Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-88-327/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
AN2-88-327/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00447-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Pažeidėjas
S. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-88-327/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00447-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo S. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos adminis­tra­cinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį dalį dėl to, kad jis 2018 m. spalio 9 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) elgėsi įžūliai ir tyčia nevykdė atvykusių pagal pranešimą, kad 2018 m. spalio 9 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) kelyje vairuoja automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas, policijos pareigūnų K. K. ir K. D. teisėtų reikalavimų nejudėti, nesišalinti iš įvykio vietos, kuomet policijos pa­rei­gūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punk­tais ėmėsi veiksmų sulaikyti S. L. įvykio aplinkybių išaiškinimui, jis, siekdamas iš­vengti sulaikymo, stangrino rankų raumenis, taip pat vartojo pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, tuo pažemindamas jų garbę bei orumą. Be to, S. L. vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent, policijos pareigūnams K. K. ir K. D. pareikalavus S. L., vairavusio automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) alko­tes­teriu pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti atsisakė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu S. L. pri­pa­žintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir jam skirta vieno tūkstančio šešių šimtų eurų bauda su tei­sės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde S. L. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruo­džio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad 2018 m. spalio mėn. 9 d. apie savo automobiliu važiavo pas draugės tė­vus į kaimą. Kelyje pastebėjo, kad paskui važiuoja automobilis. Kaip vėliau paaiškėjo, juo važiavo liudytojas T. P.. Sustojo įsukęs į (duomenys neskelbtini) keliuką, nes per­se­kio­jantis automobilis užtvėrė kelią. Automobilį pastatė kelkraštyje ir ėjo link draugės tėvų so­dybos. Matė, kad vairuotojas kalba telefonu, pamanė, kad jam gresia pavojus. Sodyboje pa­si­pasakojo, kad kažkas persekioja. Tada įėjo į namo vidų, išgėrė stiklinę degtinės ir vėl prisėdo lauke. Policijos pareigūnai atvyko už pusės valandos, nepaaiškino, kodėl atvyko. Neįtarė, kad pareigūnai atvyko dėl jo, ketino eiti į namo vidų. Pareigūnė paklausė: ,,kur jūs einat?“. Pareigūnė su kolega puolė, trenkė galvą į gyvenamojo namo mūro sieną, laikė už ger­k­lės, siekė panaudoti antrankius, naudojo imtynių veiksmus. Pasakė, kad jie pasitrauktų, nes gali įspirti. Nesuprato, kodėl yra stumdomas. Pareigūnai neišsakė jokių teisėtų reika­la­vi­mų, jėga įsodino į tarnybinį automobilį ir reikalavo alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Nesu­prasdamas, kokiu tikslu to reikalaujama, pasakė, kad blaivumą sutinka tikrinti ligo­ninėje.

3.2. Skunde pažymi, jog buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, tik remiantis liudytojo T. P. parodymais. Liudytojo pa­ro­dy­mai nenuoseklūs. Mano, kad šis liudytojas buvo tyčia paprašytas jo draugės, su kuria py­ko­si, pakenkti. T. P. teisme nurodė, kad išlipęs iš automobilio, paliko jame gro­jan­čią muziką ir alkoholinio gėrimo butelį, tačiau apie tai nebuvo užsiminęs pirminių pa­ro­dymų metu, jų nepatvirtino ir įvykyje buvę policijos pareigūnai. Byloje nenustatyta, ar liu­dy­tojas pats buvo blaivus, ar nebuvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ko pa­sekoje jam galėjo vaidentis.

3.3. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju jo neblaivumas nustatytas, kai 19.35 val. buvo pris­ta­tytas į ligoninę. Teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad per laikotarpį nuo automobilio vai­ravimo iki policijos pareigūnų atvykimo (18 minučių) jis neturėjo galimybės išgerti tiek alkoholio. Apeliantas ir liudytoja R. V. nurodė, kad alkoholį atvykęs į sody­bą vartojo. Teismas nesigilino, kokio alkoholinio gėrimo ir kiek jis išgėrė.

3.4. Apelianto manymu, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis neatliko smurtinių veiks­mų, nebuvo kilusi būtinybė policijos pareigūnams naudoti specialias priemones ir im­ty­nių veiks­mus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jo išsakyti keli įžeidžiamieji žodžiai buvo skirti liu­dytojui T. P., bet ne policijos pareigūnams.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. S. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl ape­lia­ci­nio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pa­grįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog S. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straips­nio 4 dalyje, 508 straipsnyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skun­džia­mą nuta­ri­mą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisė­tu­mą ir pa­grįstumą.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse už­draus­ta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti admi­nis­tra­ci­nio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad as­mens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiks­muo­se yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pri­pažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrody­mų, pa­grindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai admi­nis­tra­cinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, ku­riais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato admi­nis­tra­cinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kal­tę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės by­lai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu, vado­vau­damasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieš­taravimai, logiš­kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių pa­ti­kimumas. Pirmosios ins­tancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas ga­li­mas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įro­dymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręs­da­mas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kal­tės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino S. L. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje nu­ma­tytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apy­lin­kės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, kad skun­džia­mo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pa­kan­kamo ir teisėto pagrindo šį nutarimą pakeisti ar panaikinti.

Dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

9. ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvai­gi­mo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki pa­tikrinimo. Pagal teismų praktiką asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pa­si­tik­rinti neblaivumą nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo ga­li­my­bės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis bau­džia­mojoje byloje Nr. 2AT-62-303/2017).

10. Apeliantas savo kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo neigia ir nurodo, kad stiklinę degtinės išgėrė atvykęs į draugės tėvų sodybą, pareigūnai atvažiavo po pusės va­landos ir, nesuprasdamas, kodėl reikalaujama pasitikrinti neblaivumą, pasakė, kad blaivumą su­tin­ka tik­rinti tik ligoninėje. Apelianto versija paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir laikoma tik gy­ny­bine versija bei siekiu išvengti atsakomybės. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės ins­tan­cijos teismas pažymi, jog liudytoja K. K. nurodė, kad bendraujant su S. L., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis tikrai buvo neblaivus. Kadangi buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, jam buvo pasiū­lyta pasitikrinti neblaivumą, bet jis atsisakė, prašė vežti jį į ligoninę kraujo tyrimui. Liudytojas K. D. nu­ro­dė, kad matėsi, jog S. L. neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti. S. L. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, prašė vežti jį į ligoninę. Policijos pareigūnų nurodytos analogiškos aplinkybės taip pat užfiksuotos jų tarny­bi­niuose pra­nešimuose (b. l. 3-4, 5-6, 19-20, 21-22). Apklausta įvykio dieną liudytoja R. V. pa­rodė, kad S. buvo galimai neblaivus. Byloje esančiame vaizdo įraše, darytame policijos pa­reigūnų tarnybiniame automobilyje, matyti, kad S. L. ne kartą nu­rodo, kad atsisako tikrintis neblaivumą (b. l. 30). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės paciento apžiūros lape ir medicinos dokumentų išraše matyti, kad S. L. apžiūrėtas gydytojo ir jam alkotesteriu nustatytas 1,27 promilės girtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pa­minėtų duomenų visumos pakanka išvadai, kad S. L. padarė administracinį nusi­žen­gi­mą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, kadangi tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek vaiz­do kameros įrašas patvirtina, kad S. L. aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Apelianto skunde keliami argumentai, jog jis pri­pa­žin­tas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį tik remiantis liudytojo T. P. pa­ro­dy­mais ir alkoholį vartojo tik atvykęs į sodybą, atmestini kaip nepagrįsti. Kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusi­žen­gimą, grindžiama ne tik liudytojo T. P. nurodytomis aplinkybėmis, apie kelyje pastebėtą įtartinai manevruojantį automobilį, galimai neblaivų vairuotoją, bet ir policijos pareigūnų tarny­bi­niais pranešimais, jų nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme, vaizdo įrašu. Administracinei atsakomybei kilti pagal šį straipsnį, užtenka fakto, kad asmuo atsi­sa­ko tikrintis neblaivumą, todėl apelianto nurodomos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo so­dy­bo­je, po vai­ra­vimo, neturi esminės reikšmės šio nusižengimo kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ape­liantas negin­čija fakto, kad būtent jis vairavo automobilį ,,Audi“, tačiau nurodo, kad išgėrė tik atvykęs pas draugę R. V. į so­dy­bą. Aplinkybę, jog alkoholį S. L. vartojo tik atvykęs į sodybą, paneigia liudytojų R. V., T. P. parodymai. Liudytojas T. P. nurodė, kad automobilis ,,Audi“ blaš­kėsi po kelią, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o už­tvėrus automobiliui kelią, S. L. išlipo ir nuėjo į sodybą svirduliuodamas. Matė, kad auto­mobilio viduje mėtėsi al­ko­ho­lio bute­lis. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. L. pas ją sodyboje nevartojo alkoholinių gėrimų. Be to, tiek policijos pa­reigūnai, tiek liudytojai T. P., R. V. nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko į sodybą praėjus trumpam (apie 15 minučių) laiko tarpui po S. L. vairavimo fakto, todėl apelianto versija dėl alko­ho­lio vartojimo tik sodyboje, paneigta bylos medžiaga.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

11. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tar­nau­to­jo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus at­ve­jus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusi­žen­gimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo su­dėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų admi­nis­tra­cinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vyk­dy­ti pa­rei­gas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įs­ta­tymo įgy­vendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įsta­ty­mo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duo­ti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vyk­domi nedel­siant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fi­ziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių or­ganizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą as­me­nys atsako įs­ta­tymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims pri­va­lo­mi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) rei­kalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

12. Apeliaciniame skunde S. L. nurodo, kad į sodybos kiemą atvykę policijos pareigūnai nepri­sistatė, nepaaiškino, kodėl atvyko, iškart puolė, trenkė galvą į sieną, laikė už gerklės ir siekė pa­nau­doti antrankius, naudojo imtynių veiksmus. Apelianto manymu, pareigūnai neišsakė teisėtų rei­kalavimų, jėga įsodino į tarnybinį automobilį ir reikalavo alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą.

13. Nors S. L. viso proceso metu savo kaltę neigia, tačiau jo parodymai paneigti byloje esan­čių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Pažymėtina, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nus­tatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens pa­aiš­kinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią admi­nis­tra­ci­nę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sa­kyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tar­pu­savyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju, tiek policijos pareigūnė K. K., tiek pareigūnas K. D. teisme parodė, kad radus ,,Audi“ vairuotoją S. L., šis norėjo įeiti į namą. Tuomet pareigūnai liepė jam likti vietoje, tačiau vairuotojas neklau­sė, todėl buvo sulaikytas. S. L. muistėsi, stangrino rankų raumenis ir stengėsi išsprūsti. Iš­vedus vairuotoją iš namo, jis pagrasino pareigūnui K. D. spirti. Vairuotojo prašė nusi­ra­min­ti, bet jis neklausė, tuomet perspėjo, kad jo atžvilgiu bus panaudota speciali priemonė, jam buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos policijos pa­rei­gū­nų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-4, 5-6, 19-20, 21-22). Liudytojas T. P. parodė, kad, pamatęs pareigūnus, S. L. atsistojo ir pradėjo eiti į namą. Pareigūnai kartojo, kad vai­ruotojas liktų vietoje, tačiau jis neklausė, nustūmė pareigūnės ranką, sakė, kad spirs pareigūnui. Liudytoja R. V. parodė, kad S. priešinosi pareigūnams, kad jo nesulaikytų, grasino pareigūnui įspirti. Kai atvyko pareigūnai, S. bandė įeiti į namą, nors pareigūnai sakė, kad neitų iš vietos. Iš vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų tarnybiniame au­to­mobilyje, girdisi, kad policijos pareigūnai nurodo asmeniui sustoti, tačiau šis nevykdo po­li­ci­jos pareigūnų nuro­dy­mo, priešinasi sulaikomas (b. l. 30).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar policijos pareigūnų reikalavimai išties buvo teisėti ir ar S. L. privalėjo jiems paklusti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Policijos įs­ta­tymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte policijos pareigūnui suteikiama teisė sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus padarius administracinį nu­si­žen­gimą <...>. Šioje byloje policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko gavę pranešimą apie įtartinai ma­nevruojantį kelyje ,,Audi“ automobilį ir galimai neblaivų jo vairuotoją (b. l. 78-79). Siekiant patikrinti šias aplinkybes ir radus automobilio vairuotoją, galimai padariusį administracinį nusi­žen­gimą, policijos pareigūnai teisėtai jam nurodė pasilikti vietoje. S. L. nevykdė šių tei­sėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos, todėl perspėjus buvo uždėti antrankiai ir įso­din­tas į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys sutampa ir neprieštarauja po­li­cijos pa­reigūnų parodymams. Nors apeliantas nurodo, jog jis neatliko smurtinių veiksmų, nebu­vo kilusi būtinybė policijos pareigūnams naudoti specialias priemones ir imtynių veiksmus, tačiau aukš­tes­nės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos skundo argumentus ir išnagrinėjęs pa­teik­tą me­džiagą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, jie paremti vien subjektyviu apelianto verti­ni­mu, kurį paneigia byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma.

Dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo

15. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo gar­bės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu el­gesiu ar kitokiu elgesiu. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už šį nusižengimą, ape­liantas savo skunde nurodo, kad jo išsakyti įžeidžiami žodžiai buvo skirti liudytojui T. P., bet ne policijos pareigūnams. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pa­neigti byloje esančiais įrodymais.

16. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai vyr. patruliai K. K. ir K. D. pa­aiš­kino, kad S. L. buvo liepta niekur neiti, tačiau asmuo neklausė, sulaikomas priešinosi, todėl buvo panaudotos specialios priemonės. Sulaikomas S. L. policijos pareigūnus išva­di­no ,,mentais“, vartojo necenzūrinius žodžius. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių ma­­nyti, jog liudytojai policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti S. L. ir apkaltinti jį nebūtų administracinių nusižengimų padarymu, todėl teismas neturėjo jokios prie­žas­ties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų nurodytos ap­lin­ky­bės yra analogiškos ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Policijos pa­rei­gūnų parodymus patvirtina ir liudytojo T. P. parodymai apylinkės teisme, kur jis nu­rodė, jog S. L. sulaikomas rėkė, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, iš vaizdo įrašo girdisi, kad S. L. su policijos pareigūnais kalba pakeltu tonu, rėkia, vartoja necen­zū­ri­nius žodžius jų, o ne liudytojo atžvilgiu, kaip teigiama skunde, grasina. Įvertinus aukš­čiau nu­rodytų S. L. pasisakymų aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, o apeliantas, išdėstydamas įžei­džiančias fra­zes, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnų atliekamas pareigas, tokiu būdu pažemino pa­rei­gūnų garbę ir orumą, o tai atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto admi­nis­tra­ci­nio nusižengimo sudėtį.

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teis­mas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino S. L. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrody­mai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl apelianto kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Aly­taus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reika­lavimus, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas