Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-92-425/2019.

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00709-2018-0.

2019 m. sausio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2656-400/2018 pagal bankrutuojančio fizinio asmens (skolininko) G. G. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys UAB „Swedbank lizingas“, antstolis S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens G. G. bankroto administratoriaus A. S. prašymas patvirtini G. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (toliau – ir Mokumo atkūrimo planas).

3. Prašyme buvo nurodyta, jog 2018 m. liepos 27 d. sušauktas pirmasis G. G. kreditorių susirinkimas neįvyko, nes kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo. Šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas 2018 m. liepos 30 d. taip pat neįvyko, nes kreditorė susirinkime nedalyvavo ir raštu nebalsavo. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius pateikė teismui G. G. mokumo atkūrimo planą patvirtinimui.

4. Nagrinėjant pateiktą prašymą pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 21 d. teisme buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens G. G. bankroto administratoriaus A. S. prašymas patvirtinti patikslintą Mokumo atkūrimo planą.

5. Prašyme buvo nurodyta, kad kreditorei buvo išsiųstas pranešimas, jog 2018 m. rugsėjo 14 d. bus šaukiamas kreditorių susirinkimas. 2018 m. rugsėjo 7 d. bankroto administratorius gavo kreditorės pastabas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano. Dėl G. G. užimtumo kreditorei nebuvo pateikti papildomi dokumentai, todėl 2018 m. rugsėjo 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. 2018 m. rugsėjo 17 d. bankroto administratorius dar kartą pateikė kreditorei G. G. patikslintą Mokumo atkūrimo planą ir pranešimą, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. šaukiamas dar vienas susirinkimas. Bankroto administratorius vertino, kad patikslintas Mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimus, todėl prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintame Mokumo atkūrimo plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių skolininkas ketina imtis siekdamas atkurti savo mokumą, t.y. nėra nurodoma, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami siekiant padidinti bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į pagrįstus ir motyvuotus kreditorės pasiūlymus dėl galimo bankrutuojančio fizinio asmens veiklos optimizavimo (atleisti vieną iš dviejų darbuotojų, kurie dirba tik po pusę darbo dienos), kuris leistų padidinti skolininko pajamas bei taip didesne apimtimi atsiskaityti su kreditore. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad nuo 2018 metų skolininko darbų apimtys auga ir jam reikalingi būtent du darbuotojai, kai tuo tarpu pats bankrutuojantis asmuo sau prieštarauja ir nurodo, jog 2018 metais planuoja gauti panašias pajamas, kaip ir 2017 metais, o dėl pasikeitusios mokestinės aplinkos jis buvo priverstas padidinti darbuotojų atlyginimus, nors vykdoma ūkinė veiklai tai nebuvo naudinga.

13. Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pirminiame ir patikslintame Mokumo atkūrimo plane nurodomos iš ūkinės – komercinės veikos gaunamos bei jos vystymui būtinos piniginės lėšos esmingai skiriasi, o tokio skirtumo paaiškinimas pateiktas nebuvo. Tai, kaip ir aplinkybės dėl fizinio asmens vykdomos individualios veiklos pelningumo bei galimybių jį padidinti (per 3 mėnesius panaikino veiklos nuostolį ir gavo pelno), leidžia abejoti skolininko sąžiningumu bei patvirtina, kad skundžiama nutartimi yra nepagrįstai patvirtintas Mokumo atkūrimo planas.

14. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pagal patvirtintą Mokumo atkūrimo planą skolininkui kas mėnesį liekanti suma yra 160 Eur suma, tačiau iš jų tik 130 Eur yra numatyta skirti kreditorei. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kam bus skiriama likusi 30 Eur per mėnesį suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino bankrutuojančio asmens G. G. Mokumo atkūrimo planą, kuriam iš esmės nepritarė vienintelė kreditorė UAB „Swedbank lizingas“.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. G. G. iškelta bankroto byla, 2018 m. birželio 12 d. teismo nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, t. y. kad UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas yra 80 634,97 Eur. 2018 m. balandžio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, kuria G. G. iškelta bankroto byla, nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2018-04-23. 2018-06-12 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. 2018-08-01 pirmosios instancijos teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti bankrutuojančio G. G. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, o 2018-08-28 gautas prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorinių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo, kuris pirmosios instancijos teismo 2018-08-30 nutartimi buvo pratęstas iki 2018-09-20.

20. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens Mokumo atkūrimo planą, su kuo atskiruoju skundu nesutinka kreditorė UAB „Swedbank lizingas“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditorės išdėstytus argumentus, o taip pat skundžiamoje nutartyje išdėstytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens G. G. Mokumo atkūrimo planą.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankrutuojančio G. G. mokumo atkūrimo planas pirmą kartą kreditorių susirinkimui pateiktas svarstyti 2018 m. liepos 27 d. susirinkime, tačiau kreditorių susirinkimas neįvyko, nes kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo. Šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas 2018 m. liepos 30 d. taip pat neįvyko, nes kreditorė jame nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalavo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktame atsiliepime kreditorė nurodė, kad nepritaria G. G. mokumo atkūrimo plano projektui, kadangi jis neatitinka FABĮ reikalavimų. Tačiau bankrutuojantis asmuo G. G., atsižvelgdamas į kreditorės pastabas, pateikė bankroto administratoriui patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 21 d. pateiktas kreditorių susirinkimui svarstyti, tačiau vienintelė kreditorė UAB „Swedbank lizingas“, kurios reikalavimai yra patvirtinti, mokumo atkūrimo planui nepritarė. Taigi viso proceso metu išreikšta kreditorės pozicija rodo, kad ji nesutinka su vykstančia fizinio asmens bankroto procedūra ir mano, kad bankrutuojantis fizinis asmuo yra nesąžiningas bei pagal pateiktus duomenis negali atkurti savo mokumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog bankrutuojantis fizinis asmuo reguliariai gauna darbo užmokestį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis slėptų savo pajamas ar veiktų nesąžiningai, o aplinkybė, kad jis nesutinka su kreditorės siūlymu sumažinti darbuotojų skaičių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį neatitinkančiu FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.

22. Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra ta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl Mokumo plano atkūrimo patvirtinimo, kadangi šis teismui buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog nutartis, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo tik 2018-04-23, bankrutuojančio asmens prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą teisme buvo gautas dar 2018-08-01, o, gavus kreditorės atsiliepimą, 2018-08-28 buvo gautas prašymas dėl termino pratęsimo Mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui. 2018-08-30 pirmosios instancijos teismas pratęsė bankrutuojančio fizinio asmens G. G. kreditorinių reikalavimų ir mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminą iki 2018-09-20 įskaitytinai. Patikslintas Mokumo atkūrimo planas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018-09-20 EPP sistema. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija rodo, kad bankrutuojantis fizinis asmuo iš esmės siekė kompromiso ir atsižvelgė į dalį kreditorės išdėstytų reikalavimų, o Mokumo atkūrimo planas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nustatytu terminu (iki 2018-09-20 imtinai).

23. Kita vertus, aplinkybė, jog bankroto administratorius kreditorei tik 2018-09-17 išsiuntė pranešimą apie šaukiamą dar vieną kreditorių susirinkimą, pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą su paaiškinimais ir papildomais dokumentais, kurių nespėjo pateikti 2018-09- 14 kreditorių susirinkimui, bei tik 2018-09-21 gavo kreditorės balsavimo raštu biuletenį, kuriame mokumo atkūrimo pianui taip pat buvo nepritarta, automatiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos spręsti klausimą dėl pateikto Mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuriam, nors ir pagal vėliau pateiktus duomenis, nepritarė kreditorė. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, teismas, spręsdamas dėl plano patvirtinimo, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ( FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino, kad Mokumo atkūrimo plano projektas kreditorei buvo teikiamas, ji nedalyvavo dalyje susirinkimų ir ji nebalsavo iš anksto raštu, tačiau bankrutuojantis asmuo siekė Mokumo plano patvirtinimo, nepraleidęs nustatyto termino kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, vėliau siekė koreguoti parengtą planą atsižvelgdamas į kreditorės reikalavimus bei dėl to prašė pratęsti nustatytą terminą. Tai patvirtina aktyvius bankrutuojančio asmens veiksmus bei neleidžia konstatuoti nepagrįsto delsimo ar vilkinimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog kreditorių susirinkimui patikslintas Mokumo atkūrimo plano projektas buvo pateiktas tik 2018-09-21, o teismo nustatytas pratęstas terminas suėjo 2018-09-20, šiuo konkrečiu atveju neleidžia vertinti, kad nagrinėjant Mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą buvo esmingai nesilaikyta procesinių nuostatų ar padaryti pažeidimai, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas, ar egzistuoja pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

24. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamu Mokumo atkūrimo plano turiniu, t. y. kad skundžiamam nutartimi patvirtintame Mokumo atkūrimo plane nėra numatytų konkrečių priemonių mokumo atkūrimui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Mokumo atkūrimo plane yra nurodoma, jog 2018 m. pirmo pusmečio pajamos pagal apskaitos dokumentus sudaro 2520 Eur, o bankrutuojantis fizinis asmuo, kuris vykdo individualią veiklą, sieks didinti prekių apyvartą, kas leistų didinti kreditoriaus tenkinamų reikalavimų dalį. Duomenų, kad bankrutuojantis asmuo galėtų užsiimti kokia nors kita ūkine – komercine ar darbine veikla, byloje nėra, o be to vien hipotetinės galimybės apie kitokio pobūdžio pajamų šaltinių sukūrimą nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog bankrutuojantis fizinis asmuo nededa pakankamai pastangų savo mokumui atkurti. Kita vertus, Mokumo atkūrimo plane yra nurodoma, kad jokio naujo turto veiklos vykdymui įsigyti neketina, taip pat nėra nurodoma jokių kitų sričių, kurios, neinvestavus papildomų lėšų, galėtų padidinti bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas. Šiuo atveju iš Mokumo atkūrimo plano turinio galima suprasti, jog bankrutuojantis asmuo siekia savo jėgomis, nenaudojant jokių papildomų išteklių, didinti individualios veiklos apimtis. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad bankrutuojantis fizinis asmuo nenurodė priemonių, kurių ketina imtis mokumo atkūrimui.

25. Be to, pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pirmą 2018 metų pusmetį bankrutuojantis asmuo gavo 2 520,00 Eur pelno, t. y. per mėnesį vidutiniškai po 420,00 Eur, kas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neleidžia vertinti, kad Mokumo atkūrimo plane nurodytos ir skundžiama nutartimi patvirtintos būtinosios išlaidos (210,00 Eur) viršija gaunamo darbo užmokesčio (pelno) sumą per mėnesį. Atskirajame skunde dėstomi argumentai apie bankrutuojančio fizinio asmens pajamų bei išlaidų kitimą niekaip nepaneigia į bylą pateiktų ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartų duomenų, patvirtinančių, jog iš vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų bankrutuojantis asmuo turi galimybę numatyta apimtimi atsiskaityti su kreditore.

26. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bankrutuojantis asmuo turi du darbuotojus ir neketina vieno iš jų atleisti iš darbo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą nepagrįstai patvirtinus Mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su atsiliepimo į atskirojo skundo argumentais, kad sprendimas dėl samdomų darbuotojų skaičiaus yra itin tampriai susijęs su vykdoma pakankamai nedidelės apimties individualia veikla, kurios specifika bankrutuojančiam asmeniui yra geriau žinoma. Kita vertus, iš Mokumo atkūrimo plano turinio matyti, kad bankrutuojantis asmuo siekia padidinti vykdomos veiklos apimtis, dėl ko jam tinkamo darbuotojo praradimas galėtų sukelti daugiau neigiamų, nei teigiamų pasekmių. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bankrutuojantis asmuo slėptų savo pajamas, deklaruotų nerealų pajamų gavimą, nemokėtų mokesčių ar kitokiu būdu veiktų nesąžiningai, todėl kreditorės siūlymo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo neįgyvendinimas negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą, juo labiau kad pareiškėjas racionaliai paskirstė išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, o byloje nėra duomenų, pagrindžiančių G. G. nesąžiningus veiksmus siekiant negauti didesnių pajamų.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties vien tuo pagrindu, kad Mokumo atkūrimo plane nėra nurodoma, kam bus skiriama 30 Eur suma, kuri lieka pagal kreditorės apskaičiuotą bankrutuojančio asmens planuojamų gauti pajamų bei susidarančių išlaidų balansą. Pažymėtina, kad Mokumo atkūrimo plane nurodoma 470 Eur suma yra vidutiniškai susidarančios bankrutuojančio asmens pajamos per mėnesį, apskaičiuotos pagal deklaruotus individualios veiklos duomenis, kurie iš esmės neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismui pateiktiems duomenis apie 2018 m. sausio – birželio mėnesių pajamas. 2700 Eur suma išties yra nurodoma, tačiau ji įvardijama, kaip planuojamos gauti pajamos. Taigi konstatuoti, kad apeliantės nurodoma 30 Eur suma yra garantuotai gaunama kiekvieną mėnesį ir dėl to nepagrįstai be jokio paaiškinimo neapskaityta Mokumo atkūrimo plane, nėra pagrindo. Kita vertus, Mokumo atkūrimo plano turinyje yra nurodoma, kad apie 40 Eur suma kas mėnesį yra reikalinga įvairioms išlaidoms (transporto, ryšių, kanceliarinėms ir kt.), o be to Mokumo atkūrimo plano turinys gali kisti bankroto proceso eigoje (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis), dėl ko bankrutuojantis fizinis asmuo išties turėtų dėti visas pastangas bei gauti planuojamas (ar didesnes) pajamas bei didinti sumą, kuri yra skiriama kreditorei.

28. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų nėra plačiau pasisakoma.

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas pagrįstai, dėl ko nėra pagrindo jos naikinti ar keisti (CPK straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.