- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- eI2-6350-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00325-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. M. dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau– ir Tarnyba), teismui paduotu prašymu prašė iš A. M. (toliau – ir atsakovas, ir A. M.) priteisti valstybės naudai 26,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,06 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 30,06 Eur.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1008-12801 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žlos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas turi pareigą, gavęs Tarnybos pranešimą, sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia jų nesumokėjo. Pareiškėja savo pareiškimą grindė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2019 m. liepos 11 d. redakcija, redakcija galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., toliau– ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, pažymėjusi, jog atsakovas Tarnybai papildomai pateiktame 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašyme nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Teismo posėdyje teiktais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais atsakovas A. M. paaiškino, kad paskirtasis advokatas jokios teisinės pagalbos jam nesuteikė, tik varinėjo be pagrindo rinkti visokias pažymas, jis nusprendė su advokatu toliau nebendrauti. Todėl mano, kad iš pareiškėjos turi būti priteista kompensacija už įžeidinėjimą. Prašo įpareigoti pareiškėją neieškoti tų kelių eurų, o dirbti tvarkingai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pareiškėja, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo priteisti iš atsakovo dalį išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. 2019 m. gegužės 14 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei pateikė dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. A. M. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Tarnybai papildomai pateikė prašymą (registracijos Nr. NTP-9-3380), kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei pateiktus dokumentus, nustatė A. M. antrąjį turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1008-12801 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengiant procesinius dokumentus ir atstovajant pirmos instancijos teisme, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, atleisdama jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai valstybė apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2019 m. liepos 11 d. redakcija, redakcija galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (2019 m. liepos 10 d. redakcija, redakcija galiojo iki 2019 m. rugsėjo 12 d.) patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių (toliau– ir Mokėjimo taisyklės), nuostatos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Mokėjimo taisyklių 24 punkte buvo nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus, išvardintus šiame punkte. Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kiekvieną mėnesį už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas 163,6 UBD (užmokesčio bazinis dydis), išskyrus antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartyse nustatytus laikotarpius, kuriais antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. [...] Advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba apmoka Mokėjimo taisyklių 30 punkte nurodytas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu (Mokėjimo taisyklių 4 punktas). Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD (Mokėjimo taisyklių 6 punktas). Mokėjimo taisyklių 2.1 punkte numatyta, kad UBD, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją, antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13,00 eurų. Mokėjimo taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. Mokėjimo taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia Tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Taisyklių 4 punkte nurodytas užmokestis jiems išmokamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ataskaitų pateikimo Tarnybai.
Atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas Irmantas Tumas. Advokato suteiktos paslaugos (konsultacijos ir dokumentų rengimas) civilinėje byloje pripažintinos antrine teisine pagalba, kurios apmokamos Įstatymo nustatyta tvarka. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 52,00 Eur, todėl atsakovas į valstybės biudžetą turi pareigą sumokėti 50 procentų šios sumos, tai yra 26,00 Eur (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numatė, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą, o to paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.
Tarnyba 2022 m. spalio 20 d. bei 2023 m. vasario 13 d. pranešimais informavo A. M. apie jo pareigą sumokėti 26,00 Eur įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo iki šiol nesumokėjo.
Išdėstytų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų pagrindu konstatuotina, jog Tarnybos reikalavimas dėl 26,00 Eur skolos priteisimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 4,06 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 4,06 Eur (keturis eurus 06 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 30,06 Eur (trisdešimt eurų 06 ct), šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.