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas.

Ieškovas UAB „Transtira“ 2009-06-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2008-10-22 Sutarties dalį dėl 7113,12 Lt apmokėjimo negaliojančia tuo pagrindu, kad ji sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 str.), nes su atsakovu buvo sudaryta tipinė tarptautinio krovinio pervežimo sutartis, transporto vadybininkas per klaidą neištaisė Sutarties valiutos į litus ir Sutarties sąlygoje dėl užmokesčio atsakovui paliko eurus, užmokestis atsakovui už suteiktą paslaugą turi būti 2900 Lt, ne 2900 eurų, ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad Sutartyje klaidingai nurodyta užmokesčio už tarptautinį pervežimą suma, nusiuntė atsakovui kitą sutartį, kurioje nurodyta 2900 Lt suma, atsakovas sutiko, kad užmokesčio suma būtų 2900 Lt, 2900 eurų suma už atsakovo pervežtą krovinį neatitinka praktikos, o atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi neinformavo ieškovo apie suklydimą. Sutarties sąlyga dėl 2900 eurų užmokesčio atsakovui sudaryta dėl suklydimo, nes priešingu atveju, jis niekada nebūtų sutikęs su tokia Sutarties sąlyga, todėl Sutarties sąlyga dėl 7113,12 Lt pripažintina negaliojančia. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudarė ieškinio pagrindą, darytina išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais jis grindė šias aplinkybes, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra CK 1.90 str. numatytos sąlygos, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Pagal CK 1.90 str. 1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. 1 d. nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 str. esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Ieškovo UAB „Transtira“ nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis teigia, kad suklydo nurodydamas Sutarties valiutą, sudaryto sandorio esmė, jo sudarymo aplinkybės, tarp abiejų šalių susiklostę ūkiniai – komerciniai santykiai, neleidžia teigti, jog ieškovas suklydo dėl krovinio pervežimo kainos ir jo nurodomas suklydimas buvo esminis. Ieškovo nurodomas aplinkybes apie suklydimą paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abi Sutartį sudariusios šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), užsiimantys krovinių gabenimu, ekspedijavimu. Ieškovas patvirtino, kad jis krovinių gabenimo sutartims sudaryti turi pasiruošęs tipines tarptautinių krovinių gabenimo sutartis, ekspedijavimo paslaugas teikia daugiau kaip 15 metų, sutartys sudaromos naudojantis programa. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prieš sudarydamas ginčijamą Sutartį ieškovas aptarė ir suderino su atsakovu Sutarties detales, Sutartį sudaręs ieškovo darbuotojas yra transporto vadybininkas, išsiuntė atsakovui Sutartį, atsakovas Sutartį gavo ir tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apie tai, kad, anot ieškovo, Sutartyje nurodyta paslaugų suteikimo kaina yra netiksli, klaidingai nurodyta, ieškovas sužinojo tik po kelių savaičių, kai atsakovas jau buvo išrašęs sąskaitą, t. y. po Sutarties įvykdymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad Sutartyje valiuta nebuvo ištaisyta į litus dėl ieškovo vadybininko skubėjimo, ieškovo darbuotojo klaidos (b. l. 82). Tačiau suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, ieškovui, kaip verslo subjektui, turinčiam ilgametę patirtį savo veikloje, taikomi rūpestingo ir atidaus asmens kriterijai. Svarbiausia byloje aplinkybė yra ta, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė dėl krovinio pervežimo kainos - 2900 Lt ar 839,90 eurų, kad šalys tarėsi, jog Sutartyje pervežimo kaina bus nurodyta litais, kad atsakovas gavęs Sutartį pastebėjo, jog kaina nurodyta neteisingai, tačiau apie tai nepranešė ieškovui ir dėl to yra nesąžiningas. Liudytojo M. Z. parodymai nepaneigia bylos šalių sudarytoje Sutartyje nurodytos pervežimo kainos. Apeliacinės instancijos teismui pateikti ieškovo darbuotojo M. Z. elektroniniai laiškai, rašyti po to, kai Sutartis buvo įvykdyta ir buvo reikalaujama apmokėti už krovinio pervežimą, nepatvirtina, kad sudarant Sutartį buvo susitarta dėl kitokios pervežimo kainos, kad atsakovas buvo sutikęs pakeisti Sutarties sąlygą dėl pervežimo kainos. Elektroniniuose laiškuose nenurodoma jokia informacija apie tai, kad naujos sutartys yra siunčiamos pagal šalių susitarimą. Pažymėtina, kad Sutarties 3.2 p. buvo numatyta, jog visi Sutarties pakeitimai galimi tik abiem pusėm susitarus ir tai patvirtinus raštu.

