- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-88-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00447-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Pažeidėjas
- S. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį dalį dėl to, kad jis 2018 m. spalio 9 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) elgėsi įžūliai ir tyčia nevykdė atvykusių pagal pranešimą, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) kelyje vairuoja automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas, policijos pareigūnų K. K. ir K. D. teisėtų reikalavimų nejudėti, nesišalinti iš įvykio vietos, kuomet policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ėmėsi veiksmų sulaikyti S. L. įvykio aplinkybių išaiškinimui, jis, siekdamas išvengti sulaikymo, stangrino rankų raumenis, taip pat vartojo pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę bei orumą. Be to, S. L. vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent, policijos pareigūnams K. K. ir K. D. pareikalavus S. L., vairavusio automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti atsisakė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu S. L. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir jam skirta vieno tūkstančio šešių šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde S. L. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio mėn. 9 d. apie savo automobiliu važiavo pas draugės tėvus į kaimą. Kelyje pastebėjo, kad paskui važiuoja automobilis. Kaip vėliau paaiškėjo, juo važiavo liudytojas T. P.. Sustojo įsukęs į (duomenys neskelbtini) keliuką, nes persekiojantis automobilis užtvėrė kelią. Automobilį pastatė kelkraštyje ir ėjo link draugės tėvų sodybos. Matė, kad vairuotojas kalba telefonu, pamanė, kad jam gresia pavojus. Sodyboje pasipasakojo, kad kažkas persekioja. Tada įėjo į namo vidų, išgėrė stiklinę degtinės ir vėl prisėdo lauke. Policijos pareigūnai atvyko už pusės valandos, nepaaiškino, kodėl atvyko. Neįtarė, kad pareigūnai atvyko dėl jo, ketino eiti į namo vidų. Pareigūnė paklausė: ,,kur jūs einat?“. Pareigūnė su kolega puolė, trenkė galvą į gyvenamojo namo mūro sieną, laikė už gerklės, siekė panaudoti antrankius, naudojo imtynių veiksmus. Pasakė, kad jie pasitrauktų, nes gali įspirti. Nesuprato, kodėl yra stumdomas. Pareigūnai neišsakė jokių teisėtų reikalavimų, jėga įsodino į tarnybinį automobilį ir reikalavo alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Nesuprasdamas, kokiu tikslu to reikalaujama, pasakė, kad blaivumą sutinka tikrinti ligoninėje.
3.2. Skunde pažymi, jog buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, tik remiantis liudytojo T. P. parodymais. Liudytojo parodymai nenuoseklūs. Mano, kad šis liudytojas buvo tyčia paprašytas jo draugės, su kuria pykosi, pakenkti. T. P. teisme nurodė, kad išlipęs iš automobilio, paliko jame grojančią muziką ir alkoholinio gėrimo butelį, tačiau apie tai nebuvo užsiminęs pirminių parodymų metu, jų nepatvirtino ir įvykyje buvę policijos pareigūnai. Byloje nenustatyta, ar liudytojas pats buvo blaivus, ar nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ko pasekoje jam galėjo vaidentis.
3.3. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju jo neblaivumas nustatytas, kai 19.35 val. buvo pristatytas į ligoninę. Teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad per laikotarpį nuo automobilio vairavimo iki policijos pareigūnų atvykimo (18 minučių) jis neturėjo galimybės išgerti tiek alkoholio. Apeliantas ir liudytoja R. V. nurodė, kad alkoholį atvykęs į sodybą vartojo. Teismas nesigilino, kokio alkoholinio gėrimo ir kiek jis išgėrė.
3.4. Apelianto manymu, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis neatliko smurtinių veiksmų, nebuvo kilusi būtinybė policijos pareigūnams naudoti specialias priemones ir imtynių veiksmus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jo išsakyti keli įžeidžiamieji žodžiai buvo skirti liudytojui T. P., bet ne policijos pareigūnams.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. S. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog S. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino S. L. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, kad skundžiamo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą pakeisti ar panaikinti.
Dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
9. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal teismų praktiką asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-62-303/2017).
10. Apeliantas savo kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo neigia ir nurodo, kad stiklinę degtinės išgėrė atvykęs į draugės tėvų sodybą, pareigūnai atvažiavo po pusės valandos ir, nesuprasdamas, kodėl reikalaujama pasitikrinti neblaivumą, pasakė, kad blaivumą sutinka tikrinti tik ligoninėje. Apelianto versija paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir laikoma tik gynybine versija bei siekiu išvengti atsakomybės. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytoja K. K. nurodė, kad bendraujant su S. L., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis tikrai buvo neblaivus. Kadangi buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, bet jis atsisakė, prašė vežti jį į ligoninę kraujo tyrimui. Liudytojas K. D. nurodė, kad matėsi, jog S. L. neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti. S. L. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, prašė vežti jį į ligoninę. Policijos pareigūnų nurodytos analogiškos aplinkybės taip pat užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4, 5-6, 19-20, 21-22). Apklausta įvykio dieną liudytoja R. V. parodė, kad S. buvo galimai neblaivus. Byloje esančiame vaizdo įraše, darytame policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, matyti, kad S. L. ne kartą nurodo, kad atsisako tikrintis neblaivumą (b. l. 30). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės paciento apžiūros lape ir medicinos dokumentų išraše matyti, kad S. L. apžiūrėtas gydytojo ir jam alkotesteriu nustatytas 1,27 promilės girtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų duomenų visumos pakanka išvadai, kad S. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, kadangi tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad S. L. aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Apelianto skunde keliami argumentai, jog jis pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį tik remiantis liudytojo T. P. parodymais ir alkoholį vartojo tik atvykęs į sodybą, atmestini kaip nepagrįsti. Kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, grindžiama ne tik liudytojo T. P. nurodytomis aplinkybėmis, apie kelyje pastebėtą įtartinai manevruojantį automobilį, galimai neblaivų vairuotoją, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme, vaizdo įrašu. Administracinei atsakomybei kilti pagal šį straipsnį, užtenka fakto, kad asmuo atsisako tikrintis neblaivumą, todėl apelianto nurodomos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo sodyboje, po vairavimo, neturi esminės reikšmės šio nusižengimo kvalifikavimui. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija fakto, kad būtent jis vairavo automobilį ,,Audi“, tačiau nurodo, kad išgėrė tik atvykęs pas draugę R. V. į sodybą. Aplinkybę, jog alkoholį S. L. vartojo tik atvykęs į sodybą, paneigia liudytojų R. V., T. P. parodymai. Liudytojas T. P. nurodė, kad automobilis ,,Audi“ blaškėsi po kelią, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o užtvėrus automobiliui kelią, S. L. išlipo ir nuėjo į sodybą svirduliuodamas. Matė, kad automobilio viduje mėtėsi alkoholio butelis. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. L. pas ją sodyboje nevartojo alkoholinių gėrimų. Be to, tiek policijos pareigūnai, tiek liudytojai T. P., R. V. nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko į sodybą praėjus trumpam (apie 15 minučių) laiko tarpui po S. L. vairavimo fakto, todėl apelianto versija dėl alkoholio vartojimo tik sodyboje, paneigta bylos medžiaga.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
11. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
12. Apeliaciniame skunde S. L. nurodo, kad į sodybos kiemą atvykę policijos pareigūnai neprisistatė, nepaaiškino, kodėl atvyko, iškart puolė, trenkė galvą į sieną, laikė už gerklės ir siekė panaudoti antrankius, naudojo imtynių veiksmus. Apelianto manymu, pareigūnai neišsakė teisėtų reikalavimų, jėga įsodino į tarnybinį automobilį ir reikalavo alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą.
13. Nors S. L. viso proceso metu savo kaltę neigia, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Pažymėtina, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju, tiek policijos pareigūnė K. K., tiek pareigūnas K. D. teisme parodė, kad radus ,,Audi“ vairuotoją S. L., šis norėjo įeiti į namą. Tuomet pareigūnai liepė jam likti vietoje, tačiau vairuotojas neklausė, todėl buvo sulaikytas. S. L. muistėsi, stangrino rankų raumenis ir stengėsi išsprūsti. Išvedus vairuotoją iš namo, jis pagrasino pareigūnui K. D. spirti. Vairuotojo prašė nusiraminti, bet jis neklausė, tuomet perspėjo, kad jo atžvilgiu bus panaudota speciali priemonė, jam buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4, 5-6, 19-20, 21-22). Liudytojas T. P. parodė, kad, pamatęs pareigūnus, S. L. atsistojo ir pradėjo eiti į namą. Pareigūnai kartojo, kad vairuotojas liktų vietoje, tačiau jis neklausė, nustūmė pareigūnės ranką, sakė, kad spirs pareigūnui. Liudytoja R. V. parodė, kad S. priešinosi pareigūnams, kad jo nesulaikytų, grasino pareigūnui įspirti. Kai atvyko pareigūnai, S. bandė įeiti į namą, nors pareigūnai sakė, kad neitų iš vietos. Iš vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, girdisi, kad policijos pareigūnai nurodo asmeniui sustoti, tačiau šis nevykdo policijos pareigūnų nurodymo, priešinasi sulaikomas (b. l. 30).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar policijos pareigūnų reikalavimai išties buvo teisėti ir ar S. L. privalėjo jiems paklusti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte policijos pareigūnui suteikiama teisė sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus padarius administracinį nusižengimą <...>. Šioje byloje policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko gavę pranešimą apie įtartinai manevruojantį kelyje ,,Audi“ automobilį ir galimai neblaivų jo vairuotoją (b. l. 78-79). Siekiant patikrinti šias aplinkybes ir radus automobilio vairuotoją, galimai padariusį administracinį nusižengimą, policijos pareigūnai teisėtai jam nurodė pasilikti vietoje. S. L. nevykdė šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos, todėl perspėjus buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys sutampa ir neprieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Nors apeliantas nurodo, jog jis neatliko smurtinių veiksmų, nebuvo kilusi būtinybė policijos pareigūnams naudoti specialias priemones ir imtynių veiksmus, tačiau aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos skundo argumentus ir išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, jie paremti vien subjektyviu apelianto vertinimu, kurį paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma.
Dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo
15. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už šį nusižengimą, apeliantas savo skunde nurodo, kad jo išsakyti įžeidžiami žodžiai buvo skirti liudytojui T. P., bet ne policijos pareigūnams. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi paneigti byloje esančiais įrodymais.
16. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai vyr. patruliai K. K. ir K. D. paaiškino, kad S. L. buvo liepta niekur neiti, tačiau asmuo neklausė, sulaikomas priešinosi, todėl buvo panaudotos specialios priemonės. Sulaikomas S. L. policijos pareigūnus išvadino ,,mentais“, vartojo necenzūrinius žodžius. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti S. L. ir apkaltinti jį nebūtų administracinių nusižengimų padarymu, todėl teismas neturėjo jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir liudytojo T. P. parodymai apylinkės teisme, kur jis nurodė, jog S. L. sulaikomas rėkė, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, iš vaizdo įrašo girdisi, kad S. L. su policijos pareigūnais kalba pakeltu tonu, rėkia, vartoja necenzūrinius žodžius jų, o ne liudytojo atžvilgiu, kaip teigiama skunde, grasina. Įvertinus aukščiau nurodytų S. L. pasisakymų aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, o apeliantas, išdėstydamas įžeidžiančias frazes, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnų atliekamas pareigas, tokiu būdu pažemino pareigūnų garbę ir orumą, o tai atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl apelianto kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.