Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-234/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-18
Bylos Nr.
1S-234/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S–234/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria įtariamajam M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 30 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. įtariamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 25 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, suduodamas tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas R. A., kuris nuo sužalojimų mirė, taip nužudė R. A.. Tokiais veiksmais M. Š. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

2011 m. gruodžio 30 d. M. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas M. Š. buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi įtariamajam M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 30 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis M. Š. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Įtariamasis M. Š. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį. Nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu jam yra paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, todėl nėra pagrindo laikyti jį suimtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Suimtasis teigia, kad laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygos yra labai blogos, todėl prašo leisti jam atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o Šiaulių apygardos 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. Š. skundas tenkinamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik siekiant BPK 119 straipsnyje išvardintų tikslų, tai yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą Šiaulių apygardos teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis M. Š. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Suimtasis pagrįstai teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo laikyti jį suimtą, kadangi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu M. Š. yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, tai yra 2011 m. gruodžio 30 d. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo patvarkymo matyti, kad aukščiau minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose įtariamasis M. Š. neturės realios galimybės bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismui nebuvo žinoma apie įsiteisėjusio nuosprendžio M. Š. atžvilgiu, vykdymą Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šiuo metu nėra aktualus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamasis M. Š. yra laikomas suimtas nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M. Š. suėmimo terminą, nenurodė motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties.

Pagal BPK 11 straipsnio 1 dalį procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti netaikant įtariamajam M. Š. kardomosios priemonės – suėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas