Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-17 · Administracinė byla Nr. I-2379-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
I-2379-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00064-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Š. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2379-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00064-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5, 67) nurodė, jog jis bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN). Nuo 2014-08-01 iki 2015-01-23 ir nuo 2015-01-24 iki 2015-07-27 jam buvo paskirtos nuobaudos ir jis buvo perkeltas į drausmės grupės 2-o būrio 23-ią brigadą. Negalėjo išeiti pasivaikščioti į kiemelį, naudotis dušu, nes visą parą buvo laikomas užrakintas. Nurodė, jog 2015-12-21 kameroje Nr. 7 buvo sužalotas Pravieniškių PN pareigūno. Nurodė, jog drausmės grupės 2-o būrio 23-ią brigadoje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Taip pat pareiškėjas skundžia pataisos namų pareigūnų elgesį, mano, kad dauguma jų turi sadistinį asmenybės sutrikimą. Dėl atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjas patyrė stresą, didelį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Kalinimo sąlygas Pravieniškių PN pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žiaurioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Pravieniškių PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 44-47) nurodė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2012-11-02. Pareiškėjas perkeliant iš paprastosios grupės į drausmės grupę drausmine tvarka buvo baustas: 2014-07-31, po signalo „Miegas“ rastas kito būrio pagalbinėse patalpose, - perkeltas į drausmės grupę 6 mėn.; 2015-04-27, atsisakė atlikti paskirtą nuobaudą, - perkeltas į drausmės grupę 12 mėn. Paaiškino, kad Pravieniškių PN –AK l-e sektoriuje drausmės grupė (2-as būrys) yra viena ir tik joje pareiškėjas ėjo atlikinėti bausmę. Kitų drausmės grupių nėra. Pareiškėjas galėjo patekti į visas būrio patalpas ir nevaržomai vaikščioti būrio teritorijoje, išskyrus po signalo „Miegas“. Atlikdamas bausmę drausmės grupėje pareiškėjas turėjo galimybę naudotis dušu ir skalbimo mašina, dienotvarkėje nustatytu laiku, po signalo „Keltis“ iki signalo „Miegas“, be apribojimų išeiti pasivaikščioti, sportuoti (naudodamasis būryje esančiu sporto inventoriumi (treniruokliais)), kartu su kitais nuteistaisiais naudotis virtuvėle, laisvalaikio kambariu ir biblioteka. Taip pat galėjo patekti ne tik į drausmės grupės pastate esantį antrą aukštą, bet ir į pirmą aukštą. Kitų įrodymų dėl pareiškėjo laikymo pateikti negali, kadangi tas laikymas nėra kaip nors atskirai fiksuojamas. Nuteistieji atlieka bausmę tam tikru režimu, pagal nustatytą grafiką, turi teisę vaikščioti būrio teritorijoje ir patalpose bei naudotis ten esančia įranga be jokių papildomų suvaržymų. Nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimų vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Siekiant užtikrinti reikalavimo laikymąsi pataisos namų lauke, prie įėjimo į būrius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rūkyti remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-609 „Dėl rūkymo vietų pataisos įstaigos ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-01-23 ir nuo 2015-01-24 iki 2015-07-27 buvo kalinamas Pravieniškių PN drausmės grupės 2-o būrio 23-ią brigados patalpose netinkamomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o

atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-08-01 iki 2015-07-27 buvo perkeltas į 2 būrio 23 brigadą (b.l. 18).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kalint minėtose gyvenamosiose patalpose kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, suvaržius jo judėjimo laisvę, t.y. laikant jį užrakintą 24 valandas per parą, neišleidžiant į lauką pasivaikščioti, užsiimti sportine, negalėjimu pasinaudoti dušu.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 str. 2 d. nuostatas drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pagal šios normos prasmę akivaizdu, kad dienos metu šiai grupei priskirti nuteistieji negali būti rakinami gyvenamosiose patalpose.

Pažymėtina, kad teisė į pasivaikščiojimą yra esminė kalinamojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.

Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Atsakovo atstovas 2016-09-02 rašte Nr. S-20303 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK l-e sektoriuje drausmės grupė (2-as būrys) yra viena ir tik joje pareiškėjas galėjo atlikinėti bausmę. Kitų drausmės grupių nėra. Nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas galėjo patekti į visas būrio patalpas ir nevaržomai vaikščioti būrio teritorijoje, išskyrus po signalo „Miegas“. Atlikdamas bausmę drausmės grupėje pareiškėjas turėjo galimybę naudotis dušu ir skalbimo mašina, dienotvarkėje nustatytu laiku, po signalo „Keltis“ iki signalo „Miegas“, be apribojimų išeiti pasivaikščioti, sportuoti (naudodamasis būryje esančiu sporto inventoriumi (treniruokliais)), kartu su kitais nuteistaisiais naudotis virtuvėle, laisvalaikio kambariu ir biblioteka. Taip pat galėjo patekti ne tik į drausmės grupės pastate esantį antrą aukštą, bet ir į pirmą aukštą.

Iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014-04-26 įsakymu Nr. V-101 patvirtintos 2 būrio nuteistųjų dienotvarkės matyti, jog nuteistieji atlieka bausmę tam tikru režimu, pagal nustatytą grafiką, jie turi teisę vaikščioti būrio teritorijoje ir patalpose – t.y. gali išeiti į lauką pasivaikščioti, užsiimti sportine, pasinaudoti dušu (b.l. 33).

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl laikymo užrakintose patalpose 24 valandas per parą, neišleidimo į lauką pasivaikščioti, užsiimti sportine, negalėjimu pasinaudoti dušu. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl laikymo užrakintose patalpose 24 valandas per parą, neišleidimo į lauką pasivaikščioti, užsiimti sportine, negalėjimu pasinaudoti dušu atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose visi rūko, specialių patalpų rūkantiems nėra, taigi pareiškėjas priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015-12-21 kameroje Nr. 7 buvo sužalotas Pravieniškių PN pareigūno.

Į bylą pateiktas Pravieniškių PN-AK kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-12-31 nutarimas „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis A. Š. KŽS 2015-12-22 pareiškime-protokole nurodė, kad 2015-12-21 apie 14 val. sportuodamas paslydo ir griuvo ant lovos krašto ir taip susižalojo šoną. Dėl šio susižalojimo niekam pretenzijų neturi, prašo ikiteisminio tyrimo nepradėti. Iš surinktos dokumentinės medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Š. minėtomis aplinkybėmis susižalojo pats. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-445 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos aprašo“ 1 skirsnio 3.2.1 punktu, nuteistojo A. Š. 2015-12-21 susižalojimas priskirtinas prie buitinio susižalojimo. Nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą netikslinga ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2015-12-21 kameroje Nr. 7 buvo sužalotas Pravieniškių PN pareigūno, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pareigūnai jo manymu turi sadistinius asmenybės sutrikimus, tačiau nenurodė jokių aplinkybių nurodančių jų netinkamą elgesį, taip pat nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, jog pareigūnai turėtų būti tikrinami reguliariai dėl šio sutrikimo, tačiau žalos atsiradimo nekildina iš jų netinkamų veiksmų, jų skunde nenurodo, kaip ir nenurodo tų veiksmų sukelto jam poveikio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo tvirtinimai apie tai, kad pareigūnai turi sadistinius asmenybės sutrikimus yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulę emocinę, psichologinę neturtinę žalą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialią Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016-02-11 pažymą Nr. 73(1)-20 (b. l. 62), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su netinkamomis sąlygomis pataisos namuose, nesikreipė. Todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė