Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2005-11-30 atėmimu teisės vienerius metus šešis mėnesius dirbti teisėsaugos institucijose ,

pagal BK 300 str. 2 d. dėl 2005-11-30 pažymos suklastojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2006-01-23 atėmimu teisės vienerius metus šešis mėnesius dirbti teisėsaugos institucijose,

pagal BK 300 str. 2 d. dėl 2006-01-23 pažymos suklastojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 2 d. 2005-11-30 epizode, pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 2 d. 2006-01-23 epizode subendrinus apėmimo būdu, nustatytos subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad ,,būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, bei suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

O. B., būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nevykdė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų 6.4 p. reikalavimų, užtikrinti teismų nuosprendžių, nesusijusių su laisvės atėmimu vykdymą bei pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, 28 p., 58 p. reikalavimus, kad individualus darbas su nuteistaisiais dirbamas pataisos inspekcijos pareigūno ir nuteistojo susitikimo metu ir šis darbas fiksuojamas pažymose, be to nevykdė BK 75 str. 4 d. 2 p., 3 p. nustatytų reikalavimų, neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2003-01-10 įsakymu Nr. 04-3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigybių aprašymo 6 d. ir 8 d. numatytus reikalavimus, kad privalo vykdyti teismo nuosprendžius Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2005-03-01 įsakymu Nr. 4-15 patvirtintoje teritorijoje, Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių, Lauksargių, Dauglaukio, Gaurės seniūnijose bei privalo kontroliuoti bausmės atlikimo laiką ir nuteistiesiems nustatytų draudimų laikymąsi:

1. 2005-11-30 Tauragės rajono pataisos inspekcijos patalpose, Tauragėje, (duomenys nesklebtini), Tauragės rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančio nuteistojo D. S. asmens byloje, kurios jam pagal nustatytą tvarką nebuvo galima kontroliuoti, surašė tikrą dokumentą - 2005-11-30 pažymą, apie atliktą individualų darbą su nuteistuoju D. S., ir taip ją suklastojo, kadangi pažymoje užfiksuoto darbo neatliko, nes nuteistasis D. S. nuo 2005-11-10 iki 2006-03-21 Prancūzijoje, Longuenesse pataisos centre atlikinėjo 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė Prancūzijos Boulogne miesto teismas už vagystę. Suklastotą 2005-11-30 pažymą įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą , taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004-02-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar įspėjimo teisme, nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. 2 p. ir 5 p., nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl ko nebuvo užtikrintas teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimas. Tokiais veiksmais O. B., veikdamas priešingai įstatymams nustatytiems būdams, diskreditavo pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažemino valstybės institucijos – Lietuvos Pataisos įstaigų autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

2. 2006-01-23 Tauragės rajono pataisos inspekcijos patalpose, Tauragėje, (duomenys nesklebtini), Tauragės rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančio nuteistojo D. S. asmens byloje, kurios jam pagal nustatytą tvarką nebuvo galima kontroliuoti, surašė tikrą dokumentą - 2006-01-23 pažymą, apie atliktą individualų darbą su nuteistuoju D. S., ir taip ją suklastojo, kadangi pažymoje užfiksuoto darbo neatliko, nes nuteistasis D. S. nuo 2005-11-10 iki 2006-03-21 Prancūzijoje, Longuenesse pataisos centre atlikinėjo 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurią jam paskyrė Prancūzijos Boulogne miesto teismas už vagystę. Suklastotą 2006-01-23 pažymą įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004-02-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo-be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar įspėjimo teisme, nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. 2 p. ir 5 p., nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dėl ko nebuvo užtikrintas teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimas.

Tokiais veiksmais O. B., veikdamas priešingai įstatymams nustatytiems būdams, diskreditavo pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažemino valstybinės institucijos – Lietuvos Pataisos įstaigų autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas netinkamai įvertino faktinius duomenis ir padarė prieštaraujančias baudžiamosios bylos medžiagai ir teisės aktams išvadas dėl jo kaltumo. Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento įsakymuose nėra aptarta pažymos, kuri turėtų būti surašoma nuteistajam ir Pataisos inspekcijos inspektoriui bendraujant susitikimo metu, forma ir turinys ir šios pažymos yra kiekvienos Pataisos inspekcijos darbo vaisius. Tokios pažymos būdavo surašomos susitikimo su nuteistuoju metu ir segamos į nuteistojo asmens bylą, kaip įrodymas apie atliktą prevencinį darbą su nuteistuoju. Nei teismo minimi Teisingumo ministerijos įsakymai, nei kiti norminiai aktai nenustato visų situacijų vykdant teismo nuosprendžius. Tokios tvarkos nenustato minėti teisės aktai, kai asmuo išvykęs į užsienį laikinais reikalais, patenka į laisvės atėmimo vietas ir negali atvykti į Pataisos inspekciją. Teismų praktika ir inspekcijos praktika nelaiko, tokio išvykimo į užsienį nuteistojo gyvenamosios vietos pakeitimu be inspekcijos sutikimo. Lietuvoje nuteisto ir atliekančio bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, asmens įkalinimas užsienyje nesukelia jokių teisinių pasekmių vykdant teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje. Fizinio asmens gyvenamosios vietos sąvoką yra suformulavęs įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12-2.17 straipsniuose, tačiau ikiteisminio tyrimo organai ir teismas į šias įstatymo nuostatas reikiamo dėmesio neatkreipė ir dėl to padarė neteisingas išvadas, kad nuteistasis D. S., išvykdamas į užsienį ir ten padaręs nusikaltimą bei už jį atlikdamas bausmę, pakeitė savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistojo D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys nesklebtini), nes čia gyvena jo žmona, vaikai ir jis pats. D. S. niekada nesiruošė keisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Kitokių įrodymų nei ikiteisminio tyrimo organai, nei teismas nepateikė. Tuo tarpu kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo tvarkos pakeitimo galima tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai ir kai nuteistasis nevykdo nuosprendyje nurodytų sąlygų. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. S. privalo be organo, prižiūrinčio nuosprendžio vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Kaip jau minėta, inspekcija nemano, kad D. S. pakeitė gyvenamąją vietą išvykęs į Prancūziją ir ten nuteistas 6 mėnesių laisves atėmimo bausme už padarytą vagystę. Kad D. S. jokių nuosprendžio vykdymo tvarkos pažeidimų nepadarė, matyti ir iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria jis buvo atleistas nuo bausmės atlikimo kaip baigęs atlikti bausmę. Teismui buvo pateikta visa informacija apie nuteistojo D. S. bausmės atlikimą Prancūzijoje, tačiau teismas nelaikė tai pažeidimais, dėl kurių būtų galima panaikinti nuosprendžio vykdymo atidėjimą. Be to, būtina pabrėžti, kad nuteistojo D. S. lankymasis Pataisos inspekcijoje nebuvo nustatytas teismo nuosprendžiu, o taip buvo nustatyta Pataisos inspekcijos nurodymu. Taigi nuteistajam D. S. taikyti BK 75 str. ar 41 str. nuostatas nebuvo pagrindo ir Pataisos inspekcija pagrįstai to nedarė. Pagaliau inspekcijoje O. B. dirba tik inspektoriumi, kaip nurodoma nuosprendyje, nuteistasis D. S. gyvena ne jam paskirtoje aptarnavimo teritorijoje, todėl jis net negalėjo tokių veiksmų atlikti, o jų atlikimas prieštarautų įstatymo leidėjo nuostatoms apie teisingą ir pagrįstą bausmės vykdymą.

Nei instrukcijose, nei Teisingumo ministro įsakymuose nėra aptarta, kokius dokumentus privalo surašyti inspekcijos darbuotojas, kai asmuo nustatytu laiku neatvyksta į inspekciją profilaktinio pokalbio. Suprantama, kad susidariusi praktika nurodo, jog inspekcijos darbuotojas turi aiškintis nuteistojo neatvykimo priežastis ir imtis priemonių, kad šios priežastys būtų nustatytos. Pagal Teisingumo ministerijos ir vidaus reikalų ministerijos bendrą įsakymą, kriminalinės policijos darbuotojai turi nedelsdami informuoti inspekciją apie atliekančio bausmę asmens sulaikymą, suėmimą ar kitus teisės pažeidimus. Šiuo atveju, šio įsakymo nurodymų Tauragės rajono PK kriminalinės policijos pareigūnai nevykdė. Minimos pažymos 2005 m. lapkričio 30 d. ir 2006 m. sausio 23 d. buvo surašytos nesiekiant jokių teisinių pasekmių, o prieš numatomą inspekcijos darbo patikrinimą parodyti, jog su visais nuteistaisiais yra atliekamas prevencinis darbas. Duomenys pažymose atitinka faktines aplinkybes ir nei turinio, nei faktų prasme nėra neteisingi. Visi faktai apie D. S. yra teisingi, todėl pripažinti, kad šios pažymos yra suklastotos ir neatitinka tikrovės, negalima. Taip pat negalima laikyti šių pažymų oficialiais ar kitokiais dokumentais, nes jos yra pažymos, fiksuojančios vidinius inspekcijos veiklos klausimus, joms nėra nustatyta speciali apskaita, nomenklatūrinis kodas ar indeksas. Tokį jo pažeidimą, apie kurį čia kalbama, galima būtų įvertinti kaip darbo drausmės pažeidimą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004).

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2003-01-10 įsakymu Nr. 04-3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigybių aprašymo 6 d. ir 8 d. nustatytą kompetenciją O. B. buvo pavesta vykdyti teismo nuosprendžius ir nutartis, kontroliuoti bausmės atlikimo laiką ir nuteistiesiems nustatytų pareigų bei draudimų laikymąsi Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus įsakymu patvirtintoje teritorijoje (t. 1, b. l. 77-78), o Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2005-03-01 įsakymu Nr. 4-15 O. B. buvo priskirta Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių, Lauksargių, Dauglaukio, Gaurės seniūnijų veiklos teritorija (t. 1, b. l. 91). Taigi O. B. žinojo, jog jis jam pavestas funkcijas gali atlikti tik su tais nuteistaisiais, kurie gyvena jam 2005-03-01 įsakymu priskirtoje teritorijoje. Tuo tarpu nuteistasis D. S. gyveno Tauragės mieste, ši teritorija tuo pačiu 2005-03-01 įsakymu priskirta V. V., pastaroji teisme patvirtino, jog nuo 2005-03-01 D. S. byla buvo jos prižiūrima, todėl O. B. dirbti individualiai su D. S. ar rinkti apie jį informaciją negalėjo.

Nuteistasis neteisus, apeliaciniame skunde teigdamas, jog teisės aktuose nėra aptarta pažymos, kuri turėtų būti surašoma nuteistajam ir Pataisos inspekcijos inspektoriui bendraujant susitikimo metu, forma ir turinys ir šios pažymos yra kiekvienos Pataisos inspekcijos darbo vaisius. Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 (toliau – Tvarka), 28 p. nurodyta, kad individualus darbas su nuteistaisiais dirbamas Pataisos inspekcijos pareigūno ir nuteistojo susitikimo metu. Šis darbas fiksuojamas pažymose, kurios saugomos asmens bylose. Jose turi būti informacija apie asmens, įrašyto į Pataisos inspekcijos įskaitą, elgesį, teismo įpareigojimų (pareigų) vykdymą, draudimų laikymąsi, suteiktą socialinę (asmeninę) paramą ir gali būti nurodomi kiti duomenys, nustatyti tvarkos 24 punkte. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-07-01 rašte Nr. 1S-2026 paaiškino, jog minėtame Tvarkos 28 p. nėra nustatyta, kad Pataisos inspekcijos pareigūno individualus darbas su nuteistuoju privalo vykti tik nuteistajam atvykus į pataisos inspekcijos tarnybines patalpas, todėl šis darbas gali vykti ir Pataisos inspekcijos pareigūnui nuvykus į nuteistojo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, tačiau pažymėjo, jog Pataisos inspekcijos pareigūnas negali surašyti pažymų apie atliktą individualų darbą su nuteistuoju, numatytą Tvarkos 28 p., jei jis su nuteistuoju nebuvo susitikęs ir individualaus darbo neatliko, o aiškinimas, kad galima surašyti pažymą apie pareigūno individualų darbą su nuteistuoju tiesiogiai nebendraujant su pačiu nuteistuoju, yra absoliučiai nelogiškas ir Kalėjimų departamento organizuotuose seminaruose tokių aiškinimų nebuvo (t. 1, b. l. 18-19). Nors Tvarkoje yra numatyta įvairių informacijos rinkimo apie nuteistąjį būdų, tačiau nei Tvarkos 22-31 p. (Bendrosios darbo su nuteistaisiais tvarkos nuostatos), nei 50-59 p. (Darbo su asmenimis, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tvarka) nėra numatyta kitokių pažymų rūšių, išskyrus tas, kurios surašomos individualaus darbo su nuteistuoju metu, tiesiogiai su juo bendraujant. Liudytojos Pataisos inspekcijos darbuotojos V. V. ir L. Š. bei pats nuteistasis O. B. parodė, jog Tauragės rajono pataisos inspekcijoje buvo nusistovėjusi praktika, jog pareigūnas kitam pareigūnui priklausančioje byloje surašydavo pažymas, tačiau tik tuo atveju, jei nuteistasis ateidavo į Pataisos inspekciją, kai nebūdavo jo elgesį kontroliuojančio inspektoriaus, ir su juo tiesiogiai atlikdavo individualų darbą. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog Pataisos inspekcijoje vedamoje nuteistojo D. S., kuriam nuosprendžiu bausmės vykdymas yra atidėtas, byloje jokių pažymų tiesiogiai nesusitikus su nuteistuoju negalėjo būti surašyta. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. B., būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas Tauragės rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, surašydamas 2005-11-30 ir 2006-01-23 pažymas, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir šiuos suklastotus dokumentus įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, kurios jam pagal nustatytą tvarką nebuvo galima kontroliuoti, nevykdė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų 6.4 p. reikalavimų užtikrinti teismų nuosprendžių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymą, pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, 28 p. reikalavimus, kad individualus darbas su nuteistaisiais dirbamas Pataisos inspekcijos pareigūno ir nuteistojo susitikimo metu ir šis darbas fiksuojamas pažymose, taip pat pažeidė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2003-01-10 įsakymu Nr. 04-3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigybių aprašymo 6 d. ir 8 d. numatytus reikalavimus, kad privalo vykdyti teismo nuosprendžius Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2005-03-01 įsakymu Nr. 4-15 patvirtintoje teritorijoje, Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių, Lauksargių, Dauglaukio, Gaurės seniūnijose bei privalo kontroliuoti bausmės atlikimo laiką ir nuteistiesiems nustatytų draudimų laikymąsi, ir taip elgdamasis priešingai šiems reikalavimams piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Apylinkės teismas, be minėtų teisės aktų pažeidimų, taip pat pripažino, kad O. B., neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, taip pat pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, 58 p. bei BK 75 str. 4 d. 2 p., 3 p., nustatytus reikalavimus. Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, nuo 2005-03-01 D. S. asmens byla buvo prižiūrima inspektorės V. V.. Tik ji viena buvo atsakinga už tinkamo D. S. teismo skirtų įpareigojimų vykdymo kontrolę, tuo tarpu O. B. pagal taip pat minėtą praktiką Tauragės rajono pataisos inspekcijoje su D. S., šiam atvykus į Pataisos inspekciją, galėjo pasikalbėti ir surašyti tik pažymą, kitų veiksmų jis ne savo aptarnaujamoje teritorijoje atlikti negalėjo. Todėl teigti, jog O. B. pažeidė ką tik minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra jokio pagrindo. Nuosprendis keistinas, iš nustatomosios dalies pašalinant nuorodą, jog O. B., neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, 58 p. bei BK 75 str. 4 d. 2 p., 3 p. nustatytus reikalavimus.

Kaip jau minėta, BK 228 straipsnio dispozicijos pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu, o ne kitokiu teisės pažeidimu (O. B. apeliaciniame skunde teigia, jog jo veiksmai gali būti įvertinti tik kaip darbo drausmės pažeidimas), yra didelė žala ir šis požymis yra vertinamasis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog O. B. suklastojo 2005-11-30 ir 2006-01-23 pažymas ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, juos įdėdamas į nuteistojo D. S. bylą, be to, nustatęs ir žinodamas, kad nuteistasis D. S. nevykdo 2004-02-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto įpareigojimo - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, išvyko iš Lietuvos bei padarė naują nusikalstamą veiką, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, nesikreipė į teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne, pasiunčiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar įspėjimo teisme, dėl to nebuvo užtikrintas teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimas, padarė išvadą, jog tokiais veiksmais O. B. padarė didelę žalą valstybei, nes, veikdamas priešingai įstatymams nustatytiems būdams, diskreditavo Pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažemino valstybinės institucijos – pataisos įstaigos - autoritetą. Nors šiuo nuosprendžiu yra pašalinta nuoroda, jog O. B. piktnaudžiavo tarnyba ir neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, kadangi tokių veiksmų pagal jam pavestas funkcijas atlikti negalėjo, tačiau ši aplinkybė, kolegijos įsitikinimu, neduoda pagrindo O. B. veiksmais padarytą žalą valstybei įvertinti kitaip, nei tai įvertino pirmosios instancijos teismas. O. B. privalėdamas savo tarnybinėje veikloje laikytis valstybės tarnybos pagrindinių – įstatymo viršenybės, skaidrumo bei kitų – principų, vykdyti valstybės tarnautojo pareigas ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, Tauragės rajono pataisos inspekcijoje užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžių vykdymą, šių pareigų neatliko, t. y. žinodamas, jog D. S. atlieka bausmę Prancūzijoje, veikdamas priešingais tarnybai interesais, apie tai nepranešė pareigūnei, atsakingai už D. S. elgesio kontrolę, maža to, surašė dvi pažymas apie tariamai atliktą individualų darbą su D. S. ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, įsegdamas juos į kito pareigūno prižiūrimą bylą, taip siekdamas užtikrinti, kad D. S. išvengtų galimų sankcijų dėl netinkamo teismo įpareigojimo vykdymo. Akivaizdu, jog tokie nusikalstami veiksmai griauna pasitikėjimą valstybės tarnyba, jos įstaigų, konkrečiai Pataisos inspekcijos, veikla, diskredituoja ir kompromituoja šią instituciją. Kolegijos įsitikinimu, tokios žalos konstatavimas jau yra pakankamas pagrindas išvadai, kad O. B. veikoje yra būtinas piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, sudėties požymis -„didelė žala“.

Nuteistojo O. B. argumentai, kuriais jis siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, jog jo padaryti veiksmai negalėjo padaryti didelės žalos, kadangi Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-07 nutartimi D. S. yra atleistas nuo bausmės atlikimo ir šioje nutartyje teismas nenustatė jokių nuosprendžio vykdymo pažeidimų, yra atmestini. Kolegija pažymi, jog nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 228 str. 1 d. ta faktinė aplinkybė, jog D. S. teismo nutartimi yra atleistas nuo bausmės vykdymo, nėra reikšminga, kadangi BK 228 str. 1 d. dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudėtis neapima tų pasekmių, kurios kilo pareigūno, piktnaudžiavusio tarnybine padėtimi, kontroliuojamam asmeniui. Kaip jau aptarta, byloje patikimai nustatyta, jog O. B. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę žalą valstybei.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad nuteistojo O. B. kaltė dėl piktnaudžiavimo tarnyba visiškai įrodyta ir nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Tačiau apylinkės teismas, O. B. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi 2005-11-30 ir 2006-01-23 kvalifikuodamas kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad abi piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikalstamas veikas jungė vieninga tyčia ir yra pagrindas jas laikyti ne kelių nusikaltimų sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą, tačiau pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vienas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris sujungia keletą veiksmų. Nuteistojo O. B. parodymais (t. 1, b. l. 155, t. 2, b. l. 22) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2006-02-21 ir 2006-05-09 raštais (t. 1, b. l. 12, 16) nustatyta, jog D. S. nuo 2005-11-10 iki 2006-03-23 (preliminarus D. S. paleidimo laikas buvo nurodytas 2006-03-29) atliko bausmę Longuenesse pataisos centre Prancūzijoje, ir tai O. B. žinojo. Taip pat O. B. žinojo, jog pagal nustatytą tvarką nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas yra atidėtas, Pataisos inspekcijos pareigūnų yra kontroliuojami ne rečiau kaip kas 2 mėnesius. O. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog su D. S. individualus darbas paskutinį kartą iki jam išvykstant į Prancūziją buvo atliktas 2005-09-30, todėl kitą kartą jis turėjo ateiti iki 2005-11-30, o vėliau iki 2006-01-30. Pažymas apie neva atliktą individualų darbą su D. S. O. B. surašė 2005-11-30 ir 2006-01-23. Taigi iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog abiejuose piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi epizoduose nuteistojo O. B. padarytas nusikalstamas veikas jungė bendras sumanymas nuslėpti D. S. kalinimo Prancūzijoje faktą, įsegant į bylą suklastotus dokumentus apie neva atliktą individualų darbą, pagal juos pareigūnė, kontroliuojanti bylą, susidarytų įspūdį, jog su D. S. individualiai dirbama ir jis vykdo jam skirtus įpareigojimus, ir neatliktų jokių veiksmų, leidžiančių nustatyti tikrąją D. S. buvimo vietą. Todėl nuosprendis keistinas, O. B. padarytas veikas, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-11-30 piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) ir BK 228 straipsnio 1 dalį (už dėl 2006-01-23 piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), kvalifikuojant kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 228 str. 1 dalį.

Apylinkės teismas objektyviai ištyrė ir nuteistajam O. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimo) padarymo aplinkybes bei pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisiamajame posėdyje nuteistasis O. B. parodė, kad pažymas surašė žinodamas, jog D. S. yra Prancūzijoje, tačiau iš kur tai sužinojo, tiksliai nenurodė (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šią informaciją gavo iš buvusio klasioko G. S.), taip pat paneigė gandus, jog jis su D. S. žaidžia futbolą, bei nurodė, jog D. S. pirmą kartą pamatė tik tada, kai jis grįžo iš Prancūzijos (t. 1, b. l. 155-156). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, O. B. patvirtino, jog abi pažymas surašė nesusitikęs su D. S., žinodamas, jog jis yra išvykęs į užsienį. Kaip matyti iš pažymų turinio, O. B. pirmoje 2005-11-30 pažymoje, be kitų duomenų, įrašė, jog nuteistasis gyvena kartu su šeima, materialinės buitinės sąlygos normalios, laisvalaikiu sportuoja (t. 1, b. l. 23), antroje 2006-01-23 pažymoje įrašė, jog nuteistasis nuolatinio darbo nesusiranda, laisvalaikiu bendrauja su draugais (t. 1, b. l. 24). Nors nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde teigia, jog duomenys pažymose atitinka faktines aplinkybes ir nei turinio, nei faktų prasme nėra neteisingos, tačiau įvertinant ankščiau paminėtus jo parodymus, jog jis visiškai nepažinojo D. S., tačiau žinojo, kad pažymų surašymo metu jis buvo Prancūzijoje, taip pat tai, jog pažymas surašė nesusitikęs su D. S., akivaizdu, jog O. B. pažymose nurodytos aplinkybės, kad D. S. gyvena kartu su šeima, materialinės buitinės sąlygos normalios, laisvalaikiu sportuoja ir bendrauja su draugais, nesusiranda nuolatinio darbo, neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu D. S. sėdėjo kalėjime Prancūzijoje. Minėtose pažymose nurodoma ir tai, kad D. S. naujų nusikaltimų nepadarė, tačiau tuo metu jis buvo nuteistas Prancūzijoje. Taip pat nuteistasis O. B. neteisus, teigdamas, jog minėtų pažymų negalima laikyti oficialiais ar kitokiais dokumentais, nes jose fiksuojami vidiniai inspekcijos veiklos klausimai. Teismų praktikoje dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Pasirašydamas pažymas, kuriose, kaip minėta, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, bei jas įsegdamas į D. S. asmens bylą, su kuria dirbti jis neturėjo teisės, O. B. sąmoningai (tyčia) nukreipė savo pastangas tam, kad teisinėje apyvartoje būtų įtvirtinta apgaulė, t. y. sudaryta iliuzija, jog D. S. tinkamai, nustatytu laiku, atsiskaito už jam teismo skirtų įpareigojimų vykdymą, taip nuslepiant faktą, jog D. S. yra kalinamas užsienyje, ir suklaidinant ne tik Pataisos inspekcijos inspektorių, atsakingą už D. S. kontrolę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir vadovybę, tikrinančią, jog su nuteistaisiais būtų dirbama tinkamai. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad nuteistojo O. B. kaltė dėl dokumentų klastojimo 2005-11-30 ir 2006-01-23 visiškai įrodyta ir nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dvi O. B. nusikalstamas veikas (piktnaudžiavimą) kvalifikavus kaip vieną tęstinę veiką, iš naujo sprendžiami bausmės pagal BK 228 str. 1 d. bei subendrintos bausmės skyrimo klausimai. Skirdama O. B. už nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 1 d., tokią pačią bausmę kaip ir apylinkės teismas - teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, kolegija atsižvelgia į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus ir jų nebekartoja. Kadangi O. B. nusikalstamos veikos pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 2 d. (du epizodai) padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 2007-06-05 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. 2005-11-30 epizode ir pagal BK 300 str. 2 d. 2006-01-23 epizode paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, o šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 str. 1 d. paskirta vienerių metų šešių mėnesių teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimo bausmė apimama, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl BK 75 str. nuostatų taikymo O. B. jų nebekartoja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti.

O. B. padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-11-30 piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), BK 228 straipsnio 1 dalį dėl 2006-01-23 piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 2007-06-05 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. 2005-11-30 epizode ir pagal BK 300 str. 2 d. 2006-01-23 epizode paskirtas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 str. 1 d. paskirtą vienerių metų šešių mėnesių teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimo bausmę apimti ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant O. B. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog nuteistasis O. B., neišsiųsdamas teikimo dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, nevykdė BK 75 str. 4 d. 2 p., 3 p. nustatytų reikalavimų ir pažeidė Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107, 58 p.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.