Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. liepos 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. birželio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio l dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, taikant BK 42 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1996 m. kovo 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, taikant BK 45 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams, remiantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; 1997 m. balandžio 9 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 11 mėnesių 4 dienas;

3) 1997 m. lapkričio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, taikant BK 42 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams, remiantis BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1996 m. kovo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;

4) 1998 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 1997 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams; 2001 m. kovo 19 d. paleistas atlikęs bausmę;

5) 2004 m. rugsėjo 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

6) 2004 m. rugsėjo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 2005 m. sausio 5 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2005 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 1 metus 6 dienas; 2006 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį; 2008 m. liepos 1 d. paleistas atlikęs bausmę;

7) 2010 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 13 metų 9 mėnesiams; nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, veikos perkvalifikuotos į BK 138 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų;

8) 2018 m. gegužės 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartimi paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; 2021 m. liepos 16 d. paleistas atlikęs bausmę,

9) 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis D. M. 2022 m. kovo 5 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš S. R., kuriam sudavė kumščiu ne mažiau kaip aštuonis kartus į veido sritį, taip smurtaudamas S. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktoje, abiejų antakių srityse, poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio antakio srityje, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje ir smakre, kraujosruvas abiejų akių junginėse, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje.

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sužalojama sveikata.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 20 val. grįžo iš darbo namo. Atėjęs pas D. rado jį su S. miegančius. Prikėlė D. ir pasiūlė jam, savo gimtadienio proga, išgerti. Jiems geriant alų, pas D. atėjo B.. Išgėrus po stiklinę alaus B. užsirūkė. Rūkant ant žemės nukrito pelenai. Tai pamatęs nukentėjusysis pradėjo reikšti pretenzijas ir dėl to prasidėjo ginčai. D. norėjo įsikišti, bet jis priėjo prie D. pasakė, kad nereikia čia jokios policijos, nes šiandien yra gimtadienis nenori nervuotis. Pastūmė D., dėl ko jis atsisėdo ant taburetės. Pas D. namuose išgėrė ne pilnai 1 litro talpos butelį alaus ir prasidėjo ginčas. Alų gėrė visi. Prasidėjus ginčui, jis iš D. išėjo. Bute liko D., B. ir S., jie ginčijosi. Jie visi buvo girti. Pas B. ant veido nematė jokių sužalojimų. Išeidamas iš D. pas S. ant veido nematė jokių sužalojimų. Nežino, kas sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį pažįsta, nes pora kartų su juo pas D. gėrė. Su juo jokių piktumų neturėjo. Nežino, kodėl S. galvoja, kad jis jį sužalojo. nelietė. Policijos komisariate sužinojo, kad S. buvo sumuštas. Būdamas pas D. kambaryje nematė jokių muštynių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad parodymus duos teisme (1 t., b. l. 112).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta žemiau aptariamais nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais ištirtais teismo posėdžio metu įrodymais.

