Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1995-03-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams; 2) 1995-10-06 pagal BK 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 3) 2000-03-27 pagal BK 118 str. 3 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams; 4) 2006-10-13 pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 5) 2006-11-10 pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, 2007-01-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės skirtos 2006-10-13 ir 2006-11-10 nuosprendžiais, subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nutartimi nuo 2007-01-17 nutartimi paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės atleistas; 6) 2012-06-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį – areštu 45 paroms; 7) 2012-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir dvi veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 14.00 val., L. V. priklausančios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), neatsargiai elgdamasis su neteisėtai laikomu ginklu – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletu, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, o būtent: jam stovint priešais stovintį brolį R. V. ir rankoje laikant užtaisytą į brolį nukreiptą pistoletą bei bandant ar šio ginklo dalys tarpusavyje sąveikauja, iššovus vieną kartą, dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam šautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą, pasireiškusį širdies dešinio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties kiauriniais sužalojimais bei kairės pusės VI – to šonkaulio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmę, dėl ko nukentėjusysis R. V. 2011 m. rugpjūčio 27 d. 15 val. 25 min. VšĮ „Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyriuje mirė, ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo broliui.

Be to, D. V., nuo nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d., L. V. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas „B“ kategorijos ginklams bei šaudmenis – dvidešimt penkis 9 mm kalibro šovinius, skirtus Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, kol 2011-08-27 16 val. 30 min. pistoletas ir su dėtuvėje esančiais keturiais šoviniais buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu, o likusius 20 vnt. 9 mm kalibro šovinių neteisėtai laikė iki 2011-08-29 16 val. 40 min., kol jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų papildomos įvykio vietos apžiūros metu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. kaltę dėl šaunamojo ginklo laikymo neatsargaus gyvybės atėmimo broliui R. V. pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo mišką riešutauti bei grybauti ir miško aikštelėje, prie nugriuvusio papuvusio medžio rado aprūdijusį ginklą, tačiau nesuprato kokį. Radęs ginklą grybauti nebeėjo, sėdo į automobilį ir apie 14.00 val. grįžo į motinos sodybą, kur buvo jo brolis R. V.. Broliui papasakojo apie rastą ginklą, kurį atsinešė ir ėmė apžiūrinėti. Žmonių aplinkui nebuvo. Ginklą bandė spausti, tačiau niekas nesispaudė, dėl ko papurškė skysčio nuo rūdžių. Nors skystis nepadėjo ir niekas nesispaudė, tačiau jis su broliu toliau bandė spaudyti ginklą ir dar kelis kartus papurškė skysčio nuo rūdžių. Bandė ginklą atidaryti, tačiau niekas neatsidarė. Vienu metu paspaudė ginklą ir šis iššovė. Brolis, kuris įvykio metu stovėjo maždaug 1,5 m atstumu priešais, suriko ir jis suprato, kad šovė broliui į šoną. Įvykio metu brolis stovėjo taip, kaip parodyta byloje esančioje pirmoje fotografijoje, o pats stovėjo šalia, prieš tą slenkstį, kuris matosi nuotraukoje. Pavedęs brolį į šoną nubėgo į kambarį, pakvietė mamą, kuri buvo kambaryje, ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. Pats ir mama skambino greitajai medicinos pagalbai, kai tuo metu atvažiavo brolio draugas, kuris paskambino greitajai medicinos pagalbai ir nubėgo ant kelio. Įvykio metu daugiau niekam, išskyrus medikus, neskambino. Kai brolis buvo sužeistas, nebėgo už sandėliuko, gal tik nuėjo už garažo pasišlapinti. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai pats taip pat išvažiavo į ligoninę, kur policijos pareigūnai pasakė, kad brolis mirė. Jaunystėje su broliu pasipykdavo, tačiau paskutiniu metu santykiai buvo geri. Brolis buvo automobilių meistras, jam padėdavo, kartu žvejodavo. Įvykio metu ginklą laikė vienoje rankoje ir gali būti, kad šautuvą buvo pakreipęs. Negali paaiškinti, kodėl žaizda padaryta iš viršaus į apačią. Įvykio dieną nebuvo išgėręs ir alaus butelio neparsivežė, nes prie klėtelės buvo padėtas nugertas alaus butelis nuo seniau. Dėl įvykio labai gailisi, neteko artimo žmogaus. Kaltinimo dėl šovinių laikymo neprisipažįsta, kadangi pats jų nematė ir mano, kad jie galėjo būti brolio. Apie tai, kad mamos sodyboje buvo rasti šoviniai, sužinojo ir policijos pareigūnų. Pats tų šovinių nėra matęs ir nežinojo, kad jie tinka tam ginklui. Būdelėje, kur buvo rasti šoviniai, yra buvęs labai senai.

Iš 2012-04-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. V. parodo vietą, kur įvykio metu stovėjo brolis kai jis parodė ir jie apžiūrinėjo ginklą, o taip pat parodė vietą, kur brolį nuvedė po šūvio (2 t., 4-7, 9 b.l.).

Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su sūnumi D. V. buvo visokie. Šis sūnus yra pavydus ir kerštingas, norėdavo atkeršyti visiems šeimos nariams. Ne kartą yra namuose išdaužęs skyles sienose. Mano, kad brolį D. V. nušovė tyčia. D. V. sakė, kad ginklą rado miške, tačiau jis grybauti ir riešutauti tikrai nebuvo, buvo apsirengęs geresniais rūbais. D. V. atvažiavus su pusės litro alaus buteliu, ji su sūnumi R. V. sėdėjo ir valgė ledus. Per tą laiką D. V. tikrai gėrė atsivežtą alų. Suvalgius ledus ji nuėjo į kambarį persirengti. Nespėjus persirengti D. įlėkė į kambarį ir liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nesakė, kodėl reikia kviesti medikus. Pamanė, jog sūnų prispaudė remontuojamas automobilis, nes jokio šūvio garso negirdėjo. Išsigandusi išbėgo į kiemą, o D. tuo metu nulėkė už klėties, už kurios yra tas namukas, kuriame buvo rasti šoviniai. Pati nematė, ar sūnus buvo įėjęs į tą namelį, tačiau matė, kaip jis užbėgo už klėties ir atbėgo pro kitą pusę, tačiau per tokį trumpą laiką, kaip teigia sūnus, jis nusišlapinti nebūtų spėjęs. Tuo metu atvažiavo sužeisto sūnaus draugas, kurio paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes pati buvo labai išsigandusi ir drebėjo rankos. Pribėgo prie sūnaus, kuris buvo pamėlęs ir išbalęs, tačiau iš susijaudinimo nesugebėjo jo paklausti, kas atsitiko. Prie sūnaus liko viena. Mano, kad D. tuo metu nulėkė pasiskambint draugui, iš kurio, matyt, ir gavo tą ginklą, nes miške to rasti tikrai negalėjo. Į tą namuką, kuriame buvo rasti šoviniai, ji eidavo dažnai ir tikrai būtų mačiusi šovinius, jei jie ten būtų buvę. Policijos pareigūnai iš viso rado apie dvidešimt šovinių, kurių vienas buvo ant padangos matomoje vietoje, o kitų dalis buvo išbirusių, o dalis susuktų į laikraštį. Rasti šaudmenys nepriklausė nei tėvui, nei sūnui R.. Įvykio dieną D. išvažiavo ryte ir grįžo švariais drabužiais, tačiau jei jis būtų buvęs miške, būtų apsirengęs kitaip. Pas atvažiavusį sūnų ginklo nematė ir mano, kad pistoletas buvo paliktas automobilyje. Sūnus R. nesidomėjo ginklais, o D. domėjosi ginklais, parsinešdavo jų iš draugo. Pati vieną kartą yra mačiusi ginklą pas sūnų, tačiau nežino, ar pastarasis gamindavo ginklus. Įvykio dieną D. su R. nesipyko. R. nekonfliktiškas ir jei matydavo, kad D. pyksta, išvažiuodavo.

Iš 2011-10-21 nukentėjusiosios L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė, kur įvykio metu kieme rado gulintį sūnų R. V. (1 t., 136-139 b.l.).

Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju iki įvykio nebendravo. Tą dieną paskambino sutuoktinio mama, tačiau ji nespėjo atsiliepti ir gavo balso pranešimą, kuriame moteris sakė, kad nutiko nelaimė. Paskambinusi sužinojo, kad R. veža į ligoninę dėl šautinės žaizdos nugaroje. Pasiteiravus, kaip tai atsitiko, sužinojo, kad sutuoktinio R. brolis D. rado ginklą miške, abu broliai krapštė ginklą ir šis iššovė. Paskambino broliui, kuris ją nuvežė į ligoninę. Kai grįžo iš ligoninės, uošvė papasakojo, kad tą dieną, grįžusi iš miesto, su sūnumi R. valgė ledus, kai parvažiavo pas ją tuo metu gyvenantis D., o jai nuėjus į kambarį persirengti, atbėgo D. ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sutuoktinio mama taip pat jai papasakojo, jog ieškojo R. manydama, jog kažkas atsitiko dėl remontuojamo automobilio, tačiau tuo metu atvažiavo R. draugas ir iškvietė medikus. Iš pasakojimų žino ir tai, kad po įvykio D. bėgo link garažo, apibėgo aplink klėtį, o R. gulėjo prie namų augančio medelio. Taip pat sužinojo, kad buvo peršautas automobilis, buvo įdaužtas kapotas ir stiklas. Taip pat žino, kad buvo rasti šoviniai būdelėje, bet pati to nematė. Sutuoktinis nesidomėjo ginklais, o ji pati taip pat nėra mačiusi pas jį ginklų. Paskutiniu metu sutuoktinio ir brolio santykiai buvo normalūs, jie bendraudavo, nors anksčiau nesusipratimų ir grasinimų buvo, tačiau ji negali pasakyti, dėl ko.

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su broliu D. V. nebendraudavo, vengdavo jo, kadangi pastarais konfliktuodavo dėl nieko. Kai atvažiuodavo pati pas mamą, su broliu net nesisveikindavo. Nuo to laiko, kai brolis maždaug prieš 4 ar 5 metus buvo įvažiavęs į jos automobilį, su juo nebendravo. Paties įvykio nematė ir tik iš mamos sužinojo, kad taip atsitiko. Paskambino I. V. ir pasakė, kad R. nebėra. Nuvažiavus mama papasakojo, kad D. atsinešė šautuvą. Per laidotuves D. sakė, kad R. pats nusišovė, iš R. rankų iššovė šautuvas, o D. buvo toliau, nusisukęs ir tik išgirdo tik šūvį. Tuo metu D. gyveno su mama, o ji pati pas mamą atvažiuodavo dažnai, tačiau nepastebėjo, kad D. ir R. pyktųsi. Taip pat nėra mačiusi nei pas vieną brolį ginklų ar šovinių. Negali pasakyti, ar broliai domėjosi ginklais. Šoviniai buvo rasti būdelėje už klėties ir pati matė, kaip juos rado policija. Ant padangos, tik atidarius duris, blizgėjo aukso spalvos šovinys, o policijos pareigūnams pajudinus padangą pradėjo kristi kitos kulkos iš laikraščio. Tas įvykis buvo šeštadienį, o prieš tai trečiadienį ji pati vaikštinėjo su vaikais po sodą ir buvo toje patalpoje, tačiau jokių šovinių nematė. Be to, kitą dieną po įvykio ant garaže esančio automobilio kapoto pastebėjo įlenkimą, kurio anksčiau nebuvo. Apžiūrėjusi automobilio kapotą pamatė iššautą kulką ir apie tai pranešė policijos pareigūnams.

Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio datos neprisimena, tačiau buvo 2011 metų rugpjūčio mėnuo, kai draugo R. V. prašymu atvežė iš parduotuvės detales ir rado jį gulintį kieme. Draugo brolis D. kažkur nubėgo, o jo mama nubėgo namo. Priėjęs prie draugo ir pamatęs kruviną nugarą iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuvažiavo ant kelio laukti medikų. Manė, kad draugas guli girtas, bet jis suprato, kad to negalėjo būti, kadangi pastarasis alkoholio nevartoja. Kai kėlė R. ant neštuvų, D. sakė, kad rado šautuvą, tačiau jis pats daugiau nieko neklausinėjo. Negali pasakyti, ar D. buvo blaivus, tačiau negriuvinėjo. Taip pat neatkreipė dėmesio, ar D. rankoje ką nors turėjo. Tačiau matė, kaip D. pasiėmė alų, kuris buvo prie garažo, ir nuėjo. Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali, tik matė, jog R. gulėjo veidu į žemę, vos kvėpavo, nieko nekalbėjo. Matė, kad draugui blogai, todėl ir kvietė greitąją pagalbą. Apie šeimos santykius mažai bendraudavo, nežinojo, kad D. su R. pyktųsi, o ir pats R. to nesakė. Įvykio metu D. ir jo mama sakė, kad kvietė greitąją pagalbą. Taip pat prisimena, kad R. hobis buvo automobiliai ir kad jis nesidomėjo ginklais, o pats niekada nėra matęs jokių ginklų pas draugą.

Iš 2011-08-27 įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2001-08-29 ir 2011-09-08 papildomų įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) L. V. sodyba. Apžiūrint sodyboje esančią klėtį, ant medinio prieklėčio slenksčio rastas ginklas, ant kurio matyti mechaninės numerio panaikinimo žymės. Ginklas su ruda rankena, kurios centrinėje dalyje matyti penkiakampė žvaigždė. Ant ginklo rėmo matyti korozijos pėdsakai. Ginklo gaidukas atlenktas, ginklas suteptas tepalu. Išėmus šovinių dėtuvę, joje rasti 3 vnt. šovinių, vienas šovinys rastas vamzdyje. Prieklėtyje ant grindų 1022 mm atstumu nuo klėties durų į rytų pusę ir 200 mm nuo klėties sienos į šiaurės pusę rasta šovinio tūtelė. Apžiūrint kiemo teritoriją, nuo klėties slenksčio 20 m atstumu, šiaurės vakarų kryptimi link gyvenamojo namo, ant žolės rasta dėmė panaši į kraują. Apžiūrint sodybos teritorijoje, šalia klėties esančią metalinę būdą joje rasta 20 vnt. šovinių, o apžiūrint sodybos teritorijoje esanti garažą, jame matyti stovintis automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas), su atidarytu variklio dangčiu. Variklio dangčio garso izoliacinėje medžiagoje matyti kulkos įėjimo ir kulkos išėjimo angos ir yra įskeltas automobilio priekinis stiklas. Variklio skyriuje, akumuliatoriaus dėžėje rasta kulka ( 1 t., 14-27, 28-37, 38-46 b.l.).

Iš 2011-08-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 366/11 (05), matyti, kad R. V. mirė nuo šautinio krūtinės dešinės pusės sužalojimo, pasireiškusio šūvio įėjimo žaizda krūtinėje, šūvio išėjimo žaizda nugaroje, širdies dešinio skilvelio kiauriniu sužalojimu, kairio plaučio apatinės skilties kiauriniu sužalojimu, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžiu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Mirtis įvyko 2011-08-27 15 val. 25 min., Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje. Šautinis krūtinės ląstos kiaurinis sužalojimas su kairio plaučio ir širdies dešinio skilvelio kiauriniais sužalojimais R. V. padaryta vieno šūvio iš šaunamojo ginklo pasekoje. Toks sužalojimas gyvam asmeniui būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. V. lavono krūtinės dešinės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda. Artimo šūvio pėdsakų šioje odos išpjovoje su sužalojimu nenustatyta. Odos išpjovoje su žaizda rasti neintensyvūs metalizacijos variu pėdsakai. R. V. rankose sužalojimų, kurie galėtų gautis kovos ar savigynos metu nerasta, taip pat lavono kraujyje nerasta etilo alkoholio. Sužalojimų metu R. V. galėjo stovėti arba sėdėti ( 1 t., 52-53 b.l.).

Iš 2012-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 122/11 (01) matyti, kad R. V. lavono krūtinės dešinės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda. Artimo šūvio pėdsakų šioje odos išpjovoje su sužalojimu nenustatyta. Odos išpjovoje su žaizda rasti neintensyvūs metalizacijos variu pėdsakai, nustatomi atominės sugertiems spektrinės analizės metodu. R. V. lavono nugaros kairės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio išėjimo žaizda. Šioje odos išpjovoje su žaizda metalizacijos pėdsakų variu, švinu ar nikeliu nenustatyta (1 t., 55-61 b.l.).

Iš 2011-10-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2302 (11), matyti, kad ant tirti pateiktų lipdukų su mikrodalelėmis nuo R. V. ir D. V. rankų, galvos, drabužių, ant lipduko, pažymėto užrašu „ Kontrolinis nuo aplinkos – klėties sienos“ yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais ant tirti pateikto pistoleto užrakto ir tirti pateiktoje tūtelėje ( 1 t., 68-70 b.l.).

Iš 2011-10-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2632 (11) matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti. Pateiktas pistoletas yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas ir yra tinkamas šaudyti. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pateiktas pistoletas priskiriamas prie „B“ kategorijos ginklų. Iš pateikto pistoleto po paskutinio jo valymo buvo šauta. Tirti pateikti dvidešimt keturi (keturi, buvę pistoleto šovinių dėtuvėje, ir dvidešimt rasti (duomenys neskelbtini)), yra 9 mm kalibro šoviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Tirti pateiktos kulka ir tūtelė yra 9 mm kalibro šovinio (-ių), skirto Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, iššautos kulka ir tūtelė. Pateiktos tirti kulka ir tūtelė buvo iššautos iš tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto ( 1 t., 76-80 b.l.).

Iš 2012-01-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3053 (11)/MK 7/12 (01) matyti, kad nukentėjusiojo R. V. marškinėlių pažeidimai yra šautiniai, padaryti vario lydinio apvalkalą turinčia kulka, vienu šūviu. Marškinėlių šautiniai pažeidimai buvo padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis atstumas, šaunant iš tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto tirti pateiktais šoviniai, yra 90 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo R. V. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Šūvio metu šovusysis ir ginklas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo iš priekio ir iš dešinės pusės. Nukentėjusysis R. V., laikydamas tirti pateiktą pistoletą rankose prieš save, pasidaryti šautinį sužalojimą pats sau, t.y. nusišauti, negalėjo (1 t., 85-89 b.l.).

Iš 2012-07-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1711 (12), 11-1737 (12) matyti, kad tirti pateiktas ginklas – 9 mm Makarovo konstrukcijos pistoletas, kurio fabrikiniai ženklai yra panaikinti, iššauti nenuspaudus nuleistuko negali. Šūvio pėdsakai ant D. V. rankų galėjo atsirasti šūvio metu, jeigu jis laikė ginklą savo rankose arba stovėjo labai arti šaudančio asmens. Po šūvio pėdsakai ant D. V. rankų galėjo atsirasti kontaktuojant su šūvio pėdsakais užterštais objektais: ginklu, tūtele, sužeisto R. V. drabužiais (1 t., 112-113 b.l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 0899 matyti, kad D. V. 2011-08-27 16.30 val. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas (1 t., 179 b.l.).

Spręsdama kaltinamojo D. V. kaltės klausimą dėl jo brolio R. V. gyvybės atėmimo, kolegija remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo D. V., nukentėjusiųjų L. V., I. V. bei A. V. parodymais, specialistų išvadomis, bei kita bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pastaruoju metu santykiai su broliu buvo geri, jie nesipyko, o įvykio dieną neatsargiai spaudydamas užsikirtusį ginklą ir nesitikėdamas, jog pistoletas iššaus, pataikė į brolį. Be to, nukentėjusiosios L. V. ir I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog pastaruoju metu santykiai tarp brolių buvo geri ir jie nesipyko. Be to, kaip matyti iš pateiktų specialisto išvadų, artimo šūvio pėdsakų mirusiojo R. V. lavono odos išpjovoje nenustatyta (1 t., 52-53 b.l.), o šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo R. V. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Taip pat nurodyta ir tai, kad šūvio metu šovusysis ir ginklas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo iš priekio ir iš dešinės pusės, o nukentėjusysis R. V., laikydamas tirti pateiktą pistoletą rankose prieš save, pasidaryti šautinį sužalojimą pats sau, t.y. nusišauti, negalėjo (1 t., 85-89 b.l.). Nurodytų aplinkybių visuma kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. V. savo veiksmais atėmė gyvybę broliui R. V..

D. V. buvo kaltinamas tyčiniu savo brolio R. V. nužudymu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Tačiau iš kaltinamojo parodymų yra aišku, kad jis nesutinka su jam inkriminuota kaltės forma – tyčia, ir savo veiksmais galimai atsiradusias pasekmes pripažįsta tik kaip savo neatsargaus elgesio padarinį. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 15, 16 str. nuostatomis, kolegija išsiaiškino visus kaltinamojo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo padarytais veiksmais ir tų veiksmų padariniais.

Nužudymas – materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Analizuodama kaltinamojo D. V. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės turinį, kolegija remiasi paties kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis. Iš aukščiau aptartų bylos duomenų matyti, jog D. V. ir brolis R. V. pastaruoju metu nesipyko, tarp jų jokių konfliktų nebuvo ir motyvo kaltinamasis nužudyti savo brolį neturėjo. Po R. V. padaryto sužalojimo kaltinamasis nukentėjusįjį vedė link namų, siekė, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Nustatyta, kad R. V. mirė nuo vieno šautinio krūtinės dešinės pusės sužalojimo. Kaltinamojo elgesys po veikos padarymo ir išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis D. V. iš anksto turėjo sumanymą nužudyti savo brolį, to norėjo ir tikslingai to siekė, o jeigu ir nenorėjo brolio mirties, tai sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Jokių asmenų, betarpiškai mačiusių įvykį nėra ir kaltinamojo parodymai, kad pistoletas jo rankose iššovė netyčia, išnaudojus visas galimybes, nėra paneigti. Kolegijos nuomone, kaltinamojo veiksmai atitinka neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija kaltinamojo D. V. veiką perkvalifikuoja iš BK 129 str. 2 d. 3 p. į BK 132 str. 1 d. ir daro išvadą, kad D. V. kaltė, neatsargiai atėmus gyvybę savo broliui R. V., yra įrodyta visiškai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įvykio dieną kaltinamasis D. V. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas „B“ kategorijos ginklams, su penkiais 9 mm kalibro šoviniais, buvusiais pistoleto šovinių dėtuvėje, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Kaltinamasis D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) miške rado – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, su penkiais 9 mm kalibro šoviniais, buvusiais pistoleto šovinių dėtuvėje, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, ir tą pačią dieną savo automobiliu pistoletą bei šovinius parsivežė į L. V. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2011m. rugpjūčio 27 d. 16 val. 30 min., kol pistoletą ir keturis šovinius rado bei paėmė policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu, t.y. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Kolegija kaltinamojo parodymus apie ginklo bei penkių dėtuvėje buvusių šovinių įsigijimą, atmeta, kadangi kaltinamojo parodymai nelogiški ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji L. V. parodė, kad D. V. nebuvo grybauti ir riešutauti, nes atvažiavo apsirengęs geresniais rūbais, su kuriais į mišką nebūtų ėjęs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, kaltinamojo nurodytos pistoleto įgijimo aplinkybės prieštarauja ir papildomos įvykio vietos apžiūros (1 t., 28-36 b.l.), kurios metu buvo rasti dar 20 šovinių, nustatytoms aplinkybėms. Iš specialisto išvados (1 t., 76-80 b.l.) matyti, kad tiek ginklo dėtuvėje buvę tiek papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasti šoviniai yra visiškai analogiški, ant visų šovinių tūtelių dugnelių yra vienodi fabrikiniai ženklai. Iš tirtų šovinių fotografijų taip pat matyti, kad jie vizualiai taip pat visiškai identiški. Atsižvelgiant į byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, niekas, be D. V., negalėjo palikti sandėliuke ir likusių 20 šovinių. Visi byloje apklausti asmenys tvirtino, kad nukentėjusysis ginklais nesidomėjo ir ginklais galėjo domėtis bei juos turėti tik kaltinamasis. O L. V., be kita ko, nuo pat pirmų apklausų tvirtino, jog D. V. iš karto po įvykio bėgo link šio sandėliuko, kur ir buvo rasti šoviniai ir ji esanti įsitikinusi, kad tuo metu šiuos šovinius ir padėjo. Iki tol šiame sandėliuke niekas jokių šovinių nematė, nors ten dažnai vaikščiodavo.

Visų teisme nustatytų aplinkybių visuma paneigia D. V. nurodytas pistoleto ir šaudmenų radimo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes, šis aplinkybės nebuvo nustatytos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokiose bylose kiekvienos iš šių alternatyvių veikų padarymo faktas turi būti nustatytas ir pagrįstas bylos įrodymais, nė vienos iš šių veikų įrodinėjimui nekeliant skirtingų reikalavimų. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra surinka jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo D. V. kaltę neteisėtai įgyjant ir gabenant 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą bei penkis 9 mm kalibro šovinius, buvusius pistoleto šovinių dėtuvėje ir neteisėtai įgyjant dar 20 analogiškų šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, todėl neteisėtas pistoleto bei šovinių įgijimas ir gabenimais šalinami iš kaltinimo, paliekant tiktai neteisėtą jų laikymą, kas veikos kvalifikavimo nekeičia.

D. V. buvo kaltinamas padaręs dvi veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., t.y., atskirai dėl pistoleto ir penkių dėtuvėje buvusių šovinių neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo bei atskirai dėl dvidešimties analogiškų šovinių neteisėto įgijimo bei laikymo. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nustatyta, kad tiek ginklas, tiek šoviniai buvo neteisėtai kaltinamojo laikomi tuo pačiu metu, kaltinamasis neturėjo galimybės atskirai neteisėtai įgyti ar laikyti likusių 20 šovinių, nes iš karto po įvykio buvo sulaikytas ir paleistas (2 t., 181, 182 b.l.) tiktai tą dieną, kai šie likę šoviniai rasti. Šiuo konkrečiu atveju atskirai kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką, kaip dvi atskiras veikas, nepagrįstai sunkinama kaltinamojo padėtis. Todėl kaltinamojo veiksmai tiek dėl ginklo su dėtuvėje buvusiais penkiais šoviniais, tiek dėl papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastų kitų 20 šovinių, turi būti kvalifikuojami, kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. V. kaltė, padarius šį nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę, padarius veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei toliau nurodytas bylos aplinkybes. D. V. buvo teisiamas (2 t., 37-43 b.l.), tačiau iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo teistumas buvo išnykęs ir tik po šių veikų padarymo buvo nuteistas du kartus, kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 66-69 b.l.), Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydėsi du kartus (2 t., 73 b.l.), tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą matyti, jog ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę D. V. skirti nėra tikslinga (2 t., 75 b.l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (2 t., 77 b.l.), padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 ir 16 str.) yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytas areštas ir laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK 253 straipsnio 1 dalyje – areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nors šių veikų padarymo metu D. V. buvo laikomas neteistu, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimais sukeltas pasekmes, į tai, kad buvo padarytos dvi veikos, į jo elgesį po veikų padarymo – po to jis padarė kitų nusikaltimų ir buvo teisiamas du kartus, todėl, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visetą bei kaltinamojo asmenybę, kolegija sprendžia, kad D. V. už abi nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas. Tik skyrus šias bausmes bus pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis už BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtinas artimas šios bausmės rūšies, numatytos sankcijoje, minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, kadangi kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, tačiau ši veika buvo kaip kitos nusikalstamos veikos – neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo pasekmė. Už BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas taip pat artimas vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad neteisėtai buvo laikytas ne tik ginklas, bet ir gana nemažas skaičius būtent tam ginklui skirtų šaudmenų, taip pat į pasekmes, atsiradusias dėl neteisėto šių daiktų laikymo. Skirtinos bausmės subendrintinos su 2012-06-21 nuosprendžiu ir 2012-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir bendrinant bausmes, taikytinas dalinis bausmių sudėjimas. Abi D. V. padarytos veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius, o neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi, bet jie taip skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais ir D. V. padarytas neatsargus nusikaltimas savo pavojingumu gali būti prilyginamas apysunkiam nusikaltimui. Todėl nėra pagrindo manyti, kad D. V. padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas su dėtuve, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kurio apyvarta uždrausta perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 2 p.); D. V. rūbais grąžintini D. V., R. V. rūbai – nukentėjusiajai I. V., o kiti daiktai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu skirtas bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o vieną arešto parą – vienai laisvės atėmimo dienai ir D. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems (3) metams devyniems (9) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką D. V. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-08-27 16.00 val. iki 2011-08-29 15.00 val. (dvi dienas) ir nuo 2012-02-29 15.30 val. iki 2012-03-01 15.40 val. (tris dienas), o viso – penkias dienas ir bausmę, iš dalies atliktą pagal 2012-06-27 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:

9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą su dėtuve, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, saugomą Panevėžio apskrities VPK (1 t., 96 b.l.), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.); dėžes su: kulka, šovinio tūtele, R. V. plaukais, nagais ir kraujo pavyzdžiu, D. V. seilių pavyzdžiu, biologiniais bandiniais, laikraščio „Lietuvos rytas“ dalimis, lipdukus su mikrodalelėmis, saugomus prie bylos, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); D. V. kelnes ir džemperį, saugomus prie bylos, grąžinti teisėtam savininkui – D. V.;R. V. marškinėlius, sportines kelnes ir trumpikes, saugomas prie bylos, grąžinti nukentėjusiajai I. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.