- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-575-2049-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. liepos 10 d. surašė R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. liepos 10 d., 19⁴⁵ val. Kaune, (duomenys neskelbiami) gatvėje neblaivus atbuline eiga vairuodamas transporto priemonę MERCEDES BENZ 210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą. Įvykio metu buvo apgadinti tvora ir stulpas. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo transporto registracijos dokumento, automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais R. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53; 68; 61.2; 61.1 ir 61.3 punktų reikalavimus, protokole pažeidėjo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažino R. U. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga. Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjas jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam.
III.
Apeliaciniu skundu R. U. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas neneigia, jog apgadino kaimyno tvorą, tačiau teigia vairavęs blaivus. Pažeidėjas paaiškino, kad nebuvo tikrintas dėl neblaivumo, teigia, kad policijos pareigūnas, jį apieškodamas iš kišenės ištraukė pinigus ir Teleloto bilietą, kurių vėliau negrąžino. Apeliantas taip pat nurodo, kad pažeidimo padarymo metu, jis neturėjo ir negalėjo turėti vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis iš jo 2005-09-28 buvo atimtas trisdešimčiai mėnesių, tačiau jis pažymėjimo dar neatsiėmė ir jis yra saugomas policijos archyve.
Atsiliepimas
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad R. U. padarytą pažeidimą patvirtina teisėtai policijos pareigūnų surinkti įrodymai. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei įvertinęs kitas faktines bylos aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl minėtų priežasčių Institucija prašo netenkinti apeliacinio skundo, paliekant Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
R. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam paskirta už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 3 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, kuomet šie pažeidimai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliaciniame skunde R. U. ginčija jo atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus ir neturėdamas tam teisės, kadangi galvojo, jog teisė vairuoti jam yra vis dar atimta.
Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog R. U. veika, už tai, kad jis, 2008 m. liepos 10 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kvalifikuota tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005-09-28 R. U. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trisdešimčiai mėnesių ir naujo pažeidimo padarymo metu tas terminas jau buvo pasibaigęs. Pats pažeidėjas nurodo, kad pažeidimo padarymo metu jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, kadangi jis atimtas trejiems metams (b. l. 20).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 330 straipsnio 2 dalimi, jei specialioji teisė buvo atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai galėjo būti grąžinti tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vairuoti motorines transporto priemones, išskyrus mokantis vairuoti, leidžiama asmenims, turintiems Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos formos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pagal šios teisės normos nuostatas, vairuotojo pažymėjimas išduodamas asmenims, atitinkantiems joje numatytus kriterijus, tarp kurių yra ir reikalavimas išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Aiškinant šį teisinį reglamentavimą atsižvelgtina, kad minėti papildomi reikalavimai vairuotojo pažymėjimui atgauti įstatyme nustatyti siekiant užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Jie numatyti asmenims, kuriems galimybė faktiškai realizuoti teisę vairuoti transporto priemones buvo ilgą laiką atimta, dėl ko kyla būtinybė pakartotinai patikrinti jų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus, bei tiems, kurie vairavo transporto priemonę eismo saugumui pavojingoje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų būsenoje, dėl ko būtina papildoma tokių asmenų medicininė ir švietėjiška atestacija. Todėl, asmenų, kurie neįvykdė šių reikalavimų, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau kurie, pažeisdami Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuoja transporto priemonę neturėdami jo su savimi. Pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis, R. U. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos padarymo metu šių reikalavimų nebuvo įvykdęs, todėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N575-713/2008; N444-3524/2008; N62-2624/2008).
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog automobilį vairavo ir atsitrenkė į kaimyno tvorą būdamas blaivus, teigia, jog nebuvo tikrinamas dėl neblaivumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pažymi, jog R. U. neblaivumas nėra patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Byloje yra duomenų, kad pažeidėjas ne vairavo neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, tai patvirtina Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1029 (b. l. 8), to neneigia ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
Atsižvelgiant į tai kas buvo paminėta, asmens veikos kvalifikavimas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį yra netinkamas. Pagal byloje surinktus duomenis ir remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad R. U. , neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, o padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi jo veika teisingai turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 straipsnį ir 127 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacine tvarka apskųsta teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl yra panaikinama.
Apelianto išsakyti kaltinimai policijos pareigūnui, nesusiję su nagrinėjama administracine byla, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtų aplinkybių.
Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek Institucija surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, o taip pat į tai, kad perkvalifikuojant asmens veiką apeliacinės instancijos teisme asmuo netektų teisės į apeliaciją, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikinti ir R. U. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.