- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e1-2877-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30654-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1996 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 22.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,49 prom. etilo alkoholio), smurtavo savo sugyventinės R. P. atžvilgiu, tai yra ranka trenkė jai į pilvo apačią, nugarą, viršutinę lūpą ir kairės pusės antakį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas. Gyvena (duomenys neskelbtini), su R. P.. Kartu yra jau pusantrų metų. Kartu nuomoja butą. Sutaria normaliai, kaip vyras ir žmona. Su sugyventine dažnai išgeria alkoholio. Jis kasdien po darbo geria alų, o R. P. geria degtinę. Įvykio diena abu vartojo alkoholį. Jiems begeriant alkoholį, kiek buvo valandų nežino, jis nuėjo parūkyti į balkoną. Jam berūkant, R. P. uždarė balkono duris ir jis apie dvi valandas negalėjo išeiti iš balkono. Tada ji balkono duris atidarė ir pasakė jam, kad iškvies policiją, nes neva jis ją sumušė. Ji buvo labai neblaivi, vos pastovėjo ant kojų. Tada ji puolė, tačiau jis spėjo atsitraukti ir ji parkrito ant žemės. Parkritusi ji jam dar kartą sušaukė, kad kvies policiją. Tada jis jai pasakė, kad kviečia pareigūnus pats ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tada iki kol atvyko policijos pareigūnai, ji spėjo dar kelis kartus parkristi. Tuo metu jis išėjo iš buto laukti pareigūnų lauke. Tada atvyko policijos pareigūnai, užėjo į butą, pamatė, kad ant jos veido yra sužalojimai, kuriuos ji patyrė krisdama, nes jis jos tikrai nemušė. R. P. pareigūnams pasakė, kad tuos sužalojimus jai padarė jis. Tada pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Jos nemušė, ji viską išsigalvojo, nes buvo labai girta (b. l. 52). Papildomai apklaustas parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Taip pat priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi. Galvos traumų neturėjo. 2021 m. rugsėjo 4 d. vakare, apie 18.00 val., grįžo namo gana smarkiai išgėręs, tad ne viską atsimena, tačiau tikrai neatmeta galimybės, kad viskas galėjo būti taip, kaip pareikštuose įtarimuose. Taip pat, kiek šiuo metu atsimena, jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei R. P. į pilvą ir vieną kartą į akį, tačiau tikrai galėjo būti, kad jis jai sudavė ir į lūpą. Tą dieną ji buvo blaivi, bent kiek jis atsimena. Jis dėl savo neblaivumo daug ko neatsimena. Jis niekada nėra smurtavęs prieš savo sugyventinę. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad labai gailisi dėl savo nederamo elgesio (b. l. 65). Papildomai apklaustas parodė, kad lieka prie anksčiau duotų savo parodymų, tik nori pridurti, kad jis pasižada Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėti už R. P. gydymą (b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad ji gyvena su savo sugyventiniu A. K.. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 15.00 val. jos sugyventinis grįžo namo iš darbo, tuo metu jau matėsi, kad jis yra išgėręs, tačiau elgėsi adekvačiai. Kažkur 15.10 val. jis jai pasakė, kad turi išvykti su reikalas ir išėjo. Apie 18.00 val. sugyventinis vėl grižo namo, tačiau tą kartą jis buvo stipriai neblaivus. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus, jis pradėjo šaukti ant jos, pradėjo kabinėtis prie jos ir elgtis agresyviai. Ji sulaukė momento, kai jis išėjo į balkoną parūkyti ir jį uždarė, nes manė, kad jis išsiblaivys ir nusiramins. Vėliau apžiūrėjo jo striukę ir pastebėjo, kad striukės viduje buvo alkoholinių gėrimų. Kadangi bijojo, kad jis dar daugiau prisigers ir taps dar agresyvesnis, ji paslėpė alkoholį. Vėliau jis pradėjo rėkti, kad jam reikia į tualetą, todėl jį išleido. Kai jis išėjo, staigiai nuėjo į virtuvę, o ji liko miegamajame. Apie 20.00 val. jis atbėgo į miegamąjį ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad ji paslėpė jo alkoholį. Kai ji pasakė, kad alkoholį grąžins rytoj, kai jis bus blaivus, jis kumščiu trenkė jai į veidą, dėl to ji nukrito nuo kedės, nuo sukelto skausmo ji pradėjo verkti. Bandant atsikelti, jis jai dar kartą kumščiu trenkė į veidą, jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada ji pasakė, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus. Kai jis išgirdo, kad ji nori iškviesti policiją, išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir pradėjo skambinti pagalbos telefonu ir kviesti policiją. Kol jis šnekėjo telefonu, ji uždarė buto duris. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie pamatę jos sužalojimus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kur tuo metu buvo jos sugyventinis, ji nežino, kadangi policijai ji pasakė, kad įleis pareigūnus su ta sąlyga, kad A. K. bute nebus. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir išvežė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 24). Papildomai apklausta parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val., kada antrą kartą grįžo namo dar stipriau išgėręs, jis (A. K.) buvo agresyvus ir pradėjo ant jos šaukti. Po to jis nuėjo į kambarį ir atsigulė ant žemės esančio čiužinio ir žiūrėjo televizorių. Ji matė, kaip A. K. paėmė cigaretę ir ėjo į balkoną parūkyti, praeidamas pro ją (ji tuo metu stovėjo prie balkono), jis vieną kartą jai trenkė į pilvą, tačiau kuria ranka, ar kumščiu, delnu, ji pasakyti negali, nes nesitikėjo iš jo jokio fizinio smurto. Ji, pajutusi fizinį skausmą, pradėjo verkti, o jis trenkęs jai, nuėjo į balkoną. Ji uždarė jį balkone, nes manė, kad jis išsiblaivęs nusiramins. Po to ji nuėjo į koridorių, kur jis buvo pakabinęs savo striukę ir apžiūrėjusi pastebėjo, kad striukės vidinėje kišenėje buvo alkoholinių gėrimų. Kadangi bijojo, kad jis dar labiau prisigers ir bus dar agresyvesnis, paslėpė tą alkoholį. Nuėjo vėl į kambarį ir atsigulė žiūrėti televizorių. Po kurio laiko, maždaug po 1-2 val. A. K., būdamas balkone, pradėjo rėkti, kad ji jį išleistų, nes jis nori į tualetą. Ji atidarė balkono duris ir jis iškart nuėjo į virtuvę, o ji toliau atsisėdo ant kėdės, kuri yra šalia lovos – čiužinio ir žiūrėjo televizorių. Ką jis darė virtuvėje, ji nežino, tačiau apie 20.00 val. jis atbėgo į miegamąjį ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad ji paslėpė jo alkoholį. Kai ji jam pasakė, kad alkoholį grąžins rytoj, kai jis bus blaivus, jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į akies sritį, ji nukrito nuo kėdės, dėl sukelto skausmo pradėjo verkti. Bandant atsikelti, jis jai dar kartą kumščiu trenkė į lūpą, jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to ji jam pasakė, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus ir jis išbėgo į bendro naudojimo koridorių, pradėjo skambinti pagalbos telefonu ir kviesti policiją. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie pamatę jos sužalojimus, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie ją išvežė į Žalgirio ligoninę. Ji tą dieną buvo visiškai blaivi. A. K. prieš ją smurtavo pirmą kartą, anksčiau niekada taip nesielgė. Ji savo sugyventiniui atleido, pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio jam nereikš (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Be A. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, tarnybiniu pranešimu (b. l. 11-12), 2021 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu (b. l. 13, 16-17), 2021 m. rugsėjo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 19), medicinos dokumentų išrašu (b. l. 21), alkoholio matuoklio kvitu (b. l. 82).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 22.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,49 prom. etilo alkoholio), smurtavo savo sugyventinės R. P. atžvilgiu, tai yra ranka trenkė jai į pilvo apačią, nugarą, viršutinę lūpą ir kairės pusės antakį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei R. P. fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 87-88, 89).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 75), administracine tvarka baustas (b. l. 79), nedirbantis (b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. K. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
A. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 23.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 9.57 val. (b. l. 45, 59). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 40,22 Eur sumai ir 5 proc. metinių palūkanų (b. l. 38, 39-40). Kaltinamasis A. K. žalą atlygino (b. l. 41, 42).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 23.40 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 9.57 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.