Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas nėra deklaravęs tikslios gyvenamosios vietos (nurodyta (duomenys neskelbtini)). Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui R. K. teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu, 2020 m. sausio 7 d. paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui R. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-014760, kurios pagrindu atsakovui suteiktas kilnojamasis daiktas – telefonas X. R. S2, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį, t. y. 12 mėnesių mokėti po 22,99 Eur per mėnesį sumą. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pradinis kreditorius 2018 m. spalio 23 d. sutartį nutraukė. Apie nuomos sutarties vienašalį nutraukimą atsakovui pranešta 2018 m. spalio 16 d. elektroniniu paštu atsakovui išsiųstu pranešimu. Taigi pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų 275,88 Eur pagal nuomos sutartį mokėtinų įmokų anksčiau nei nustatyta sutartyje, t. y. nuo nuomos sutarties vienašalio nutraukimo momento. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuri buvo pakeista 2019 m. kovo 6 d. papildomu susitarimu, pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovui UAB „Julianus Inkaso“. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas 2018 m. lapkričio 19 d. pranešimu, išsiųstu paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų sutartines prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis). Ieškovo teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, todėl skolingas 275,88 Eur.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs nuomos sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo susidariusį 275,88 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 275,88 Eur skolos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nuomos sutartimi nevykdant įsipareigojimų atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Už 180 dienų laikotarpį ieškovas suskaičiavo 24,83 Eur delspinigių, taikydamas 0,05 proc. dydžio delspinigių normą, t. y. mažesnę, nei buvo nustatyta nuomos sutartyje. Atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 24,83 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 90,84 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,88 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai, 88 ct) skolos, 24,83 Eur (dvidešimt keturi eurai, 83 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (300,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine, kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą