Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1963-02-26, gyv., Kaunas, išsilavinimas spec. vidurinis, nedirbanti, registruota darbo biržoje, nesusituokusi, anksčiau teismo neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. įžeidė valstybės tarnautoją bei pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. 2013 m. balandžio 28 d., apie 20.39 val., gyvenamojo namo, esančio Pajevonio k., Pajevonio sen., Vilkaviškio raj. sav., virtuvėje, panaudodama fizinį smurtą ir keikdama necenzūriniais žodžiais, pasipriešino ir įžeidė valstybės tarnautoją, t.y. būdama neblaivi ir agresyviai nusiteikusi įbėgo į virtuvę ir necenzūriniais žodžiais iškeikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją Ž. P., o šiai pareikalavus nusiraminti ir pasišalinti iš virtuvės, ji sudavė Ž. P. vieną kartą delnu per veidą, po to Ž. P. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, ji teisėtų pareigūnės reikalavimų neklausė ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu ji panaudodama fizinį smurtą pasipriešino Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai Ž. P. dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir ją įžeidė t.y. padarė nusikaltimas veikas numatytas BK 286 str. ir 290 str.

Kaltinamoji R. K. kalta padarius šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko sekmadienį balandžio 28 d. Ji ėjo pro šalį, šuniuką vedėsi, užėjo į sesers kiemą. Girdėjo, kad vyko muštynės. Iš pradžių nesuprato, po to pamatė, kad sūnėnui buvo kaklas apdraskytas. Pasakė, kad policija atvažiuoja. Nematė, kad policija atvažiavo. Nuėjo pasiaiškinti, ir taip viskas įvyko, negražiai kalbėjo. Ji norėjo viską pasakyt R. L., jai išsprūdo visokie žodžiai. Policininkė liepė išeiti iš virtuvės į lauką, vėl pradėjo kalbėt negražiai, netyčia rankom palei nosį visai netyčia uždavė, Ją išvedė po to.

Pirštais paprasčiausiai pamosikavo, ji šalia buvo. Pirmą kartą gyvenime taip papuolė. Su kitais žmonėm taip nebendrauja. Gyvenime šitaip nebuvo, taip išėjo.

Pareigūnė liepė išeiti, o kaltinamoji nusikeikė necenzūriniais žodžiais, pareigūnės neklausė.

Pareigūnei negrasino, pirštais tik sudavė, necenzūriniais žodžiais vadino. Pažįstamų Kaune kriminalinėj policijoj neturi. Buvo prieš įvykį vartojusi alkoholį, nes buvo mamos mirties keturnedėlis buvo. Truputį išgėrė.

Pripažįsta, kad nevykdė nurodymų, kad keikėsi, labai gailisi. Nepripažįsta, kad tyčia sudavė pareigūnei, ji netyčia sudavė pareigūnei, smūgį sudavė pirštais.

3000 litų suma, ieškinys pareikštas - tai labai didelė suma. Protinga suma būtų kuo mažesnė, nes jai tai labai didelė suma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja R. K. parodė, kad 2013-04 28 d., apie 21.00 val., ji užsuko pas seserį D. M., gyvenančią Pajevonio k. ir sen., Vilkaviškio r. sav., tuo metu užsuko policijos pareigūnai. Iš tarnybinio automobilio išlipusi pareigūnė paprašė sesers sūnaus A. M. sugyventinės paeiti toliau, ši nusivedė pareigūnę į virtuvę. R. K. nuėjo paskui ir pradėjo rėkti ant R. L., pareigūnė liepė jai išeiti ir netrukdyti dirbti, tačiau ji nevykdė pareigūnės reikalavimų, šią išvadino necenzūriniais žodžiais. Pareigūnei paprašius liautis ir pasišalinti iš virtuvės, R. K. delnu sudavė pareigūnei į veido sritį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji Ž. P. parodė, kad 2013 m. balandžio 28 d. buvo atsakinga operatyvinės grupės narė, budinti visą parą ir atsakinga už tos paros įvykius Vilkaviškio rajono teritorijoje. Apie 21 val. į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą buvo gautas telefoninis pranešimas, paskambino moteris, kuri prisistatė R. L., pranešė, kad Pajevonio kaime yra smurtaujama prieš ją ir mažametį vaiką. Pagal budėtojų žodinį nurodymą kartu su patruliais D. P. ir D. G. nuvyko nurodytu adresu į Pajevonio kaimą, Vilkaviškio rajone. Atvykus į vietą, kieme buvo ne mažiau septyni žmonės. Tarp tų žmonių matė verkiančią moterį ir mažametį vaiką. Suprato, kad tai bus ta moteris, kuri skambino ir prašė policijos pagalbos. Išlipus iš tarnybinio automobilio, kuris ženklintas policijos ženklais, ji pati irgi dėvėjo uniformą, patruliai irgi dėvėjo uniformą, ji priėjo prie tos moters, kuri verkė, pasiteiravo, ar yra jos sugyventinis, prieš ją smurtavęs asmuo. R. L. atsisuko ir parodė sugyventinį, kuris smurtavo prieš ją ir prieš mažametį vaiką. Tada ji kreipėsi į patrulius, liepė asmenį sodinti į tarnybinį automobilį, o R. L. paklausė, ar yra galimybė pabendrauti kur nors nuošaliau. Ši paaiškino, kad galima užeiti į gyvenamojo namo virtuvę ir pabendrauti. Ji paliko vienai iš kieme buvusių moterų vaiką, paprašė eiti į vidų. Jos užėjo į virtuvę. Pradėjus pokalbį į virtuvę įbėgo jos mažametis vaikas, vaikas atsisėdo ant priešais esančios kėdės. Pokalbis su R. L. truko ne ilgiau penkias minutes. Staiga su dideliu trenksmu atsidarė virtuvės durys, įbėgo moteris, kaip paaiškėjo R. K., ji buvo agresyvi. Jos įžeidinėjimai pasireiškė necenzūriniais žodžiais, pats tonas įžeidinėjimo tikrai garsiai rėkiantis, net bauginantis, nes nuo to rėkimo pradėjo verkti mažametis vaikas. Iš pat pradžių pareigūnė tylėjo, išklausė jos įžeidžiančius žodžius.

R. L. į tai nesikišo, bandė raminti savo mažametį vaiką, kuris pradėjo verkti. R. K. sakė, kad jeigu Ž. P. pasodins jos sūnėną, tai jai bus šakės. Bandė nuraminti R. K.. Jinai aiškino, kad nori duoti parodymus, aiškinti, kad nekaltas jos sūnėnas. Jai buvo paaiškinta, kad bus išklausyta vėliau, bus užfiksuoti jos parodymai, prašė palikti virtuvę ir leisti pabendrauti su nukentėjusiąja. Po šitų žodžių R. K. dar labiau supyko, pasipylė baisesni necenzūriniai žodžiai, prasidėjo grasinimai aukštus postus užimančiais kriminalistais iš Kauno, pavardžių neįvardino, tik bendra forma buvo pasakyti grasinimai. Ž. P. stovėjo nuo kaltinamosios didesniu kaip metras atstumu, ji stovėjo prie stalo pasisukus šonu, suduoti netyčia tą smūgį kaltinamoji neturėjo jokios galimybės. Jos gestikuliavimas nebuvo platus. Smūgis buvo tyčinis ir kryptingas, nes jinai po visų tų pasakytų žodžių puolė link Ž. P. pusės ir rankos delnu sudavė jai tiesiai per veidą.

Po to vėl prasidėjo žodiniai grasinimai ir R. K. pakišo Ž. P. po nosim, akių srityje, savo ranką ir parodė špygą. Ž. P. dar kartą perspėjo R. K., kad už neteisėtus veiksmus yra numatyta atsakomybė, kad ji elgiasi tikrai neteisėtai, tuo labiau, kad jinai taip elgėsi mažamečio vaiko akivaizdoje, vaikas visą laiką praverkė.

Ž. P. pasikvietė patrulį D. G., paaiškino jam situaciją, paprašė, kad R. K. būtų išvesta iš virtuvės ir įsodinta į tarnybinį automobilį. Toliau grįžo į virtuvę, bendravo su R. L., baigė forminti įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pas teismo medikus nebuvo. Jokių išorinių sužalojimų, apart paraudimo pas ją nebuvo. Ji grįžo forminus įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje po trijų valandų, tai nebeliko nei to paraudimo, nebuvo tikslinga kreiptis į priėmimą, kad būtų apžiūrėtas veidas.

Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jį grindžia tuo, kad buvo įžeista - ji atvažiavo kaip pareigūnė suteikti žmogui pagalbą, ir pati buvo pažeminta kaip pareigūnė ne tik žodžiais, bet jai buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Smūgio sudavimo metu jai tikrai skaudėjo, skausmas buvo, tikrai toks pakankamai stiprus tas smūgis buvo, ilgą laiką jai perštėjo, buvo paraudimas, pareigūnai matė - jos veidas paraudęs buvo.

Savo ieškinyje dėl žalos atlyginimo minėjo, kad jai yra konstatuoti negalavimai - smegenų kraujotakos nepakankamumas ir ji nuolatos vartoja vaistus, jai gydytojai yra nurodę vengti stresinių situacijų, įtampos, susijaudinimo, kas jai iššaukia didelius galvos skausmus. Ir grįžus iš to įvykio, jai jau važiuojant ir grįžus iš įvykio, Prasidėjo galvos skausmai. Įvykis jai sukėlė fiziologinius negalavimus. Jeigu jai nebūtų suduotas smūgis, galvos skausmai nebūtų prasidėję. Ji gydosi Aušros klinikoje. Po šio įvykio į kliniką nesikreipė. jai yra paskirtas gydymas. Po šio įvykio į medikus nesikreipė. Paraudimas, perštėjimas užtruko ne mažiau tris valandas.

Jos pamaina prasidėjo balandžio 28 d. 9. val ryto ir baigėsi balandžio 29 d. 9 val. ryto. Įvykį - smurtą artimojoje aplinkoje formino iš viso ne mažiau penkias valandas. Patirti sužalojimai įtakojo darbo kokybę, todėl, kad blogai jautėsi. Kaip tai atsiliepė tyrimo atlikimui negali įvertinti.

Liekamųjų reiškinių po smūgio neišliko, išorinių kažkokių pakitimų nėra. Tačiau ji patyrė nepatogumų. 29 dieną atidirbusi parą laiko turėjo vėl dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, buvo apklausta liudytoja, kada jau buvo jos asmeninis laikas. Inicijavo šitą procesą budėtojas, ji tik pranešė jam apie įvykį. Reiškia 3000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir jį palaiko.

Liudytoja R. L. parodė, kad atvažiavo į įvykio vietą policijos pareigūnai su pareigūne, pareigūnė jos paprašė, kad eitų į ramią vietą, kad galėtų ją apklausti. Nuėjo jos į virtuvę, ji atsisėdo, policijos pareigūnė stovėjo, įbėgo R. L. vaikas, atsisėdo prieky kitoj pusėj stalo, ir įsiveržė R. K.. Buvo ji išgėrusi. Pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais plūsti ant pareigūnės, visokiais keiksmažodžiais. Policijos pareigūnė liepė jai išeiti, perspėjo, kad turės atsakyti už savo veiksmus, bet R. K. nepakluso ir trenkė policijos pareigūnei į veidą. Trenkė delnu, policijos pareigūnė stovėjo, tai pataikė į dešinę pusę veido delnu.

Pareigūnė ir kaltinamoji stovėjo viena šalia kitos, ten atėjus R. K. špygą pakišo policijos pareigūnei, labai arti jos buvo viena kitos. Išbėgo policijos pareigūnė į lauką, pranešė policijos pareigūnams, R. K. buvo sulaikyta.

Kad blogai kas, kad negerai, pareigūnė jai nesakė. Veidas ar buvo paraudęs neatkreipė dėmesio.

Liudytoja V. L., parodė, kad teko susidurti su kaltinamąja pirmadienį, 29 balandžio pareiškė įtarimą dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, apklausiė įtariamąja. Apklausa vyko kabinete, Vilkaviškio rajono policijos komisariate. Pradžioj davus perskaityti pranešimą apie įtarimą, buvo paklausta ką gali papasakoti, pradžioj laisva forma pasakojo, o kokie neaiškumai iškildavo, buvo užduodami klausimai. Įtariamosios parodymus užrašė tiksliai. Kad kažką iškreiptų, nebuvo tokio dalyko. Kaltinamoji pasakojo, kad paprašius Ž. P. išeiti iš virtuvės, ji dar labiau supyko, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną kartą rankos delnu jai per veidą. Protokolą ji perskaitė ir pasirašė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Pajavonio k., Pajevonio sen., Vilkaviškio raj. sav. Įvykio metu nieko nerasta ir nepaimta. (b.l. 3)

Ž. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2013-04-28 apie 20.39 val. pagal gautą iškvietimą kartu su kitais policijos pareigūnais ji atvyko į sodybą esančią Pajevonio k., Pajavonio sen., Vilkaviškio raj. sav., kur ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais ir jai buvo suduota ranka per veidą, ko pasekoje ji jautė fizinį skausmą. (b.l. 4)

Specialisto išvadopje nr. G 356/13(09) užfiksuota, kad dėl suduoto smūgio delnu į dešinį skruostą Ž. P. galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 11)

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad Ž. P. reikalauja, kad R. K. dėl savo tyčinių neteisėtų veiksmų atlygintų padarytą 3000 Lt neturinę žalą.

Laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad R. K. buvo sulaikyta 2013 m. balandžio 28 d., 21 val. 10 min. (b.l. 17), nutarime paleisti laikinai sulaikytą asmenį užfiksuota, kad R. K. paleista 2013 m. balandžio 29 d. 14 val. 07 min. (b.l. 16)

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji tyčia, aktyviais veiksmais – smurtu t. y. suduodama smūgį policijos pareigūnei, taip sukeldama jai fizinį skausmą, pasipriešino teisėtiems policijos pareigūnės reikalavimams, naudodama policijos pareigūnės atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, todėl jos veika teisingai kvalifikuota, kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui bei savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str.

Nors kaltinamoji ir neigia, kad tyčia pavartojo smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, tačiau jos parodymus paneigia nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai, jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, specialisto išvados duomenys, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji kaltę prisipažįsta iš dalies, siekdama sušvelninti savo padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje neįrašyta, narkologo įskaitoje neįrašyta (b.l.30), neteista (b.1.31), administracine tvarka metų bėgyje nebausta (b.l. 32).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybe sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 286 str. ir 290 str. priskirtinos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Tai baigtiniai nusikaltimai.

Kaltinamoji yra nedirbanti, darbo biržoje registruota. Neigiamos informacijos apie kaltinamąją teismui nepateikta. Visa tai kaltinamąją charakterizuoja daugiau teigiamai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta jai skirtinos sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Skirtinas bausmės dydis mažesnis nei įstatymo nustatytas bausmės vidurkis, artimesnis minimaliam bausmės dydžiui.

už nusikaltimą, numatytą BK 286 str. R. K. skirtina 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

už nusikaltimą, numatytą BK 290 str. R. K. skirtina 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-28 iki 2013-04-29 (vieną parą), kuri prilyginama 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (BPK 352 str. 1 d.)

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytas kaltinamosios nusikalstamas veikas, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus ( BK 41str.).

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

Kaltinamajai R. K. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Proceso išlaidų nebuvo.

Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje Ž. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji Ž. P. dėl įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį ir moralinį skausmą. Todėl teikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas.

Reikalaudama priteisti iš kaltinamojo 5000,00 Lt civilinė ieškovė nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Teismų praktika verčia patį nukentėjusįjį įvertinti jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau civilinis kodeksas numato, kad neturtinę žalą pinigais įvertina teismas.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamosios veiksmai – smūgio sudavimas einančiam pareigas valstybės tarnautojui, jo atžvilgiu vartoti necenzūriniai žodžiai Ž. P. sukėlė dvasinį sukrėtimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasekmės nebuvo ilgalaikės, teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad konflikto metu patirtas skausmas bei dvasiniai išgyvenimai sukėlė kažkokias ilgalaikes ar neatitaisomas pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ž. P. yra policijos pareigūnė, todėl jos darbo specifika suponuoja riziką, kad jos atžvilgiu gali būti vartojamas fizinis smurtas bei ji gali būtį įžeidinėjamas ir Ž. P., kaip policijos darbuotoja privalo būti tam morališkai ir fiziškai pasiruošus, kad galėtų atitinkamai reaguoti.

Be to, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Teismas mano, kad prašoma priteisti 5000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistina 1500,00 litų neturtinės žalos atlyginimui. Teismas sprendžia, jog 1500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas konkrečioje šios bylos situacijoje bus adekvatu neturtinių teisių ir interesų pakenkimo mastui, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši neturtinės žalos suma ir priteistina iš kaltinamosios. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str. str., 312 str., 313str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir skirti 10 (dešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių) t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir skirti 8 (aštuonių) MGL (minimalių gyvenimo lygių) t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 (dešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių) t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-28 iki 2013-04-29 (vieną parą), kuri prilyginama 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) baudai.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Ž. P. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų.) Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos galima skųsti Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.