Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-2616/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
2-2616/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Kategorijos
  • 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2616/2013Procesinio sprendimo kategorija: 129.13. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Willenbrock Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-844-622/2013, kuria atmestas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Willenbrock Baltic“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Resota“, prašydamas priteisti iš atsakovo 206 290,77 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pakeisti pagal 2010 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. LTP10/12-22/231 atsakovui parduotas mobilias hidraulines preso žirkles „Arkos Henschel CIV 600-8 DM“ į tinkamos kokybės tos pačios rūšies, analogiškų techninių galimybių ir parametrų mobilias hidraulines preso žirkles.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė jam 206 290,77 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 126 Lt žyminį mokestį, 3 625 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo, priešieškinį atmetė.

2013 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo patikslintas apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –atsakovo priešieškinį tenkinti.

Atsakovo apeliacinis skundas priimtas Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija.

2013 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Willenbrock Baltic“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 206 290,77 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 126 Lt žyminio mokesčio, 3 625 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Prašyme ieškovas nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu skundžia tik teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir toje dalyje prašo priimti naują sprendimą. Anot ieškovo, ieškiniu pareikšti reikalavimai ir priešieškiniu pareikšti reikalavimai nėra susiję tarpusavyje, jie yra savarankiški, vieni nuo kitų nepriklausomi, neįtakoja pareikštų reikalavimų savarankiško vykdymo ir kadangi apeliacinis skundas dėl teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalies, kuria visiškai patenkintas ieškinys, nėra pareikštas, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas įsiteisėjo ir yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovo UAB „Willenbrock Baltic“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.

Teismas nutartyje pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teismas priėmė atsakovo pareikštą priešieškinį ir jį nagrinėjo toje pačioje byloje kartu su ieškiniu, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai ir priešieškiniu pareikšti reikalavimai nėra susiję ir nesant apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas, ta sprendimo dalis įsiteisėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas ir skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas nesutinka su visu teismo sprendimu, teigia, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, taip pat vieną iš skundžiamojo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų nurodo tai, kad teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė esminius procesinius teisės normų pažeidimus, lėmusius neteisėto sprendimo priėmimą. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas ir ieškovui priteista 206 290,77 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 126 Lt žyminis mokestis, 3 625 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Willenbrock Baltic“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo rengimu.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto manymu, vien tai, kad byloje buvo priimtas ir išnagrinėtas priešingos šalies pareikštas priešieškinys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog net ir neskundžiama sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų nėra įsiteisėjusi, kadangi CPK 279 straipsnio 1 dalyje kalbama apie sprendimo dalį dėl savarankiškų reikalavimų, o ne apie ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšį, kaip tai numatyta CPK 140 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nesutinka su visu teismo sprendimu, mano, kad visas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas ir pan. Apelianto teigimu, atsakovas prašo panaikinti būtent tą skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinys bei prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti ir nekvestionuoja tos sprendimo dalies, kuria yra visiškai patenkinti ieškovo reikalavimai. Apelianto manymu, tai, kad atsakovas skundžia tik minėtą sprendimo dalį, o ne visą sprendimą, patvirtina ir tas faktas, jog atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo tokio pat dydžio žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas už priešieškinį – kaip už neturtinio pobūdžio ginčą.

3. Apelianto teigimu, formaliai laikantis CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatos bei šią nuostatą formaliai taikant, kai yra sprendžiamas klausimas dėl neapskųstos sprendimo dalies vykdomojo rašto išdavimo, niekuomet negalėtų būti taikoma CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostata.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo UAB „Willenbrock Baltic“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, pagal kurią teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis, įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu.

Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 206 290,77 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 126 Lt žyminio mokesčio, 3 625 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovo priešieškinį atmetė (183-185 b. l., 1 t.). Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. rugpjūčio 6 d. gautas atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –atsakovo priešieškinį patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (2-5 b. l., 2 t.). Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties turinio matyti, jog atsakovui UAB „Resota“ teismas nustatė terminą iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. sumokėti likusią – 5 126 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą (7 b. l., 2 t.). Byloje taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. rugpjūčio 28 d. gautas atsakovo patikslintas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti (11-14 b. l., 2 t.).

Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo UAB „Resota“ pareikštą priešieškinį ir jį nagrinėjo toje pačioje byloje kartu su UAB „Willenbrock Baltic“ ieškiniu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai ir priešieškiniu pareikšti reikalavimai nėra susiję bei nesant apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys tenkintas, ta sprendimo dalis įsiteisėjo. Pažymėtina, jog šios teismo išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai.

Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, jog tai, kad atsakovas skundžia tik minėtą sprendimo dalį, o ne visą sprendimą, patvirtina ir tas faktas, jog atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo tokio pat dydžio žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas už priešieškinį – kaip už neturtinio pobūdžio ginčą.

Su tokiu apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo.

Nors, kaip buvo minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovas UAB „Resota“ iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. buvo įpareigotas sumokėti likusią – 5 126 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą, o atsakovas po šio įpareigojimo pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –atsakovo priešieškinį tenkinti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi patikrinti ne tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir jo pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, bet taip pat ex officio turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Taigi, sutikti su atskirajame skunde ieškovo išdėstytais argumentais, kad neskundžiama sprendimo dalis, kuria patenkintas jo ieškinys, yra priimta dėl savarankiškų reikalavimų ir kad ji įsiteisėjo, bei tuo pagrindu turi būti išduotas vykdomasis raštas, nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, prašant išduoti vykdomąjį raštą, vertinimo yra pagrįstos ir šios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas