Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Mažono skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. A. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 23.03 val. iki 23.16 val. viešoje vietoje, ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusiajai I. B. einant šaligatviu, prie jos iš nugaros priėjęs ją užkalbino, suėmęs už striukės nusitempė į medžiais apaugusį sklypą, liepė klauptis ant kelių, I. B. nepaklusus, jėga parklupdė bei nusmaukė savo kelnes ir apatines kelnaites, po ko I. B. pradėjus priešintis – atsistojus ir pradėjus bėgti, tačiau užkliuvus ir nugriuvus ant žemės, pastarasis ją suėmė už liemens, tempė nuošaliau, tarp medžių, toliau I. B. bandant ištrūkti, vieną kartą kumščiu ir vieną kartą kojos keliu sudavė į pilvą, pakartotinai liepė klauptis bei savo lytinį organą įkišo I. B. į burną ir laikydamas jos galvą už plaukų, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios I. B. valią panaudodamas fizinį smurtą, po ko baugindamas, t. y. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, liepė apsisukti nugara, atsiklaupti padėjus rankas ant žemės, numovė jai džinsines kelnes ir kelnaites bei įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, po ko pakartotinai įkišo savo lytinį organą I. B. į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu išžagino ir seksualiai prievartavo I. B..

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Mažono skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai pratęsė kaltinamajam A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Teismas tęsdamas A. Ž. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę pateikto skundo motyvų kontekste, nėra pagrindo.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiuo atveju pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Sprendžiant tokio pobūdžio skundus, vertinamas tik pats faktas, jog asmuo yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, už kuriuos gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kartu vertinant, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti minimalias išvadas apie kaltinimo pagrįstumą bei konkretaus kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotose nusikalstamose veikose. Visus byloje surinktus įrodymus ištirti bei įvertinti privalės bylą nagrinėjantis teismas.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jos terminas pratęsiamas nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu, už kuriuos asmuo gali būti baudžiamas tik realia laisvės atėmimo bausme nuo vienerių iki septynerių metų, konstatuojama, jog BPK 122 straipsnio 8 dalies sąlyga, jog suėmimas gali būti skiriamas tik nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nepažeista. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindais, t. y. manant, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie suėmimo taikymo pagrindai apylinkės teismo buvo nustatyti visiškai pagrįstai.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas (pratęstas) suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai pateiktoje medžiagoje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

10. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimo terminas gali būti pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

11. Kaip matyti iš teismo nutarties, kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nustatyta, kad A. Ž. yra kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos, kaip jau minėta, gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo vienerių iki septynerių metų. Ir nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog A. Ž. turi Rusijos Federacijos pilietybę ir Lietuvos Respublikoje turimi socialiniai ryšiai nėra pakankami, sulaikyti kaltinamąjį nuo galimo slapstymosi. Nors gynėjas nurodo, kad A. Ž. tik yra gimęs Rusijoje, Rusijos pilietybės nebeturi, tačiau kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (t. 3, b. l. 143-148), pastarajame nurodomos dvi A. Ž. pilietybės - Lietuvos ir Rusijos. Objektyvių duomenų, kad kaltinamasis būtų atsisakęs Rusijos Federacijos pilietybės, byloje nėra.

12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad A. Ž. turimi socialiniai ryšiai egzistavo ir galimai nusikalstamų veikų padarymo metu. Iki suėmimo A. Ž. gyveno su buvusia žmona, augino mažametį vaiką, tačiau tai nesustabdė jo nuo galimų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kaltinamojo turimiems socialiniams ryšiams suteikti didesnę reikšmę nei suteikė pats kaltinamasis. Pažymėtina, kad kaltinamojo turimas darbas šiuo atveju taip pat nesustabdė jo nuo galimo nusikalstamos veikos darymo. Šias aplinkybes vertinant kaltinamojo turimos pilietybės ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo kontekste, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

13. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad A. Ž. kaltinamas nusikaltimų padarymu, kurie pasižymi dideliu pavojingumu visuomenėje. Kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, o tai parodo didesnį nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

14. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. Ž. praeityje teistas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (7 800 litų) dydžio bauda. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Be to, per penkerių metų laikotarpį jis yra 14 kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Nors skunde teisingai nurodoma, kad paskutinis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau tai nepaneigia fakto, kad A. Ž. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje jau vien dėl savo sunkumo patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Aukštesnės instancijos teismas vertindamas A. Ž. charakterizuojančius duomenis bei jo galimai padarytų nusikaltimų aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti padidintą kaltinamojo A. Ž. pavojingumą visuomenei bei tai, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės.

15. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas turėjo pagrindo manyti, kad A. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nes A. Ž. kaltinamas padaręs du sunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau buvo teistas, jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu su Lietuvos Respublika nėra saistomas pakankamai tvirtais, socialiniais, šeiminiais ryšiais. Visa tai, kolegijai leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais. Kadangi kaip matyti iš bylos aplinkybių, Teisėjų kolegija, įvertinusi visą skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad abejoti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo taikymo pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, egzistavimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai įvertina ir tai, jog ankstesni teistumai teigiamos įtakos jam nepadarė, jis savo elgesio tinkama linkme nekoregavo ir vėl galimai vykdė nusikalstamas veikas.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ž. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir kitas aplinkybes parinktas teisingai ir pagrįstai. Sprendžiama, kad šiuo metu nei viena už suėmimą švelnesne kardomąja priemone nebus galima įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties.

17. Teismas pažymi, kad suėmimas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos įvykdymo aplinkybes, konstatuojama, jog tik ši kardomoji priemonė gali užkirsti kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti A. Ž. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl kaltinamojo gynėjo advokato skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 23 d., nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Mažono skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.