- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-438-1170-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J.J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties J.J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. spalio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kuriame nurodė, kad J.J. 2007 m. spalio 12 d. 01.50 val. Klaipėdoje, Baltijos pr. – Šilutės pl. vairuodamas automobilį VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į žiedą, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, įvykio metu apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 271 punktų reikalavimus. J.J. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2007 m. spalio 25 d. nutarimu J.J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 litų bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams, subendrinus paskirta galutinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė nutarimą panaikinti, nes paskirta neatsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes.
Nurodė, kad dėl nedėmesingumo nesuvaldė automobilio, kadangi ieškojo mobilaus telefono ant galinės sėdynės ir nepastebėjo kaip nuvažiavo nuo kelio į žiedinę sankryžą, po to pastebėjo, kad neturi dokumentų, nuėjo jų atsinešti, grįžęs neberado automobilio, tačiau policijai nepaskambino, nes mobilus telefonas neveikė. J.J. manymu, šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip išskirtinės, institucijos nutarimas panaikintas ir paskirta bauda.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi J.J. skundo netenkino.
Teismas konstatavo, jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę inter alia už pasitraukimą iš eismo įvyko vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Kelių eismo taisyklių 271 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui leidžiama palikti eismo įvykio vietą tik tuomet kai visi su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, tačiau prieš tai nubraižius eismo įvykio vietos schemą, ir nedelsiant vykti į policiją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino jog 2007 m. spalio 12 d. apie 01.50 val. įvykdė eismo įvykį ir iš įvykio vietospasitraukė dėl išskirtinių aplinkybių, kadangi neturėjo su savimi dokumentų ir bijojo didelės baudos. Teismas pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 271 punktas imperatyviai numato pareigą vykti į policiją po eismo įvykio, kai paliekama eismo įvykio vieta, todėl jokios išimtys negali būti taikomos.
Teismas akcentavo, kad J.J., vairuodamas automobilį, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tai jog asmuo negalėjo pranešti apie eismo įvykį, nes neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį negali būti pateisinamomis dėl sekančių priežasčių. Teismo vertinimu, J.J. nurodytos aplinkybės, kad nuo smūgio į kelio kraštą nukrito nuo automobilio sėdynės telefonas ir nebeveikė, todėl jis negalėjo pranešti policijai, tikrumu abejotina. Po eismo įvykio J.J. nuvyko namo, todėl pranešti policijai turėjo galimybę. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės, jog J.J. tariamai negalėjo pranešti apie eismo įvykį dėl išskirtinių aplinkybių, nelaikytinos pagrįstomis, todėl nesuteikia pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės. J.J. nurodytos aplinkybės, priešingai, rodo asmens neatsakingumą, Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, vengimą atsakomybės.
Teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl įvykio, schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, informacija, paties J.J. paaiškinimu bei kita byloje esančia medžiaga. ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Teismas padarė išvadą, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo įrodymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismo nuomone, J.J. paskirta nuobauda pripažintina proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes asmuo, turėdamas tik aštuonių mėnesių vairavimo stažą, veikė neatsakingai. Teismo vertinimu, iš J.J. skundo motyvų matyti, kad šis asmuo visokiais būdais siekia išvengti atsakomybės, pripažįsta tik tai, kad formaliai pasielgė neteisingai, teismui nurodo aplinkybes, kurios jį patį charakterizuoja neigiamai ir galėtų būti sunkinančiomis aplinkybėmis.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus administracinės veiklos poskyrio vyresniojo inspektoriaus Zenono Kiudžio 2007 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. E 763794, pritaikant J.J. atžvilgiu administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad kvalifikuojant padarytą pažeidimą, buvo neteisingai pritaikytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos. Apeliantas pažymi, kad autoįvykio metu nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, jo metu buvo prakirstos J.J. asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės padangos. Joks kitiems asmenims priklausantis turtas sugadintas nebuvo, kiti asmenys neturi jokių turtinių pretenzijų pažeidėjui. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Vertindamas ATPK 130 straipsnio l dalies normų taikymo teisėtumą, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo laikyti, jog yra minimame straipsnyje nurodomo nusižengimo (pasitraukimo iš autoavarijos, su kuria vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus) sudėtis.