Nukentėjusysis S. R. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, viskas įvyko 2022 m. kovo 5 d. Atėjo pas D. į butą, atnešė maisto. Užkandžiavo ir gėrė alų. Po darbo pas D. atėjo D.. Su D. išgėrė 3 butelius alaus po 1 litrą talpos. D. atėjęs atsinešė 4-5 butelius alaus. Geriant atėjo B. ir paprašė cigaretės. Jam rūkant ant kilimo nukrito žarija, tai pamatęs jam pasakė „žiūrėk žmogui kilimą padegsi“. Nuo to prasidėjo konfliktas tarp jo ir D. bei B.. D. pasakė „ar tai tavo kilimas“ ir koja ant žemės užtrynė žariją. D. su B. reiškė pretenzijas dėl pastebėjimo apie nukritusią žariją. Prisigėręs nuėjo atsigulti ant D. lovos. Viskas vyko viename kambaryje. Ant tos pačios lovos, kur atsigulė, sėdėjo D. su B., o D. sėdėjo ant kitos lovos arčiau durų. D. su B. dar daugiau išgėrę prisiminė priekaištus dėl žarijos. Tuo metu jis miegojo nusisukęs į sieną, bet girdėjo barnį „neva ko aš vadovauju“. Tada atėjo D. ant tos lovos, kad apmalšintų konfliktą. D. išgėręs kirto. Po smūgio atsisuko ir pamatė, kad D. jam sudavė antrą kartą į veidą. D. sėdėjo ištiestos rankos atstumu nuo jo. Jam iš šonų sėdėjo D. ir B.. Atsisukęs pamatė, kaip D. delnu jam sudavė į veido sritį. Jis delnu pataikė į smakrą. D. ramino D.. Visi buvo ant tos pačios lovos. Jis gulėjo, nes buvo labai girtas. Jam bandant atsisėsi, D. dar kartą sudavė 3-4 smūgius. D. jam smūgiavo į veido sritį. Kiek atsimena, jis sudavė kaire ranka į veidą. Dėl suduotų smūgių jautė skausmą, bėgo kraujas. Bandė atsikelti ir eiti namo, bet D. su B. neleido eiti namo, nes pasakė, kad dar policiją iškvies. Tada jis atsigulė ir tylėjo. Kurį laiką jie gėrė, o po to išsiskirstė. Daugiau jo nemušė. Kai jie išsiskirstė jis išėjo namo. B. bandė jam įspirti atsistojęs, bet nepavyko, nes buvo labai girtas. Gyvena kartu su motina V. R.. Pamačiusi motina jį sumuštą liepė apsiprausti ir paklojo patalą ant žemės. Atsikėlęs ryte pamatė veidrodyje savo kruviną veidą ir apibrozdinimus. Pabudęs ryte iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Pats pareikšimo būtų nerašęs. Dėl girtumo buvo dar vieną kartą sumuštas. Būna, kad pats girtas nukrenta ir apsidaužo. Pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 14 d. nukentėjusysis S. R. paaiškino, kad pas D. Č. namuose vartojant alkoholinius gėrimus, į butą įėjo iš matymo pažįstami D. ir B. 325isi sėdėjo viename kambaryje. Jis sėdėjo su D. ant vienos lovos, o D. su B. ant kitos lovos. Išgertuvių metu B. užsirūkė ir ant grindų nukrito cigaretės žarija. Jis davė pastabą, kad šis būtų atsargesnis, nes tuoj juos padegs. Po šių jo pasakytų žodžių prie jo priėjo D. ir nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, jis susiėmė už veido ir jautė, kad D. sudavė jam į veidą dar ne mažiau penkių smūgių, po ko jis pajautė fizinį skausmą, jam bėgo kraujas, svaigo galva. D., pamatęs, kad jam bėga kraujas, liovėsi trankyti galvą. Po 10 minučių jis išgirdo, kad D. vėl prisiminė jo pasakytus žodžius B. ir atėjo prie jo lovos ir dar kartą sudavė jam smūgius kumščiu į veido sritį, tačiau kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali. B., pamatęs kad D. daužo jį su kumščiais, irgi atėjo prie jo ir jam bandė pora kartų įspirti iš kojos į galvą, tačiau nepataikė, nes dėl girtumo sunkiai stovėjo ant kojų. Prabudęs anksti ryte pastebėjo, kad D. jau miega, o D. ir B. jau yra pasišalinę iš buto, todėl ir jis išėjo pas namo. Fizinis skausmas sukeltas D. jautėsi kelias dienas. Fizinį skausmą sukėlė tik D. suduoti smūgiai į veido sritį, B. spyriai, jam fizinio skausmo nesukėlė, kadangi jis nepataikė jam spirdamas į veidą. (1 t., b. l. 30–33).

Liudytoja V. R., kuri yra nukentėjusiojo mama, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d. ryte jos sūnus S. R. grįžo namo sumuštas, jam buvo prakirsta ausis, veidas buvo visas mėlynas, buvo prakirsta galva. Ji paklausė, kas jį sumušė, bet sūnus jai to nepasakė, jis tik pasakojo, kad buvo pas draugą, vartojo alkoholinius gėrimus, tada į svečius atėjo du kaimynai, iš kurių vienas jį ir sumušė. Nei vardų nei pavardžių sūnus neminėjo. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 71–75).

