- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-69-843/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. D. gynėjos prašymas panaikinti jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
2. V. D. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
3. Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo V. D. gynėjos prašymas panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nesant galimybei panaikinti kardomąją priemonę – leisti nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. reguliariai kas savaitę lankytis pas vaikus, gyvenančius Ispanijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi šio prašymo netenkino nurodydamas, kad šiuo atveju šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai dar nėra išnykę, byla neišnagrinėta, būtina užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, tuo labiau, kad prašymas dėl kardomosios priemonės panaikinimo susijęs ir su kaltinamojo pageidavimu išvykti į užsienį periodiškai ar nuolat.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. S. V. apygardos teismui kalinamasis V. D. prašo panaikinti 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės, pakeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam paskiriant sumokėti 1000 eurų užstatą.
4.1. Savo skunde kaltinamasis nurodo, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kurie nuo gimimo nuolat gyvena ir mokosi Ispanijoje. Byloje yra šiuos faktus patvirtinantys dokumentai. Pažymi, kad vaikais reikia nuolat rūpintis, palydėti į mokyklą bei užklasinės veiklos būrelius.
4.2. Kaltinamojo teigimu, jis keletą kartų kreipėsi dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir pakeitimo į užstatą, tačiau jo prašymai atmetami be jokių argumentų. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo vaikų teises.
4.3. Kaltinamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija bei Vaiko teisių konvencija pažymi, kad jam parinkta kardomoji priemonė varžo ne tik jo teisę ir pareigą išlaikyti, auginti, globoti savo vaikus, bet ir jo vaikų teisę turėti šeimą ir būti globojamiems. Kaltinamojo manymu, šiuo atveju neužtikrinamas teisingas baudžiamasis procesas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
4.4. Kaltinamojo nuomone, jam paskirta kardomoji priemonė akivaizdžiai negali būti teisėta, objektyvi bei teisinga. Jis visuomet atvyksta į teismo posėdžius, nėra net menkiausios prielaidos, kad jis slėpsis ar jo reikės ieškoti. Atkreipia teismo dėmesį, kad turi gynėją, kuri domisi proceso eiga, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, turi du vaikus, kuriais nuolat rūpinasi, dalyvauja visuomeninėje veikloje, jam inkriminuojama nusikalstama veika nėra sunki, todėl mano, jog jam paskirta kardomoji priemonė yra perteklinė ir nereikalinga, nepagrįstai varžanti jo teises. Atkreipia teismo dėmesį, kad ši procesinė prievartos priemonė jam taikoma gana ilgai, nuo 2019 m. birželio 6 d.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajam V. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta ikiteisminio tyrimo metu vyriausiojo tyrėjo 2019 m. birželio 6 d. nutarimu. Baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2019 m. gruodžio 9 d. Šio teismo teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, perduodama bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutarė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės nekeisti, tai yra patvirtino paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo pagrįstumą.
7. Šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas kaltinamojo gynėjos prašymas dėl kardomosios priemonės kaltinamajam panaikinimo bei alternatyvus prašymas leisti kaltinamajam nuolat vykti į Ispaniją pas ten gyvenančius kaltinamojo mažamečius vaikus. Pirmoji gynėjos prašymo dalis nebuvo tenkinta, išaiškinant kaltinamajam galimybę pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai netrukdys suplanuotiems teismo posėdžiams, nurodant konkretų vykimo laiką, buvimo šalyje vietą bei tikslą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis šia savo teise pasinaudojo, pateikė apylinkės teismui prašymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi jam buvo suteiktas leidimas išvykti į Ispaniją pasimatyti su vaikais jo nurodytu adresu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 9 d. įskaitytinai.
8. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šiuo atveju kardomosios priemonės skyrimo pagrindai nėra išnykę, byla tik pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo metu būtina užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Svarbu pažymėti, kad kaltinamojo gynėjos prašymas sietinas su nuolatiniu kaltinamojo vykimu į užsienį, kas realiai gali trukdyti procesui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atmesdamas kaltinamojo gynėjos prašymą panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, apylinkės teismas pasielgė neatsakingai, neįsigilinęs į prašyme nurodytas aplinkybes.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo – esmė yra įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.
10. Vadovaujantis BPK 120 straipsnio nuostatomis, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pati švelniausia kardomoji priemonė. Ši kardomoji priemonė teisine prasme nėra ypatingai sunki ar griežta galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens atžvilgiu, nes ji visiškai neapriboja nei asmens judėjimo laisvės, nei jo galimybių dirbti ar pan. Papildomai prie apylinkės teismo išdėstytų motyvų pažymėtina, kad šios kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti sklandų bylos nagrinėjimo procesą bei priimto apkaltinamojo nuosprendžio, jei toks būtų priimtas, vykdymą. Tokiais atvejais labai svarbu užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmens interesų pusiausvyrą. Priešingu atveju, siekiant įgyvendinti visas kaltinamojo nurodomas teises, gali būti pažeisti nukentėjusiojo asmens interesai bei viešasis interesas, o tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.
11. Atsakant į kaltinamojo skundo argumentus, kad jam pasirta kardomoji priemonė yra neproporcinga, perteklinė, nepagrįstai varžanti jo bei jo vaikų tieses, pažeidžianti Lietuvos ir tarptautinės teisės aktus, pažymėtina, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos. Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes bei kaltinamajam teismo suteikiamas galimybes išvykti pasimatyti ir bendrauti su savo mažamečiais vaikais, spręsti, kad kaltinamajam V. D. taikomos kardomosios priemonės sąlygos neproporcingai riboja jo teises, pagrindo nėra.
12. Nors kaltinamasis savo skunde teigia, kad jis krepėsi į teismą dėl kardomosios priemonės panaikinimo ir pakeitimo į užstatą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo dalies visiškai nepasisakė. Pažymėtina, kad šis kaltinamojo argumentas neatitinka bylos duomenų. Apylinkės teismui pateiktame kaltinamojo gynėjos prašyme tokio reikalavimo nebuvo, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos pasisakyti šiuo klausimu. Kita vertus, nežiūrint į tai, jog kaltinamojo atžvilgiu prašymas dėl jam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo nėra tenkintas, jam išlieka galimybė kreiptis į teismą pakartotinai su prašymu ją pakeisti į užstatą.
13. Įvertinus kaltinamojo skundo argumentus bei byloje esančius duomenis, kaltinamojo V. D. galimai padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir kitas aplinkybes, darytina išvada, kad taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų. Ši kardomoji priemonė yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. D. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.