Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. gegužės 5 d. apie 14.30 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), rūsyje, neteisėtai laikė 625 pakelių cigarečių, t. y. 273 pakelių cigarečių „NZ Super Slim“; 129 pakelių cigarečių „FEST 7“; 143 pakelių cigarečių „MINSK capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. 80 pakelių cigarečių „NL“ be banderolių, t. y. nepaženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis nustatyta tvarka. Neteisėtai laikytų cigarečių vertė yra 1623 Eur ir tai sudaro 43.07 MGL. Savo veiksmais R. R. pažeidė LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 2, 3.1.2 ir 31 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalyje.

Šį nutarimą R. R. apskundė ir byla Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui.

2016 m. gegužės 3 d. nutarimu R. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 6 d., paskyrė 5 792 Eur dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad nenustatyta, jog ji laikė cigaretės, todėl teigia, kad nenustatyta ne tik objektyvioji, bet ir subjektyvioji jai inkriminuojamo pažeidimo pusė ir byla nesant pažeidimo sudėties turi būti nutraukta.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad R. R. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 6 d. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 10, 14, 28, 41, 42, ), pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 76-77), pateiktos fotonuotraukos ( b. l. 39-40), liudytojų A. D., A. D. parodymai neabejotinai patvirtina, kad R. R. padarė teisės pažeidimą.

R. R. nepripažino padariusi pažeidimą ir parodė, kad ji cigarečių nelaikė savo namų rūsyje, mano, kad tos cigaretės priklausė A. D., kodėl A. D. ją apklaba nežino. Ji nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. nusprendusi važiuoti pas draugę išsikvietė taksi automobilį ir laukė stotelėje, ten sutiko A. D., sužinojusi, kad jam važiuoti pakeliui, pasiūlė kartu vykti. A. D. išlipo prie savo namų, ji nuėjusi pas draugę (b. l. 74).

Nors nubaustoji R. R. neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė vienašališkai, neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, neapklausęs visų galimų liudytojų, nekreipdamas dėmesio į apeliantės nurodytas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie apeliantės teiginiai ir argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, kurią teismo posėdžio metu ištyrė ir įvertino, bei teismo posėdžio metu apklausė liudytojus Artūrą ir A. D. bei policijos pareigūnus.

Apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad jo mamos draugė R. R. būdama pas jį namuose paprašė nuvykti kartu pas ją į namus, paimti cigaretes ir kurį laiką leisti jas palaikyti jų sandėliuke. Nuėjęs kartu su R. R. prie jos namų, į jai priklausantį rūsį, iš ten paėmė R. R. rūsyje laikytas cigaretes, kurios buvo uždengtos medžiaga, ir taksi automobiliu minėtą krepšį su cigaretėmis jis kartu su R. R. atvežė prie namų (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš automobilio, paėmė krepšį ir nunešė į savo rūsį padėti cigarečių, o R. R. liko taksi automobilyje. Einant į rūsį su cigaretėmis buvo sulaikytas ( b. l. 74-75).

Liudytojo A. D. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Tą pačią dieną sulaikytas policijos pareigūnų, jis parodė, kad cigaretės priklauso R. R., jis tik sutiko jas laikinai palaikyti savo rūsyje, jas paėmė iš R. R. rūsio ir kartu su R. R. atsigabeno į savo rūsį ( b. l. 11,12).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiai asmenų paaiškinimai teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui yra itin svarbūs. Apygardos teismas mano, kad A. D. duodamas pirminius paaiškinimus buvo nuoširdus, be to, jis neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su R. R., neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų R. R. ir jam pačiam išvengti atsakomybės, nors kaip minėjo A. D. ir jo mama A. D., R. R. prašė, kad Artūras pakeistų parodymus, jog R. R. išvengtų administracinės atsakomybės.

Nors R. R. ir teigia, kad Artūras ir A. D. ją apkalba, tačiau nenurodo jokio pagrindo, kodėl šie asmenys turėtų tai daryti. Atvirkščiai, pati R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai tarp jų buvo draugiški, jie seniai pažįstami, R. R. ir A. D. kartu dirbo. Kad santykiai buvo geri įrodo ir įvykio dienos rytas, nes R. R. atėjo pas Aldoną atsigerti kavos, pasišnekėti. Artūras taip pat nurodo, kad R. R. su jo mama puikiai bendravo. R. R. paminėtas argumentas, jog A. D. ją apkalba net ir nelogiškas, nes ir pats A. D. už tų pačių cigarečių gabenimą buvo nubaustas administracine tvarka. Taigi A. D. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės galėjo neprisipažinti gabenęs cigaretes iš R. R. ir ketines jas laikyti pas save rūsyje, tačiau jis buvo nuoširdus prisipažino padaręs pažeidimą ir atsakomybės nevengė.

Nors apeliantė teigia, kad neįrodyta, jog cigaretės buvo paimtos būtent iš jai nuosavybes teise priklausančio rūsio, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau apygardos teismas su šia apeliantės padaryta išvada nesutinka.

ATPK 163² str. yra numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimąsi ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi, šiuo atveju nėra svarbu ar patalpos, kuriose buvo laikomos cigaretės nuosavybės teise priklauso traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui ar ne. Tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, tiek A. D. parodymai duoda pakankamą pagrindą teigti, kad cigaretės buvo paimtos iš rūsio, kuriuo naudojosi R. R.. R. R. neneigia gyvenanti (duomenys neskelbtini) name, tą patvirtino A. D., bei A. Ž., kuris policijos pareigūnams parodė, kad R. R. šiame name turi tris rūsius (b. l. 28). Tai, kad A. D. negalėjo nurodyti iš kurio rūsio buvo paimtos cigaretės, ar kaip teigia R. R. nėra įregistruota nuosavybė ir rūsiai teisiškai nepadalinti, nereiškia, kad R. R. nesinaudojo vienu iš name esančių rūsiu ir jame negalėjo laikyti cigaretes. A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad R. R. paprašė parnešti cigaretes iš jos rūsio, kartu su ją nuėjo į jos namo, kuriame ji gyveno rūsį, R. R. turėtų su savimi raktu atrakino rūsio duris iš kurio paėmė krepšį su cigaretėmis (b. l. 75). Tai, kad cigaretės buvo paimtos iš R. R. namo rūsio, o ne kito kokio tai namo patvirtina ne tik A. D., nurodydamas, kad iš rūsio krepšį nunešė į šalia R. R. namo esančią autobusų stotelę, kur R. R. iškvietė taksi, bet ir taksi vairuotojas, kuris parodė, kad atvyko prie (duomenys neskelbtini) (turi būti (duomenys neskelbtini) tai laikytina apsirikimo klaida) namo esančią autobusų stotelę, kur moterį ir vyrą nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo. Tai, kad R. R. ir A. D. įsėdo į taksi prie R. R. namų esančioje autobusų stotelėje patvirtino ir policijos pareigūnai, nurodydami, kad prie (duomenys neskelbtini) namo (turi būti (duomenys neskelbtini) tai laikytina apsirikimo klaida), esančioje autobusų stotelėje pamatė R. R. ir A. D., kuris laikė didelį krepšį (b. l. 10). Kad adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) laikytina apsirikimo klaidą, nes A. D. nurodė, kad atėjo į stotelę esančią prie R. R. namo (R. R. gyvena (duomenys neskelbtini)).

Taigi, remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta nelieka abejonės, kad cigaretės, kurias A. D. paėmė iš rūsio, tikrai priklausė R. R., kurias ji laikė rūsio patalpose, kuriomis ji naudojosi, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. R. neteisėtai laikė 625 pakelių cigarečių, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 80 pakelių cigarečių „NL“ be banderolių, paženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis nustatyta tvarka ir šiais savo veiksmais R. R. pažeidė LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 2, 3.1.2 ir 31 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.

Apeliantė skunde nurodo, kad būtina gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ ir apklausti liudytojus, dėl jai priklausančio rūsio, tačiau šis apeliantės prašymas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo byla neturi būti perkrauta pertekline informacija, kuri neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Apygardos mano, kad procesas ir duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis įrodymų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Visi veiksmai šioje byloje atlikti ir duomenys surinkti, jų pakanka teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. O apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai, kuriuos reiktų atlikti, neduotų jokio rezultato ir nepagrįstai vilkintų procesą. Apygardos teismas mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų galima konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, todėl atlikti prašomus veiksmus būtų netikslinga.

Be to pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinus tai, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

R. R. skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.