Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje, ir

T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., nebenorėdama toliau rūpintis savo gyvūnu, t. y. šunimi, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki liepos 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdama kaip kurstytoja, paprašė, įtikino bei palenkė savo sugyventinį T. N. atsikratyti jai priklausančio gyvūno, t. y. šuns, jį nuskandinant, nes šuo jai nebereikalingas. Dėl to T. N., veikdamas kaip vykdytojas, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki liepos 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 ir 24 punktuose numatytus draudimus, paprašytas ir sukurstytas savo sugyventinės E. G., žiauriai elgėsi su savo sugyventinės gyvūnu, t. y. jos šunimi, – jį kankino, o būtent įkišęs šunį į maišą ir jį užrišęs, gyvūną skandino apie 10 minučių vandens tvenkinyje (duomenys neskelbtini), dėl ko gyvūnas žuvo.

E. G., apklausta kaip įtariamoji, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad dėl savo šuns skambino į Telšių gyvūnų globos namus, nes norėjo gyvūną atiduoti, tačiau jai pasakė, kad ji kaip savininkė pati turi pasirūpinti šunimi. Gyvūną norėjo atiduoti, nes kaimynai pastoviai skųsdavosi, kad jis pasileidžia. Liepos mėnesį buvo atvažiavę Veterinarijos tarnybos darbuotojai, kurie pamatė, kokiomis sąlygomis yra laikomas jos šuo. Praėjus savaitei po šio apsilankymo, tikslios datos ir laiko negali pasakyti, sugalvojo, kad reikia atsikratyti savo gyvūnu, todėl pasakė T., kad šunį nuskandintų, nes jis jai nebereikalingas. Apie 15 valandą, grįžus namo, T. pasakė, kad nuskandino šunį prūde kitoje kelio pusėje. Nepasakė, kur padėjo šuns kūną. Tikėjosi, kad T. įvykdys jos prašymą, nes jis tą dieną buvo išgėręs (b. l. 83-84).

T. N., apklaustas kaip įtariamasis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šuo priklausė jo sugyventinei E. G., su kuria gyveno (duomenys neskelbtini). E. šunį turėjo apie 2 metus. Gyvūnas paskutiniu metu buvo sulysęs, gal sirgo. Liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, E. jam pasakė, kad jis atsikratytų šuns. Jis suprato, kad E. nori, kad jis šunį nužudytų, tačiau nepasakė, kaip tai padaryti ir kodėl šunimi atsikratyti. Pasak kaltinamojo, jis nusprendė šunį nuskandinti, kad šuo greičiau numirtų. Tos pačios dienos vakarą, niekam nesakęs, iš malkinės pasiėmė didelį baltą maišą, nuėjo prie šuns, kuris namo kieme buvo pririštas prie būdos, paėmė jį ir įdėjo į maišą. Maišą su šuniu nusinešė prie prūdo, esančio kitoje gatvės pusėje. Maišą įmetė į prūdą, jis visas buvo po vandeniu. Matė, kad šuo spurdėjo, tačiau neilgai. Palaukęs apie 10 minučių, ištraukė maišą iš vandens. Atrišęs, pamatė, kad šuo negyvas. Maišą su šuns kūnu nunešė prie švogerio namų prie pat prūdo ir numetė už malkinės į krūmus. Parėjęs namo, grįžus E. pasakė, kad nuskandino šunį. E. pasakė, kad gerai. Gal po 2 ar 3 savaičių maišą su šuns kūnu rado E. S., kuris iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 57-58, 61, 65).

Kaltinamųjų E. G. ir T. N. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje, ir 310 straipsnio 1 dalyje, be pačių kaltinamųjų prisipažinimų, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas įrodo liudytojų E. S. ir L. R. apklausos, kuriose nurodyta, kad E. S. 2017 m. liepos 30 d. apie 21 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pajuto dvėselienos kvapą ir nuėjęs už tvarto rado šuns gaišenas. Iš karto įtarė, kada tai gali būti E. G. šuo. Gyvūną atpažino ir E. G. kaimynė L. R., kuri prieš tai dėl netinkamos šuns priežiūros buvo iškvietusi veterinarijos tarnybos darbuotojus (b. l. 18-19, 26-27).

Taip pat kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 30 d. gautas pranešimas, kad E. S. savo kieme adresu (duomenys neskelbtini), rado negyvą šunį. Nustatyta, kad šuo priklausė E. G. ir maždaug prieš dvi savaites T. N. gyvūną nuskandino greta esančioje kūdroje (b. l. 8, 9). Taip pat aplinkybę, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas netiesiogiai patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, kuriuose nustatyta, kad įvykio vieta, kurioje rastas negyvo gyvūno kūnas, yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 14-16).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. G. tyčia palenkė T. N. žiauriai elgtis su gyvūnu, o pastarasis sukurstytas E. G. žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, suprasdamas, kad dėl jo veiksmų jis žus ir to norėjo. Kaltinamosios atlikti veiksmai atitinka LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 310 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamojo veiksmai LR BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamų veikų sudėtis, todėl jiems skirtinos bausmės. Pažymėtina, jog prokuroras kaltinime nurodė, jog E. G. veikė bendrininkų grupėje, tačiau pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų ne tik susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, bet darant, tęsiant ar užbaigiant ją dalyvauja bent du vykdytojai. Kaip matyti iš bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių nusikalstamą veiką vykdė tik T. N.. Dėl to E. G. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog ji veikė bendrininkų grupėje.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamieji padarė nesunkius nusikaltimus. E. G. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, nedirba (b. l. 73, 74, 75).

Ši kaltinamąją charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, parinkti tinkamai.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus - vieneri metai (LR BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamosios E. G. nenustatytą atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau įvertinus jos kaip bendrininkės dalyvavimą darant nusikalstamą veiką vaidmenį daro išvadą, kad kaltinamajai turėtų būti skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skiria kaltinamajai trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

T. N. neteistas, tačiau Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi dėl jo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, esant LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms sąlygoms ir pagrindams. Taip pat Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas arešto bausme. Ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba (b. l. 35, 36-37, 38-44, 45-51). Vis dėlto šios neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas skirti asmeniui areštą arba laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti asmeniui skyrus viešųjų darbų bausmę. Pažymėtina, kad prokuroras kaltinamajam T. N. taip pat prašė skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, tačiau teismas įvertinęs nuskalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaip vykdytojo vaidmenį bendrininkaujant bei asmenį charakterizuojančią medžiagą rodo asmens polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, sprendžia, kad kaltinamajam T. N. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis, t. y. 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Parenkant bausmės dydį taip pat buvo įvertinta, jog kaltinamojo T. N. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kitos aplinkybės tokios kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamos veikos padarymo būdas nulemia griežtesnės nei sankcijos vidurkyje numatytos bausmės skyrimą.

Kaltinamieji E. G. ir T. N. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, jiems paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimais T. N. ir E. G. taikytas kardomąsias priemones pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. G. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

T. N. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. G. ir T. N., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.