- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-29
- Bylos Nr.
- A-756-1464-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Artūras Daigotas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Sibinfesta“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Daigoto ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Sibinfesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Sibinfesta“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas specialiajam gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planui, į kurį įeitų žemės sklypai, kurių numeriai: kadastrinis Nr. 4174/0100:336, unikalus Nr. 4400-0273-1731, unikalus Nr. 4400-0199-6225, esantys Vilniaus r. sav. Kirzinės vs., Riešės k.v., rengti. Nurodė, kad išvardintus sklypus naudoja ir valdo 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu. Atsakovas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsniu, atsisakė išduoti sąlygas nurodytų sklypų specialiojo planavimo dokumentams rengti. Pareiškėjo teigimu, Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnis 7 ir 8 dalys nenumato draudimo rengti savivaldybės teritorijos bendrųjų arba specialiųjų planų, kol nėra parengti apskričių bendrieji arba specialieji planai, tik numatyta pareiga suderinti rengiamus planus su atitinkamo lygmens galiojančiais (patvirtintais ir paskelbtais) teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad specialieji planai būtent ir yra rengiami, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo pažymėjimus žemės sklypo kadastrinis Nr. 4174/0100:897 (unikalus Nr. 4400-0273-1731) ir žemės sklypo kadastrinis Nr. 4174/0100:863 (unikalus Nr. 4400-0199-6225) ūkinės veiklos pobūdis: individualiai žemės ūkio veiklai (be teisės statyti gyvenamuosius namus). Pareiškėjo pateikta 2006 m. rugsėjo 29 d. panaudos sutartis pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį viešame registre neįregistruota, todėl negali būti panaudota prieš atsakovą. UAB „Sibinfesta“, neįregistruota kaip panaudos gavėja, negali būti ginčo sklypų planavimo organizatorė. Pareiškėjas, pageidaudamas gauti planavimo sąlygas specialiajam gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planui, neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu vykdoma Vilniaus rajono bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadija, o po to Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas bus tvirtinamas Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Teritorijų planavimo įstatyme nekalbama apie privalomumą rengti gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo specialiuosius planus ar galimybę išduoti kitiems organizatoriams gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo specialiojo planavimo sąlygas būtent gyvenamųjų namų teritorijų išdėstymui, kol nėra parengto Savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Atsakovo teigimu, išduodant atsitiktinių nedidelių teritorijų (šiuo konkrečiu atveju 2,9599 ha bendro ploto) planavimo sąlygas nebūtų galima užtikrinti minėtų bendrųjų planų koncepcijose iškeltų tikslų ir teritorijos planavimo principų laikymosi, apsaugoti trečiųjų asmenų (kaimyninių sklypų savininkų) turtinių interesų, sudaryti galimybės ir jiems dalyvauti Kirzinės kaimo statybų plėtros programoje. Gyvenamųjų namų teritorijų išdėstymo planai, kaip specialiojo planavimo dokumentai, negali būti rengiami pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 punktą specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatyti atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punktą planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Sąlygų išdavimas – procedūra, kurios metu savivaldybės administracijos direktorius ar sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui nustatyta forma parengtas planavimo sąlygas. Specialieji planai rengiami: 1) kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus; 2) kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti; 3) kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Tvarkos apraše nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nori keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir rengti gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planą. Iš esmės tai yra detaliojo (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str.), bet ne specialiojo teritorijų planavimo objektai. Tokiu atveju pagal Teritorijų planavimo įstatymą turi būti rengiami detalieji planai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Jei žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus), iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, savivaldybės administracijos direktorius, esant savivaldybės tarybos sprendimui ir apskrities viršininko pritarimui, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9, 12, 14, 18 punktus savivaldybė savo teritorijoje yra atsakinga už teritorijos planavimą, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą, kraštovaizdžio tvarkymą ir apsaugą, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjo valdomi sklypai yra Vilniaus rajono savivaldybėje, kuri iki šiol nėra patvirtinusi rajono bendrojo plano, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis, vienintelis būdas pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį yra parengti žemės sklypų specialųjį planą, o patvirtinus specialųjį planą parengti žemės sklypų detalųjį planą, keičiant pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 15 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A8-1024/2006) yra suformavęs praktiką, kad, esant žemės sklypų valdytojų prašymui, atsakovas privalo išduoti planavimo sąlygas specialiesiems planams rengti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiojo teritorijos, į kurią įeitų 2,9599 ha bendro ploto žemės sklypai (unikalus Nr. 4174-0100-0336, unikalus Nr. 4400-0273-1731 ir unikalus Nr. 4400-0199-6225), esantys Vilniaus rajono savivaldybėje, Kirzinės vs., Riešės k.v., planavimo sąlygas (b. l. 17). Prašyme nurodyti tokie planavimo tikslai ir uždaviniai: formuoti ir numatyti galimą gyvenamųjų vietovių plėtrą, nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones; plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą; parengti infrastruktūros plėtros specialųjį planą; parengti gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planą. Atsakovas 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. A33-737-(4.9) atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad gyvenvietės specialiojo plano rengimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, jog žemesnio lygmens galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su gretimų teritorijų galiojančiais bendrųjų, taip pat su specialiųjų planų sprendiniais ir neprieštarauti aukštesnio lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Specialieji planai dėl gyvenviečių plėtros, siekiant numatyti jų neišsklaidytą ir koncentruotą vystimąsi, bus pradėti rengti tik patvirtinus Vilniaus rajono teritorijos bendrąjį planą ir paskelbus viešąjį projektavimo konkursą (b. l. 18).
Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendrojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo klausimus.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad žemesnio lygmens teritorijų planavimo sprendiniai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau kaip nepagrįstą atmeta atsakovo argumentą, kad specialusis planavimas negalimas kol nėra parengtas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, dėl šių motyvų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą specialieji planai rengiami, kai nėra parengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentai. Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštvbinių pastatų išdėstymo klausimai nespręsti, privaloma rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus) (Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovo argumentą, kad pareiškėjas negali būti prašomų sklypų planavimo organizatoriumi, kadangi jo pateikta sklypų panaudos sutartis pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį neįregistruota viešame registre. Pirma, Civilinio kodekso 6.478 straipsnio nuostatos reiškia, kad panaudos sutarties neįregistravimas viešame registre negalėtų sukelti jokių teisių ir pareigų naujajam nekilnojamojo daikto savininkui (jei toks atsirastų), nes ji šiam negaliotų. Tuo tarpu atsakovui pareigos nagrinėjamoje byloje kildinamos ne iš civilinių teisinių (panaudos sutarties) santykių, o iš administracinių teisinių santykių, t.y. ginčijamas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumas ir pagrįstumas. Antra, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad planavimo organizatoriai yra Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 punktą specialiojo teritorijų planavimo organizatoriais gali būti juridiniai asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, jau yra konstatavęs, kad jokių kitų, papildomų sąlygų juridiniams asmenims, organizuojantiems specialųjį teritorijų planavimą, Teritorijų planavimo įstatymo III skirsnio ,,Specialusis teritorijų planavimas“ nuostatos nenumato (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1024/2006).
Kitų argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti draudimą pareiškėjui būti specialiojo prašomos teritorijos planavimo organizatoriumi, atsakovas nenurodė. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams aiškindamas ir taikydamas detalųjį teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo ginčo esmės. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia klausimo dėl žemės ūkio paskirties žemės pakeitimo į kitos paskirties žemę, kam yra būtinas detaliojo plano rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčas byloje yra kilęs dėl sąlygų specialiajam teritorijos planavimui išdavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui spręsti netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad specialusis teritorijų planavimas - atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. To paties straipsnio 27 dalyje specialusis planas (projektas) apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai.
Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tokie specialiojo planavimo uždaviniai: 1) užtikrinti racionalų žemės, miškų ir vandens išteklių naudojimą; 2) plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas bei kitą infrastruktūrą ir rezervuoti teritorijas jų plėtrai; 3) nustatyti teritorijose naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimą, kraštovaizdžio formavimo kryptis ir teritorijų tvarkymo priemones; 4) plėtoti turizmo paslaugas ir poilsio infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius; 5) rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, susisiekimo komunikacijoms, infrastruktūros ir kitiems visuomenės poreikiams reikalingiems objektams. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai yra nurodyti Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vienas iš tokių dokumentų yra gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo planas (15 str. 1 d. 10 p.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į šios tvarkos apraše nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (2006 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. D1-470 redakcija) 31 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygas dėl vietovės lygmens specialiojo plano rengimo planavimo organizatoriui išduoda atitinkamos rūšies specialiųjų planų rengimo taisyklėse nurodyta institucija. Sąlygų išdavimas – procedūra, kurios metu savivaldybės administracijos direktorius ar sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui nustatyta forma parengtas planavimo sąlygas (Tvarkos aprašo 4 punktas). Sąlygas rengianti institucija Sąlygas rengia vadovaudamasi institucijos kompetencija; planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, įtakojančiais numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendinius; įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą; įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus (Tvarkos aprašo 8.1-8.4 punktai), taip pat kitais Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytais teisės aktais. Taigi, išduoti planavimo sąlygas specialiajam gyvenamųjų teritorijų išdėstymo planui, galima tik visapusiškai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažinus nepagrįstais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentus, dėl kurių nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti specialiojo teritorijos planavimo sąlygas, atsakovas įpareigotinas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų atlikti visas reikiamas administracines procedūras, susijusias su teritorijos, į kurią įeitų žemės sklypai: kadastrinis Nr. 4174/0100:336, unikalus Nr. 4400-0273-1731 ir unikalus Nr. 4400-0199-6225, esantys Vilniaus rajono savivaldybėje, Kirzinės vs., Riešės k.v., specialiojo plano rengimu.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB ,,Sibinfesta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB ,,Sibinfesta“ skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų atlikti visas reikiamas administracines procedūras, susijusias su teritorijos, į kurią įeitų žemės sklypai: kadastrinis Nr. 4174/0100:336, unikalus Nr. 4400-0273-1731 ir unikalus Nr. 4400-0199-6225, esantys Vilniaus rajono savivaldybėje, Kirzinės vs., Riešės k.v., specialiojo plano rengimu.
Sprendimas neskundžiamas.