- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 2-984/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. S., J. S., V. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Turto bankas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1729-527/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto bankas ieškinį atsakovams V. S., R. S. ir J. S. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: antstolis Darius Jonaitis, Kauno miesto 14-tojo biuro notarė Dangira Martinonytė, N. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1) 2009 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-3499, kuria V. S. perleido J. S. 3,6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2) 2009 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-3496, kuria V. S. perleido J. S. 0,20 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) 2009 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-3501, kuria V. S. perleido J. S. 0,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 4) 2009 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį Nr. GDM1-3497, kuria V. S. perleido R. S. 0,1774 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas vykdo 56 914,87 Lt skolos išieškojimą iš N. S. firmos „Unika“. Kadangi ši firma 2001 m. balandžio 23 d. buvo išregistruota, skolos išieškojimas toliau vykdomas iš N. S. ir jos sutuoktinio V. S. turto. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, t. y. dėl V. S. solidariosios atsakomybės. Ieškovo manymu, už N. S. firmos „Ulnika“ skolą ieškovui atsako ir N. S. sutuoktinis V. S., todėl 2009 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sandoriais, kuriais jis savo vaikams perleido jam priklausantį turtą, yra neteisėti bei pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus, todėl ginčytini ir pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje sprendimas dar nėra priimtas, tačiau siekiant sustabdyti galimą tolesnį minėto turto perleidimą tretiesiems asmenims ir užtikrinti būsimą išieškojimą actio Pauliana ieškinys reiškiamas nelaukiant teismo sprendimo minėtoje byloje.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti minėtomis davanojimo sutartimis perleistą turtą, apribojant disponavimo teisę, tačiau neapribojant valdymo ir naudojimosi teisių. Nurodė, kad atsakovai J. S. ir R. S. gali šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui J. S. priklausantį 3,6 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 0,20 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei atsakovei R. S. priklausantį 0,1774 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), uždraudė areštuotu turtu disponuoti, kartu padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad šioje byloje ginčo objektas – tarp atsakovų sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai. Teismas pripažino, kad šių objektų neareštavimas apsunkintų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą, jeigu šis turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. S. ir J. S. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo AB Turto bankas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir teisingumo principus. Ieškovas yra N. S. kreditorius 56 914,87 Lt sumai. Ieškinio kaina ir ginčijamų sandorių vertė yra 219 000 Lt, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorius prašoma apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nurodyta apimtimi nepagrįstai varžo atsakovų teises, o ieškovui suteikiamas perdėtas pranašumas, kadangi jo kreditorinio reikalavimo 56 914,87 Lt sumai užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 219 000 Lt vertės turtui. Ieškovas reikalavimą naikinti sandorius bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta apimtimi grindžia bendro pobūdžio pasvarstymais apie rinkos kainų pokyčius bei abejonėmis dėl priverstinio turto pardavimo kainų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. S. turtui. Ši teismo nutartis buvo išsiųsta ir ieškovui, todėl apie tai jam buvo žinoma. Ieškovo kreditoriai turi turto, iš kurio galimas kreditorinio reikalavimo patenkinimas, todėl jis elgiasi nesąžiningai, bandydamas areštuoti ir apeliantams priklausantį turtą.
3. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs atsakovams. Teismo nutarties motyvai, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, remiasi hipotetinėmis prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas V. S. perleido šioje byloje areštuotą turtą dar tebevykstant kitai Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtai civilinei bylai, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl jo solidariosios atsakomybės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad yra reali grėsmė, jog atsakovai (tėvas ir vaikai) ateityje pabandytų dar kartą perleisti turtą, taip apsunkindami kreditoriui AB Turto bankas išieškoti skolą. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad turto areštas nepagrįstai varžo jų teises, nes nei valdymo, nei naudojimo teisių suvaržymų apeliantų turtui nėra pritaikyta.
2. Nors išieškotina iš V. S., kaip solidaraus skolininko, skola yra 56 914,87 Lt, o turto, kuris perleistas ginčijamais sandoriais, bendra vidutinė rinkos vertė 2010 m. sausio 1 d. duomenimis yra 219 000 Lt, nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir teisingumo principus. Bylos duomenimis, per metus šis turtas nuvertėjo beveik per pusę, nes šio turto vertė 2009 m. vasario 1 d. duomenimis buvo 349 400 Lt. Tikėtina, kad nekilnojamojo turto vertė kris ir ateityje, todėl tikslinga pripažinti negaliojančiomis visas keturias dovanojimo sutartis, kadangi neaišku, kokia verte turtas ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju bus parduodamas vykdant atsiskaitymą, todėl areštas pritaikytas visam perleistam turtui. Be to, apeliantai nepateikia įrodymų, kad ieškovo kreditoriniam reikalavimui patenkinti pakaks kito V. S. turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/07/00202 dėl 56 914,87 Lt skolos išieškojimo iš N. S. firmos „Ulnika“ AB Turto bankas naudai N. S. sutuoktinis V. S. atsako solidariai išieškotojui AB Turto bankas. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi palikta nepakeista, todėl yra įsiteisėjusi.
Nagrinėjamoje byloje CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, kuriais skolininkas (atsakovas) V. S. perleido jam priklausančius žemės sklypus savo vaikams R. S. ir J. S.. Ieškinys grindžiamas atsakovų nesąžiningais veiksmais sudarant ginčo sandorius ir juo iš esmės siekiama patenkinti ieškovo reikalavimą skolininkui (atsakovui) V. S.. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų taikoma restitucija, grąžinant atsakovui V. S. ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą. Neuždraudus disponuoti šiuo turtu, dabartiniai savininkai R. S. ir J. S. gali jį perleisti ar suvaržyti teises į jį, tokiu būdu apsunkindami teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju ieškovas privalėtų ginčyti šiuos sandorius, iškiltų klausimas dėl turto išreikalavimo iš sąžiningų trečiųjų asmenų ir kt. Tai, kad tokia grėsmė egzistuoja, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tebevykstant kitai Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtai civilinei bylai, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko (atsakovo) V. S. solidariosios atsakomybės, atsakovas V. S. ginčo turtą perleido savo vaikams.
Apeliantai nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančiais visus keturis dovanojimo sandorius, nes ginčijamų sandorių vertė yra 219 000 Lt, o ieškovas turi reikalavimą 56 914,87 Lt sumai. Apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šios priemonės taikomos nesprendžiant ginčo iš esmės (CPK 144 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neuždraudė atsakovui ginčo turtą valdyti ar naudoti, tokiu būdu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą, nepranešęs atsakovams, kadangi atsakovai galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų pabloginę savo finansinę padėtį. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.