Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios procese išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei E. D.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., A. B., institucija, teikianti procese išvadą – Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai ir argumentai

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos mama A. B. dėl savo sveikatos būklės, demencijos, nesugeba savimi pasirūpinti, negeba priimti sprendimų. Pareiškėja yra A. B. dukra, o suinteresuotas asmuo J. B. yra A. B. sūnus. Pareiškėja prižiūri savo motiną, rūpinasi ja, globoja, toliau ketina ją globoti.

5. Suinteresuotas asmuo J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

6. Institucija, teikianti procese išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktoje teismui išvadoje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, ir teismo posėdžio metu nurodė, jog A. B. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėja yra A. B. dukra ir ja tinkamai rūpinasi, seniūnijos pateiktoje charakteristikoje pareiškėja charakterizuojama kaip tvarkinga ir pareiginga, nusiskundimų seniūnija dėl netinkamo pareiškėjos elgesio nėra gavusi, jos sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį, daugiau artimųjų galinčių, pageidaujančių ir sutinkančių būti globėjais nėra, pati A. B. objektyvios nuomonės savo globos klausimu dėl sveikatos būklės pareikšti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

I. II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau – CPK) 466 straipsnio 1 dalis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Psichikos sutrikimas/psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Neveiksniu tam tikroje srityje iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jai taip pat nustatyta daugelis ligų ir susirgimų, tarp kurių paraližinis sindromas, nepatikslintas, sklerozė, nepatikslinta, kraujagyslinė demencija ir kitos ligos. Iš Kauno rajono savivaldybes administracijos socialinės paramos skyriaus socialinės darbuotojos atliktos ir teismui pateiktos išvados „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (Aprašo 3 priedas) nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. B. visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Minėtoje išvadoje pažymėta, kad ji padaryta atsižvelgiant į tai, jog asmuo savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių, numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, negeba savarankiškai ir savanoriškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti.

9. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojoje byloje A. B. psichinei būsenai ištirti ir nustatyti, 2022 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi minėtam suinteresuotam asmeniui paskirta privaloma pagal minėtas teisės normas teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2022 m. birželio 23 d. – 28 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-403/2022 pateiktas išvadas, A. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – Kita kraujagyslinė demencija (F01.8), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodoma, kad dėl A. B. psichikos būklės, jos šaukti į teismo posėdį nerekomenduojama, kadangi ji nesupras teismo proceso prasmės ir nesugebės duoti objektyvių paaiškinimų.

10. Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, tame tarpe socialinio darbuotojo išvada ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Minėtai teismo eksperto išvadai pateikti teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis CPK 214 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Eksperto išvada yra motyvuota, paremta byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu A. B. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai ištirta A. B. psichikos būklė bei eksperto, atlikusio tyrimus, kvalifikacija. Atsižvelgiant į šias teisiškai svarbias aplinkybes, abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. pripažintina neveiksnia tam tikrose toliau nurodomose srityse.

11. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į A. B. sunkią psichikos būklę, diagnozuotą demenciją, į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog dėl diagnozuotos ligos A. B. visose srityse nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali valdyti, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo išvadą, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sutinka su eksperto išvada, kad ekspertizės akte nurodytose srityse A. B. savarankiškai negeba priimti sprendimų, jai reikalinga kitų asmenų pagalba, tačiau teismas suinteresuoto asmens A. B. nepripažįsta neveiksnia tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. tokiose srityse, kurios asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje), 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.) bei 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

12. Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo A. B. pripažintina neveiksnia atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (Aprašo 10.2.1 punktas) bei sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (Aprašo 10.2.2 punktas).

13. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens A. B. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog A. B. pripažintina neveiksnia konkrečiose aukščiau nurodytose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

14. CPK 468 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pripažinus asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, siekiant užtikrinti neveiksnaus tam tikrose srityse teises ir teisėtus interesus, spręstinas klausimas dėl globos šiose srityse nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505, 506 straipsniai).

15. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. CPK 508 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. B. neturi savo vardu registruoto turto, tačiau kas mėnesį gauna senatvės ir našlės pensijas. Šių pajamų racionaliam panaudojimui, skirtinas turto administratorius (CK 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis). Institucijos pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu siūloma A. B. globėju ir turto administratoriumi skirti pareiškėją J. Š., kuri yra A. B. dukra, kuri sutinka būti A. B. globėja, turto administratoriumi. J. Š. neteista, nebausta administracine tvarka, yra sveika, kitą asmenį globoti gali, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta. Kitų asmenų, galinčių ir gebančių tinkamai pasirūpinti A. B. nėra, be to, pareiškėja savo pareigas iki šiol atliko tinkamai, nusiskundimų ja negauta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. Š. yra asmuo, galintis faktiškai atlikti globėjo funkcijas, realiai įvertinti minėto asmens poreikius, kas neatsiejamai įtakoja ir patį globotinį ir teigiamą globotinio aplinkos užtikrinimą, ji kaip dukra, neabejotinai geriau užtikrins neveiksnaus asmens interesą gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadą, byloje surinktus rašytinius duomenis, tame tarpe J. Š. sutikimą būti globėja, jos ankstesnį rūpinimąsi A. B., jos moralines, dorovines savybes, šeimos gyvenimo ir buities sąlygas, darytina išvada, kad ji yra tinkama būti A. B. globėja ir turto administratore, ji atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatytiems globėjui keliamiems reikalavimams, todėl siekiant maksimaliai užtikrinti neveiksnaus asmens interesus ir jo teisių apsaugą A. B. nustatytina globa, jos globėju ir turto administratoriumi skiriant J. Š. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnis, 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

17. Pareiškėjai išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos, tai yra, kad globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus tam tikroje srityje be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius tam tikroje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

18. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams (CK 4.243 straipsnio 1, 2 dalys). Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus (CK. 4.244 straipsnio 2 dalis).

19. Teismo sprendimas dalyje dėl globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnis 1 dalis).

20. Valstybė šioje byloje patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 468 straipsniu, 469 straipsniu, 507-508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

Pareiškimo dalį dėl A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia srityse, susijusiose su asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo, tokiose kaip dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju ir pan., darbo teisinių santykių, politinių teisių įgyvendinimo, atmesti.

Nustatyti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratoriumi paskirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.