Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Mažeikių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pirmininkui S. J., atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo, įpareigojant priimti į medžiotojų kolektyvo narius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas L. P. 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų panaikinimo, įpareigojimo priimti į medžiotojų kolektyvo narius, kuriuo prašo panaikinti atsakovo valdymo organų sprendimus, kurių pagrindu ieškovas nepriimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius (jei tokie sprendimai buvo priimti), įpareigoti atsakovą priimti ieškovą į Mažeikių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo narius bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 26 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 20 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 3 sprendimo dalį, kurios pagrindu ieškovas nepriimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius, įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono medžiotojų klubą „(duomenys neskelbtini)“ priimti į medžiotojų kolektyvo narius ieškovą bei priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jis turėtų būti priimtas į Mažeikių rajono medžiotojų klubą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“), remiantis Lietuvos Respublikos Medžiotojų įstatymo (toliau – MĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“ Ieškovas nurodo, kad jam ir juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurio dalyvis yra ieškovas, nuosavybės teise priklauso daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, kurie yra priskirti medžioklės plotų vienetui, kuriame leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra išduotas Mažeikių rajono medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą, susiusią su elnių, danielių veisimu, auginimu ir pardavimu. Nurodė, kad vykdydamas laukinių gyvūnų auginimą, veisimą ir medžioklę, neišvengiamai susiduria su būtinybe saugiai organizuoti medžioklę atsakovo naudojamo medžioklės plotų vieneto dalyse, kurios ribojasi su ieškovui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais žemės sklypais, nes laukiniai gyvūnai yra laikomi aptvaruose ir jų išorėje organizuojamų medžioklių metu, nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai patiria stresą, nuolat bando ištrūkti iš aptvarų, todėl ieškovo tapimas atsakovo medžiotojų kolektyvo nariu, kartu su atsakovo medžiotojų kolektyvo nariais, medžiojant būtų išvengta galimo žalos atsiradimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. nurodė, kad yra žemės savininkas, užsiimantis ūkine veikla, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, kadangi įsigijo žemę, kuri pagal galiojančius įstatymus viršija 100 ha, parašė prašymą, naudodamasis įstatymo suteikta teise, tikėdamasis tapti medžiotojų būrelio nariu. Gavo neigiamą atsakymą, kad į būrelį nebus priimtas, kadangi dalis žemės priklauso juridiniam asmeniui, kurios akcininkai yra jis ir jo šeimos nariai, t. y. žmona, sūnus, uošvienė ir kitas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kreipėsi į teismą, gindamas savo teises būti būrelio nariu. Nebūdamas būrelio nariu jaučia nepatogumą, augindamas laukinius gyvūnus – elnius ir danielius, bijo, kad gyvūnai gali nuo piktavališkos rankos bet kada išsiveržti į laisvę, o naudodamasis įstatymu, turi neilgą terminą tuos gyvūnus arba susigrąžinti arba sumedžioti. Kadangi nėra būrelio narys, šia teise negali pasinaudoti, šie gyvūnai taptų ne jo, o valstybės nuosavybe. Būdamas būrelio nariu, gavęs licenciją ar leidimą, galėtų gyvūnus susigrąžinti. Kita priežastis, kad būrelio veikla vyksta apie jo aptvarus, kuriuose yra laikomi gyvūnai, neturėdamas būrelio grafiko ar žinodamas, kada atvyks medžiotojai, gyvūnai patiria stresą, jie susimeta į kampus, bėgioja, gali šokinėti į tvorą ir taip susižeisti. Turėdamas medžioklės grafiką ar būdamas būrelio nariu, galėtų žinoti, kada vyks medžioklė bei pagal tai, perkelti gyvūnus į kitus aptvarus. Susitarimų, kad būtų pranešta apie medžiokles nėra, tačiau pokalbių būta. Kadangi jis bei jo šeimos nariai yra akcininkai, tai žemės laikytinos kaip fizinio asmens nuosavybe. Nurodo, kad 100 ha yra jo asmeninė nuosavybė.

Teismo posėdžio metu atsakovo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. J. nurodė, kad sprendimas yra ne jo asmeninis, o viso kolektyvo ir jis negali prieštarauti kolektyvo nuomonei. Kolektyvui atstovauja kaip asmuo. L. P. buvo atsakyta į jo pateiktą klausimą. MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turintis 100 ha, yra fizinis asmuo, o ne juridinis. L. P. pateikė laišką, kad jis į būrelį ateina su visais savo aptvarais, su organizacija ir netgi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visuotinis susirinkimas 2016 m. birželio mėnesį parašė, kad L. P. nepatenka į būrelį pagal šito įstatymo straipsnį. Nurodė, kad aptvertomis teritorijomis nesinaudoja, bet už jas moka mokesčius. L. P. žemėje nėra nušauta gyvūnų ir medžiotojai į jo žemę kojos nekelia. Medžiotojų būrelis yra ribotų galimybių, nes šiaurinę dalį dengia Mažeikių miestas, vakarinę – „Mažeikių nafta“, žvėrių migracija iš tos pusės yra sumažėjusi. Ateinantis medžiotojas atneša problemų, nes yra ribotas žvėrių skaičius, tai turi būti ribotas ir medžiotojų skaičius. Būrelyje yra 22 nariai. Į būrelį gali priimti tik sąžiningumo, protingumo principu, bet ne pagal MĮ 13 straipsnio 1 dalį, būrelio nuožiūra tokia. Pagal ieškinį, ieškovas nurodo, kad jo žemės yra sutapatinamos su bendrovės žeme, tačiau įstatymas šito nenumato ir jie negali šito ignoruoti. Jeigu prašytų grafikų ar terminų, kur jie medžioja, kada medžioja, galėtų pateikti. Nurodė, kad būtent pagal MĮ 13 straipsnio 1 dalį ieškovas yra nepriimamas į būrelį. Medžiotojų ploto vienetuose esančių ūkio subjektų savininkai medžiotojų būrelyje medžioja svečio teisėmis. Su ūkio subjektais palaiko ryšius, saugo jų plotus nuo šernų, elnių. L. P. taip pat galėtų medžioti svečio teisėmis. Kovo 15 d. buvo gautas L. P. prašymas priimti į būrelį, į kurį buvo atsakyta, kad pirmininką ką tik išrinko ir teks laukti iki rudens kol bus visuotinis susirinkimas. Nurodė, kad pirmas atsakymas buvo žodinis, nurodantis, kad reikia palaukti rudens. Valdymo organas per vieną mėnesį nepriėmė sprendimo. Susirinkimas įvykęs rugpjūčio 6 d. buvo trečias. Paskutiniu metu buvo priimti trys žmonės, pateikus prašymą, valdyba svarsto priimti ar ne. Sprendimą priiminėja visuotinis susirinkimas. Išankstinė sąlyga yra pateikti prašymą valdybai. Asmuo valdybai turi pateikti trijų patikėtinių rekomendacijas. Žmogus turi būti doras, sąžiningas, veiklus, aktyviai dalyvauti medžioklės būrelyje, biotechniniuose renginiuose, mylėti gamtą. Skirtumas tarp tikrųjų medžioklės būrelio narių ir svečių yra tai, kad svečiai nedalyvauja valdymo organuose. Iš svečių imamas mokestis, pirma medžioklė nemokamai, antra 20 Eur. Mokesčius renka į kasą, teikia deklaracijas apie gautus mokesčius, moka mokesčius. Atkreipė dėmesį, jog nebegali medžioti L. P. priklausančiuose žemės sklypuose. Draudimas medžioti L. P. žemės sklypuose atsirado po to, kai L. P. nepriėmė į medžiotojų būrelį. Nurodė, kad atsakymai L. P. buvo išsiųsti registruota pašto siunta. Pagal MĮ 13 straipsnio 1 dalį L. P. negali būti būrelio nariu, o pagal kitus klausimus šios jo kandidatūros nesvarstė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad L. P. nori patekti į būrelį, tačiau būrelis, nenorėdamas plėsti narių skaičiaus, nepriima L. P.. Taip pat nurodė, kad pagal įstatymą L. P. negali tapti būrelio nariu, nes neturi 100 ha kaip fizinis asmuo. Pirmininko pavaduotojo pareigas būrelyje užima nuo šių metų vasario mėnesio. Apie pirmą L. P. prašymą priimti į būrelio narius, jis buvo informuotas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas R. K. nurodė, kad ieškovo pozicija yra ta, kad žemės sklypo savininkas turintis ne mažiau nei 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties, privalo arba gali būti medžioklės klubo nariu. L. P. valdomos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas yra traktuojamas nuosavybės teises prasme kaip jo asmeninė nuosavybė arba atitinkanti įstatymo nuostatas. Remiantis tuo, teismas turėtų prilyginti jo UAB akcijų pakete turėtas žemės sklypo dalis kaip atitinkančias straipsnio nuostatas. 13 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos trys sąlygos, t. y. kad būtų privačios žemės sklypo savininkas, kuris turėtų medžiotojo bilietą ir konkrečiam medžioklės plote būtų ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio naudmenų. Privačios žemės sklypo savininkas gali būti medžiotojas, tai neliečia juridinių asmenų, tik fizinius asmenis. Medžiotojų būrelio nariu akcinė bendrovė negali būti nes akcinei bendrovei priklausantys žemės sklypai nepateks į medžioklės plotus, dėl to skiriasi privačios nuosavybės nuo juridinio asmens nuosavybės sąvoka. Kad ieškovui yra pažeidžiama teisė apsaugoti gyvūnus, manytina, kad tai galima išspręsti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, derinti medžioklės grafikus, tampant garbės nariu ir nesant 13 straipsnio 1 dalyje numatytų sąvokų. Dėl to, kad nebuvo atsakyta laiku, tai nesudaro esminio ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu ir reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir tai nėra teismo pareiga. Tik ieškovui priklauso teisė nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį pakeisti, papildyti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 141 straipsnis). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinimas dėl medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 20 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 3 sprendimo, kurio pagrindu ieškovas nepriimtas į medžiotojų klubo narius. Ieškovo teigimu, atsakovas praleido MĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, per kurį atsakovas privalo priimti ieškovą į medžiotojų kolektyvo narius, kai atsakovui yra pateiktas ieškovo rašytinis prašymas ir įstatyme nurodyti dokumentai. Ieškovo teigimu, atsakovas tokiu būdu pažeidė MĮ 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą pareigą priimti ieškovą į medžiotojų kolektyvo narius.

