Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – paskirti E. K. administracinę nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose, būtent 868 Eur baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 500 Eur bauda neatitinka sankcijoje numatytos baudos ir yra neadekvati padarytam pažeidimui. Teismas netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir nepagrįstai pritaikė ATPK 30 ir 30¹ straipsnių nuostatas, dėl ko tapo neįmanoma pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos. Mano, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma, nuobaudos taptų beprasmiškomis, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Pažymi, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Teigia, kad pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Taip pat pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Tvirtina, kad paskirta 500 Eur bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį ne tik nepasiekiamas ATPK 20 str. numatytas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas, kai pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažiau reikšminga palyginus su pažeidimu gauta nauda. Be to, ATPK 30¹ straipsnio taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ką ne kartą konstatavo ir LVAT.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik ATPK 30¹ straipsnio numatytų nuostatų taikymo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30, 30² straipsnių nuostatos ir 41³ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos plačios baudos ribos (nuo 868 iki 2896 Eur) teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą (parinkti baudos dydį) kiekvienu konkrečiu atveju, todėl švelnesnės nuobaudos nei numatyta ATPK 41³ straipsnio sankcijoje skyrimas arba jos neskyrimas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Tai akcentuota ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje Nr. 2AT-42-2013 nurodyta, kad ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Analogiška pozicija išsakyta ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-36-2013).

Išskirtiniai ir išimtiniai atvejai, leidžiantys pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 41³ straipsnio sankcijoje nustatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, arba visai jos neskirti, konstatuotini tik įvertinus ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių visumą. Kiekviena tokia aplinkybė teismo turi būti įvertinta konkrečioje byloje ir kiekviena tokia aplinkybė turi būti vertinama visų kitų aplinkybių, reikšmingų taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kontekste. Kuri nors viena iš ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių savaime negali lemti mažesnės ar švelnesnės nuobaudos paskyrimo arba jos neskyrimo.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių sąlygas apylinkės teismui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Bylos aplinkybės neleidžia teigti, jog padaryta veika savo pavojingumu žymiai skiriasi, t. y. mažiau pavojinga nei tipinis ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Pažymėtina, jog tai vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, siekiama išvengti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nors pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. direktoriaus pareigose dirbo jau nemažą laiko tarpą (b. l. 5), be direktoriaus įmonėje dirbo 11 darbuotojų (b. l. 4), todėl neabejotinai jam, kaip įmonės vadovui - direktoriui, buvo gerai žinoma asmenų įdarbinimo, sutarčių įforminimo, registravimo ir pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarka. Tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog sankcijos ribose skirta nuobauda būtų neadekvati, neatitiktų veikos ar pažeidėjo pavojingumo ir būtų akivaizdžiai neteisinga, per griežta. Šios aplinkybės suteikia pagrindą tik individualizuoti nuobaudą sankcijos ribose, ypač kai šios ribos yra pakankamai plačios. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su Institucijos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o švelnesnės nuobaudos nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija paskyrimu E. K. nebuvo pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai – nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. K. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią siekiamų tikslų nuobaudą. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimas keistinas ir E. K. skirtina nuobauda už pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Atsižvelgus į E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina minimali įstatyme numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą bei skirti E. K. už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.