Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, atsiliepimo į A. K. pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo E. K. nuomonės teisme nepareiškė, pateikė raštišką prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (25 b. l.), kuriame nurodė, kad sutinka su brolio A. K. pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo matyti, kad E. K. mirė 2009 m. gegužės 23 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos pažymos (6 b. l. ) matyti, kad E. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų (7, 8 b. l.) matyti, kad E. K. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus – 0,93 ha ir 1,65 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Iš santuokos akto įrašo (12 b. l.), gimimo liudijimų (14, 15 b. l.), mirties liudijimo (13 b. l.) matyti, kad E. K. mirė būdama santuokoje su A. K., turėjo du vaikus – pareiškėją A. K. (15 b. l.) ir suinteresuotu asmeniu į bylą įtrauktą E. K. (14 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies nuostatas – palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsniu, su pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą paveldi palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro informacijos (9 b. l.), Testamentų registro išrašo (10 b. l.) matyti, kad palikėjos E. K. paveldėjimo byla neužvesta, jos testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Taigi, darytina išvada, kad po E. K. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pergyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.

Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas A. K., mirusios E. K. sūnus, faktiškai valdo motinai priklausiusius žemės sklypus, tačiau valdymas nėra įstatymo nustatyta tvarka įteisintas.

Liudytoja R. K. parodė, kad A. K. rūpinosi sergančiais savo tėvais, jiems gyviems esant tvarkė jų namų ūkį, dirbo motinai priklausančią žemę. Mirus E. K. jos vyras sunkiai sirgo, tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės negalios negalėjo savimi pasirūpinti. Po E. K. mirties jai priklausiusius žemės sklypus iš pradžių dirbo pats A. K., vėliau šiuos sklypus išnuomojo jai, ji su A. K. tarėsi dėl žemės sklypų nuomos sąlygų ir kainos.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusiu turtu – žemės sklypais, kiti įpėdiniai nėra išreiškę valios paveldėti palikėjos E. K. palikimo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas A. K. - E. K. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, duomenų, kad jis būtų atsisakęs palikimo, nėra. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, liudytojos R. K. parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, po jos mirties iki šiol faktiškai valdo paveldimą turtą – žemės sklypus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po E. K. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. K..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 4,32 Eur (1 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2009 m. gegužės 23 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš A. K. 4,32 Eur (keturis eurus 32 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.