Teismas, remdamasis atsakovo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais įstatais, nurodo, kad 3.3. punkte yra nurodyta, kad nauji nariai priimami klubo valdybos nutarimu, kuris įsigalioja jį patvirtinus visuotiniame klubo narių susirinkime (medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.2.4 punktas). Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš teismo posėdžių metu duotų atsakovo bei liudytojų parodymų, nustatyta, kad atsakovas pažeidė įstatuose nurodytą priėmimo tvarką, kadangi, visų pirma, atsakovas nepriėmė sprendimo, per MĮ nustatytą 30 dienų terminą, visų antra, sprendimas priimtas ne valdybos nutarimu, o visuotiniame klubo narių susirinkime.

Teismas pažymi, kad visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimas yra aukštesnę teisinę galią turtintis dokumentas prieš valdybos nutarimą, kadangi visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvauja visi klubo nariai, priešingai nei valdyboje, kurią sudaro tik išrinkti asmenys. Pripažintina, kad atsakovas pažeidė įstatuose nurodytą naujų narių priėmimo tvarką, tačiau pažymėtina, kad sprendimą dėl ieškovo kandidatūros priėmė visuotinis klubo narių susirinkimas, kuriame tuo metu dalyvavo 16 klubo narių, kurie priėmė sprendimą nepriimti ieškovo į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narius, ir kuris yra aukščiausias klubo valdymo organas (medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 5.1 punktas), todėl jo sprendimas laikomas aukštesnę teisinę galią turinčiu sprendimu nei valdybos nutarimas, nors ir priimtas esant atsakovo įstatais nustatytos tvarkos procedūriniams pažeidimams.

Teismas pripažįsta, kad atsakovas nesilaikė procedūrinių reikalavimų svarstant ieškovo kandidatūros priėmimo į medžiotojų klubo narius, tačiau pažymi, kad šie pažeidimai laikytini formaliais bei nesusiję su priimto visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimo teisėtumu. Net ir pripažinus procedūrinius sprendimus neteisėtais, turinčiais esminės reikšmės sprendimo priėmimui bei panaikinus visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimą bei įpareigojant valdybą priimti nutarimą bei jį pateikti tvirtinti visuotiniame klubo narių susirinkime, teismas negali teigti, jog būtų priimtas palankus sprendimas ieškovo atžvilgiu. Tai, kad padaryti formalūs procedūriniai pažeidimai svarstant ieškovo kandidatūros priėmimo į medžiotojų klubo narius, nėra esminis pagrindas naikinti atsakovo priimtą sprendimą, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas, neįrodžius, kad formalūs pažeidimai priimant sprendimą bei sprendimo panaikinimas būtų pagrindas atsakovui priimti naują bei ieškovui palankų sprendimą.

Dėl nepriėmimo į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo narius remiantis MĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis

Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinimas dėl ieškovo nepriėmimo į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo narius remiantis MĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Juridinių asmenų registre yra registruotas Mažeikių rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, kurio teisinė forma yra asociacija. Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos Asociacijos įstatymo 2 dalies 1 punktas). Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 3.1. punkte yra nurodyta, kad medžiotojų klubo nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys medžiojimo teisę ir medžiotojo bilietą, pripažįstantys LMŽD įstatus, taip pat, šiuos įstatus, mokantys MŽD nustatytą nario mokestį bei kitas tikslines įmokas.

MĮ 13 straipsnio 1 dalyje (Žin., 2002, Nr. 65-2634) įtvirtinta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.

Ieškovui L. P. medžiotojo bilietas Nr. 009123 išduotas 1995 m. lapkričio 6 d., kuris patvirtina jam suteikiamą teisę medžioti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo L. P. parodymų, matyti, kad ieškovas L. P. turi jam, t. y. L. P. ir juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vienas iš dalyvių yra ir L. P., nuosavybes teise priklausančių daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų. Remiantis ieškovo pateiktais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ieškovui L. P., asmenines nuosavybes teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo plotas – 7,6241 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,6800 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,9150 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0500 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,1500 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,7453 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,1100 ha, esantys (duomenys neskelbtini), viso tai sudaro 28,2744 ha, priklausančius L. P. asmeninės nuosavybės teise. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 5,5000 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,51 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,52 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,6364 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,9761 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 39,33 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,8901 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 5,8480 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,8051 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,8300 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,8300 ha, viso – 74,6757 ha žemės ploto, priklausančiam juridiniam asmeniui, kurio dalyvis yra L. P.. Remiantis šiais nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais, nustatyta, kad L. P. asmeninės nuosavybes teise priklauso 28,2744 ha, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio dalyvis yra L. P. – 74,6757 ha. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso L. P. – 120 akcijų, J. P. – 50, M. P. – 20, E. L. S. – 50 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 60 akcijų.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) yra nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Taip pat, ji yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto (ABĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto, todėl tapatinti akcininko L. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto negalima. Akcininkas L. P. bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme dalyvauja tik per įsigytas akcijas, tačiau akcijos ir juridinio asmens turtas nėra tas pats. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą bei remiantis MĮ 13 straipsnio 1 dalimi, teismas atmeta ieškovo teiginį, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, kadangi L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso – 28,2744 ha, o likęs plotas – 74,6757 ha, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio dalyviai yra ne tik pats ieškovas, tačiau jo šeimos nariai bei kitas juridinis asmuo.

Ieškovas L. P., valdantis dalį žemės sklypų patikėjimo teise, nurodo, kad atsakovui negali būti teisiškai reikšminga, kokia nuosavybės forma ieškovas valdo privačią nuosavybę.

Ieškovas L. P. nurodo, kad remiantis MĮ 14 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo, kuris yra žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkas, negali pats įgyvendinti su medžiokle susijusių savo teisių ir pareigų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovu vadovaujantis CK L skyriaus (patikėjimo teise) normomis sudarė turto patikėjimo sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise naudoti ieškovui. 2016 m. rugpjūčio 5 d. turto patikėjimo sutartyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. P., sudarė turto patikėjimo sutartį, kuria patikėtojas, vadovaudamasis Šalių susitarimu, perduoda patikėtiniui savo turtą, žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus <...>, patikėjimo teise šios sutarties galiojimo laikotarpiui, o patikėtinis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo interesais. Taip pat, perduodamas turtas nuosavybės teise priklauso patikėtojui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei disponuoti. Vertinant CK 4.106 straipsnio nuostatas lingvistiškai, matyti, kad patikėtiniui yra perduodamas turtas jį valdyti, naudoti bei disponuoti juo. Tai, kad turtas pereina patikėtojui nuosavybes teise, įstatyme nenurodyta. Taip pat teismas pažymi, kad CK 6.953 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas niekaip negali sutikti su ieškovo teiginiu, kad jis asmenine nuosavybe valdo daugiau nei 100 ha, kadangi žemės sklypus jis valdo patikėjimo teise, kas nesuteikia nuosavybės teisės.

Teismas, atsižvelgdamas į viską, kas aukščiau išvardyta, konstatuoja, kad ieškovas L. P. pagrįstai yra nepriimamas į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvo narius, kadangi jis neatitinka MĮ 13 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų – būti privačios žemės savininku, kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties. Kaip jau buvo analizuota, ieškovui L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 28,2744 ha, o likę ha priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos jis valdo patikėjimo teise. Remiantis CK 6.953 straipsnio 2 dalimi bei Turto perdavimo sutartimi sudaryta tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad turto perdavimas kitam asmeniu patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės, todėl tai reiškia, kad nuosavybės teise lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovas L. P. patikėjimo teise įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo interesais. Taip pat, perduodamas turtas nuosavybės teise priklauso patikėtojui. bei juridiniam asmeniui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, atsakovas Mažeikių rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo atstovaujamas advokato R. K. patyrė (800,00 Eur + 380,00 Eur) iš viso 1180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovo L. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo L. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Priteisti atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo L. P. 1180,00 Eur bylinėjimo išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.