2. Kelių eismo taisyklių 271 punkto nuostatos nurodo: „jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą k nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius." Pagal šio punkto tekstą, apelianto nuomone, darytina išvada, kad jis taikytinas tokiu atveju, kai eismo įvykyje dalyvauja daugiau kaip viena transporto priemonė. Esant tokiai situacijai, kai autoįvykis yra padarytas vieno asmens, jame nenukenčia kiti asmenys ar svetimas turtas, paprasčiausia nėra su kuo tartis, kad nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje Kelių eismo taisyklių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) bei po ja pasirašius būtų išlaikyta šiame punkte nustatyta tvarka, leidžianti pasišalinti iš įvykio vietos tiek transporto priemonėms, dalyvavusioms autoįvykyje, tiek jų vairuotojams. Apelianto teigimu, darytina išvada, kad pasišalinimu iš įvykio vietos laikytina tokia veika, kai yra pasišalinama kartu su autoįvykyje dalyvavusiomis transporto priemonėmis, t. y. autoįvykio vietoje nelieka nei transporto priemonių, nei jų vairuotojų. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, apelianto manymu, ATPK 130 straipsnio l dalies nuostatos šiuo konkrečiu atveju yra pritaikytos nesant tam įstatyminio pagrindo.
3. Pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada apie J.J. siekį visokiais būdais išvengti atsakomybės yra prieštaraujanti tiek faktinėms aplinkybėms, tiek liudytojo parodymams. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti tokias išvadas, priešingai —apelianto pateikti rašytiniai įrodymai nėra neigiamo pobūdžio apie jį, kaip asmenį, o teismas neturėjo pagrindo ir teisinės galimybės vertinti apelianto elgesio aplinkybes kaip atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Jos nėra vertintinos ir kaip neigiamai apeliantą šioje konkrečioje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl transporto priemonių sugadinimo (apgadinimo) yra, tai kad šios transporto priemonės turi priklausyti kitiems asmenims.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas autoįvykiu padarymu, kurio metu buvo apgadinta ne kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, o jam pačiam. Byloje duomenų, kad autoįvykio metu buvo sugadintos kitos materialios vertybės, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, nėra.
Šios faktinės aplinkybės, kolegijos nuomone sąlygoja, kad pareiškėjo veikoje nėra būtinos sąlygos atsirasti atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - transporto priemonių, priklausančių kitiems asmenims, sugadinimo (apgadinimo), dėl ko jo veikoje nėra šio pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tai lemia, kad tiek nutarimas, tiek teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsti bei naikintini.
Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punktą „Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.“
Byloje nagrinėjamos aplinkybės patvirtina, kad autoįvykio metu buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis, kai jis nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio įrenginius. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. Tokiu būdu pareiškėjo veika atitinka minėtų taisyklių 3 punkte pateiktos sąvokos „Eismo įvykis“ dispoziciją.
Pagal Kelių eismo taisyklių XXX skyriaus nuostatas po eismo įvykio eismo dalyvis privalo imtis priemonių eismo įvykio aplinkybėms užfiksuoti, informuoti kelių policiją ir pan.. Jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos leidžiama tik išimtinais atvejais – esant būtinybei suteikti pagalbą nukentėjusiems, arba „Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.“ (Kelių eismo taisyklių 271 punktas ).
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtų nuostatų nevykdė arba jas vykdė netinkamai, nes nenustatyta aplinkybių, kurios būtų leidusios jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju pareiškėjo nurodymas, kad apie eismo įvykį informavo praėjus nuo jo padarymo apie 7 val., taip pat neatitinka minėtų nuostatų reikalavimų bei neatlaidžia jo nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Už šio pažeidimo padarymą ( jo metu ) buvo numatyta arba bauda, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kolegijos nuomone už šio pažeidimo padarymą pareiškėjui paskirta bausmė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėn., atitinka jo padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, dėl ko yra adekvati jo padarytai veikai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį pakeisti:
panaikinti Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis, kuriomis pareiškėjas J.J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Minėtus sprendimus likusiose dalyse, kuriomis J.J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, atimant teisę vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams, palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.