Atsakovas atsikirtimus į ieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad jis niekuomet su ieškovu nesitarė dėl 2900 Lt sumos, 2008-10-22 gavo ofertą, oferta atšaukta nebuvo, sutarta suma buvo 2900 eurų be PVM, tarp atsakovo ir ieškovo tarptautinio krovinių pervežimo sutartys pagal susiklosčiusią praktiką buvo sudaromos tik eurais. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. 2008-10-10 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 4500 kg, 6 m ir 800 kg, 1 m krovinius iš Bulgarijos į Lietuvą už 1425 eurų, 2008-06-30 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 2000 kg, 6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 1600 eurų (be PVM), 2008-07-09 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 2000 kg, 6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 1975 eurų (be PVM), 2008-07-30 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 2000 kg, 3,6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 1000 eurų, 2008-08-19 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 3000 kg, 6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 1555 eurų (be PVM), 2008-08-27 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 3000 kg, 6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 1400 eurų, 2008-09-17 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 6000 kg, 13,6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 2800 eurų (be PVM), 2008-09-09 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 1245 kg, 6 m krovinį iš Lietuvos į Graikiją už 850 eurų (be PVM), 2008-10-01 sutartis, pagal kurią atsakovas pervežė 24000 kg, 13,6 m krovinį iš Vokietijos į Latviją už 1950 eurų (be PVM) (b. l. 66-75). Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad su atsakovu UAB „Longlita“ sutartis dėl tarptautinių krovinių pervežimo sudarydavo eurais, tik dėl pervežimų Lietuvoje sutartys buvo sudaromos litais (b. l. 82). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovas sudarydamas būtent šią Sutartį su atsakovu apsisprendė pakeisti tarp šalių susiklosčiusią praktiką tarptautiniams vežimams užmokestį nurodyti eurais ir susitarė dėl užmokesčio litais, kad atsakovas sutiko pervežti krovinį už 2900 Lt. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas ir atsakovas buvo sutarę ir patvirtinę tarpusavio įkainius dėl krovinių pervežimo, kad Sutartyje nustatyta kaina neatitiko tokių įkainių. Ieškovas byloje buvo pateikęs statistiką apie pervežimų kainą iš Rumunijos ir Bulgarijos į Lietuvą (b. l. 11), kurioje nurodyta apie konkrečių pervežimų kainas, tačiau ši statistika nepatvirtina, kad bylos šalys, tardamosios dėl konkretaus pervežimo, rėmėsi ieškovo nurodytomis kitų pervežimų kainomis. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog gan didelę Sutarties kainą apsprendė tai, kad ieškovui krovinį reikėjo pervežti skubiai, ieškovas neturėjo transporto priemonių, todėl sutiko, kad atsakovas pervežtų krovinį vieną visame automobilyje ne kaip „dalinį krovinį“. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio, remdamasis ieškovo ir UAB „Vaikutis“ sudaryta sutartimi ir joje nurodytu užmokesčiu už krovinio pervežimą dydžiu, kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovui UAB „Transtira“ būtų buvę žinoma apie tokią tarp ieškovo ir UAB „Vaikutis“ sudarytą sutartį, kad atsakovas dalyvavo sudarant šią sutartį, nėra nurodyta, kad ieškovas tarptautinio krovinio pervežimo sutartį sudarė su atsakovu būtent 2008-10-22 sutarties su UAB „Vaikutis“ pagrindu ir apie tai informavo atsakovą. Be to, sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Vieną iš aplinkybių, šalinančių sandorio negaliojimą, numato CK 1.90 str. 5 d., pagal kurią suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba prisiėmė suklydimo riziką. Ši norma paaiškinama tuo, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 str.). Todėl asmuo, kuris sudarydamas sandorį elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šiuo atveju ieškovo, kuris yra juridinis asmuo, turintis didelę patirtį analogiškų sandorių sudaryme, nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis į Sutartį įrašė 2900 eurų, o ne 2900 Lt, kai visos sutartys dėl tarptautinių krovinių pervežimų sudaromos, nurodant kainą eurais, negali būti pateisinamos suklydimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. CK 6.228 str. numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovas nuo atsakovo priklauso, o pagal bylos įrodymus ieškovas buvo pakankamai informuotas, jis paruošė Sutartį, yra patyręs, turi derybų patirties, tarp šalių nebuvo nustatyti konkretūs krovinių pervežimo įkainiai pagal šalis, atstumus, krovinio svorį, gabaritus ar kitus parametrus, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti Sutarties sąlygą dėl pervežimo kainos, t. y. nustatyti, jog krovinio pervežimo kaina turi būti 2900 Lt arba 839,90 eurų.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo motyvai ir jų pagrindu nepanaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Transtira“ 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.