Liudytojas D. Č. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad įvykis galėjo būti kovo mėnesį. Įvykio dieną susiskambino su S., kuris atėjo. Dėl girtumo visko neatsimena. Pas jį yra dvi lovos viena prie lango, kita prie durų. Jos buvo išskleistos. Nulūžo ant lovos, kuri yra prie lango. Aš visada miegu ant lovos krašto. Kai užmigo pas jį buvo tik S.. Atsimena, kad pas jį atėjo D. ir prikėlė. Atsikėlęs nesiorientavo, kiek yra valandų. Atsikėlęs dar buvo girtas. Suprato, kad D. atėjo, nes norėjo išgerti. Šitą dieną galima išbraukti iš gyvenimo, nes beveik nieko neatsimena. Po savaitės S. papasakojo, kad pas jį buvo atėjęs B. ir rūkė. Berūkant nukrito ant žemės žarija ir S. pasakė, kad „atsargiai nesudegink“ ir dėl to kilo konfliktas. Nežino, kas konflikto metu įvyko. S. sakė, kad gavo per ausį. Jam nesakė, kas jį mušė. Neatsimena, kas vyko įvykio dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Č. nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. pas jį į bendrabučio kambarį atėjo draugas S. R., jis atnešė alaus. Jiems begeriant į kambarį atėjo D. M. ir B., kurio pavardės nežino, pastarieji gyvena tame pačiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Jiems visiems vartojant alkoholį, B. užsidegė cigaretę, o kai ant grindų nukrito žarija, S. R. jį įspėjo, kad šis elgtųsi atsargiau. Tada įvyko konfliktas, kažkuris, ar tai D. ar B., trenkė per veidą S., tačiau jis tuo metu jau buvo stipriai neblaivus, todėl pasakyti kas trenkė S. negali, nes neprisimena. Ryte matė, kad S. R. veide buvo kraujo, sutrūkę lūpos. S. R. išėjus namo, pamatė savo kambaryje krauju aptaškytą sieną (1 t., b. l. 65–68).

Liudytojas B. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vakare apie 21 val. atėjo pas D.. Pas jį kambaryje S. su D. gėrė. Atėjęs užsidegė cigaretę ir berūkant S. prie jo prisikabino, kad nuo cigaretės žarijas krečia ant žemės. Tuo metu sėdėjo ant lovos arčiau lango. S. prie jo kabinėjosi. Kai buvo pas D., kambaryje kaltinamojo nebuvo. Po to, kai išėjęs grįžo, kaltinamasis jau buvo. Po patirtos traumos jis visko neatsimena. Traumą patyrė po šio įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. T. nurodė, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 22.00 val. atėjo į svečius pas D. Č. adresu (duomenys neskelbtini) su juo kartu atėjo ir D., kurio pavardės nežino. Jiems su D. atėjus bute buvo D. Č. ir jam nepažįstamas vyras, vardu S.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis vienas nevartojo alkoholio. Kambaryje jie buvo keturiese. Jiems visiems sėdint kambaryje, jis užsikūrė cigaretę. Jam rūkant nukrito ant grindų jo cigaretės žarija, todėl kambaryje buvęs vyras vardu S. jam pasakė: ,,atsargiau rūkyk nes padegsi mus“. Jis į šiuos žodžius nesureagavo, tačiau šalia sėdėjęs D. priėjo prie jo ir jam kažką pasakė, tačiau ar jam sudavė smūgius nematė, girdėjo tik tarp jų vykstantį žodinį konfliktą. Jis nematė, ar po konflikto tarp S. ir D. ant S. veido buvo kažkokių sužalojimų. Baigus jam rūkyti cigaretę, S. atsigulė į lovą. Jis pamatęs, kad čia vyksta konfliktas, suprato, kad jam reikia išeiti. Nuėjo atsisveikinti iki D. ir S., su abiem atsisveikino ir išėjo, iš paskos išėjo ir D.. Jis jokių smūgių S. ar kitiems kambaryje buvusiems vyrams nesudavė, jokio fizinio skausmo sukelti jiems negalėjo. Kambaryje buvę D., D. ir S. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš išeinant iš kambario, ant S. jis nepastebėjo jokių sužalojimų, kadangi jis gulėjo lovoje (1 t., b. l. 94–95).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. kovo 6 d. S. R. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK su pareiškimu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 22 val. D. Č. kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami D. ir B., kurių pavardės nežinomos, sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių rankomis į galvos sritį. Po suduotų smūgių S. R. jautė fizinį skausmą, o 2022 m. kovo 6 d. jis kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė galvos sumušimą, nosies paviršinį sužalojimą (1 t., b. l. 1–2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2022 m. kovo 6 d. apžiūrėtas kambarys (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant kambaryje stovinčios lovos ir ant grindų (ant kilimo) yra kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 15–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 114/2022 (06) patvirtina, kad 2022 m. kovo 7 d. atliktos apžiūros metu nukentėjusiajam S. R. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktoje, abiejų antakių srityse, kairės ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio antakio srityje, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje ir smakre, kraujosruvos abiejų akių junginėse, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina, didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjų būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49–50).

Teismas, ištyręs byloje Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas D. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. M. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Fizinis smurtas pasireiškė smūgių, rankų kumščių sudavimu į veidą, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajam S. R. bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškęs : odos nubrozdinimais kaktoje, abiejų antakių srityse, kairės ausies kaušelio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio antakio srityje, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje ir smakre, kraujosruvos abiejų akių junginėse, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje.

Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiojo nemušė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo S. R. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojas B. T.. Iš jo duotų paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme matyti, kad abu nurodo tą pačią faktinę aplinkybę ir kilusį konfliktą. Būtent S. R. pasakius ,,atsargiau rūkyk, nes padegsi mus“ į šiuos žodžius nesureagavo šalia sėdėjęs D., kuris priėjo prie S. ir jam kažką pasakė, tačiau ar jis sudavė S. smūgius jis nematė, girdėjo tik tarp jų vykstantį žodinį konfliktą. Liudytojas D. Č. taip pat patvirtino, kad kambaryje buvo S. R., o vėliau atėjo D. M. ir B.. B. užsidegė cigaretę, o kai ant grindų nukrito žarija, S. R. jį įspėjo, kad šis elgtųsi atsargiau. Tada įvyko konfliktas, kažkuris ar tai D. ar B. trenkė per veidą S., tačiau jis tuo metu jau buvo stipriai neblaivus, todėl pasakyti kas trenkė S. negali. Ryte matė, kad S. R. veide buvo kraujo, sutrūkę lūpos, matė savo kambaryje krauju aptaškytą sieną. Taigi nukentėjusiojo parodymai iš esmės nuoseklūs, vienodi, logiški, juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada. Gynybos pateikta versija, kad nukentėjusysis nuo girtumo pats nukrito ir galėjo susižaloti, nes taip ne kartą yra buvę, paneigtinos specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. M. kaltė padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

IV. Dėl D. M. skirtinos bausmės

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis D. M. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, D. M. padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis – recidyvistas ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. D. M. baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba. Teismas, įvertinęs D. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą), tai, kad fizinį smurtą vartojo tyčia, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo sistemingą teisei priešingai elgesį, nenorą gerbti visuomenėje priimtinas elgesio normas, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus tai, kad nusikaltimas sukėlė tik nežymias pasekmes, nustatytina mažesnė nei jos dydžio vidurkis. D. M. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, taip pat ir labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), šį naują smurtinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, jis vengė atvykti į teismą ir buvo paskelbta jo paieška, nedirba, daro teisės pažeidimus, todėl teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

Nusikaltimas, už kurį D. M. nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarytas 2022 m. kovo 5 d., t. y. iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos, laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių. D. M. šiuo nuosprendžiu nuteisiamas ir 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, taigi, nusikalstamos veikos pagal pavojingumą nesiskiria. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, kilusius padarinius, nuteistojo asmenybę, bylose nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles, į bausmės laiką yra įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, tuo pagrindu į galutinės bausmės laiką D. M. įskaitytina visiškai atlikta pagal 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį bausmė. 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę D. M. atlikęs 2022 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 182).

V. Dėl turtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl 92,79 Eur žalos atlyginimo, taip pat prašo 5 procentų metinių palūkanų (1 t., b. l. 54–55) Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2022 m. lapkričio 22 d. pažymą Nr. APD-2022-12566 dėl 290,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš D. M. (2 t., b. l. 119).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kai paaiškėjo, kad kaltinamasis D. M. yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pranešė apie būtiną gynėjo dalyvavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri parinko gynėją advokatę S. M.. Teismas paskyrė šią advokatę ginti kaltinamąjį D. M., tuo pagrindu advokatė S. M. teikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į kaltinamojo D. M. turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, duomenų, jog turi sveikatos sutrikimų, nėra, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išieškoti iš kaltu pripažinto D. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 290,00 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra itin didelė ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai .

Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu (1 t., b. l. 115-117) yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, D. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. M. sulaikymo dienos, vykdant šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. M. 92,79 Eur (devyniasdešimt du eurus 79 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Šios žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Išieškoti iš D. M. valstybės naudai 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.