Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms A. R., L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) teismo priimtu patikslintu skundu (toliau – skundas) (1 t., b. l. 13–17, 59-60) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas) atmesti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių paskaičiuoti pareiškėjai kompensaciją už darbą su švino suriku 1988 m. birželio 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir šią kompensaciją pareiškėjai išmokėti.

Nors pareiškėja skundo reikalavime nurodė, kad prašo panaikintiVSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skunde ji taip pat nurodo minimo sprendimo numerį (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos (b. l. 126–127) matyti, kad skundžiamo sprendimo numeris yra (duomenys neskelbtini). Dėl to laikytina, kad pareiškėja prašo panaikintiVSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas).

1985–2006 metų laikotarpiu ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ (toliau – ir gamykla „Ekranas“ , ir AB „Ekranas“). Oficialiai ji dirbo inžinierės-technologės pareigose gamyklos Įkrovos-lydymo ceche, bare. Be pagrindinio atliekamo darbo - gamybos ir technologinio proceso organizavimas, ji privalėjo ištirti gaunamų medžiagų kokybę, aprūpinti darbuotojus gamybai medžiagomis, prižiūrėti gamybos procesus; pasikeitus gamybai ar receptūrai, ji turėjo paskaičiuoti cheminių medžiagų sunaudojimą bunkeriams ir technologinėms linijoms ir atlikti kitas funkcijas; bandant naujas technologijas, ji privalėjo parinkti kitas chemines medžiagas; įsidarbinus papildomai, ji privalėjo rinkti gamykloje ir rūšiuoti susikaupusių kineskopų duženas ir atlikti kitas funkcijas. Visi šie darbai buvo fiziškai sunkūs, atliekami veikiant triukšmo, temperatūrų skirtumo, dulkių, smėlio, pelenų, kurių sudėtyje buvo apie 74 procentų švino, visi šie darbai buvo sąlytyje su įvairiomis pavojingomis bei nuodingomis cheminėms medžiagomis. Dirbdavo po 8–10 valandų 2–4 pamainose. Darbo sąlygos Įkrovos ceche buvo nustatytos kenksmingomis.

Pagal AB „Ekranas“ patvirtintą Darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, privalomo sveikatos patikrinimo sąrašą 2005 metams ji buvo veikiama gamyboje PbO, BaCO, SrCo, NiO, NaNO ir triukšmu 89–103 dB. Pagal 2005 m. įrašą Sveikatos pase jos organizmą dirbant AB „Ekranas“ inžiniere-technologe irgi veikė kenksmingi faktoriai PbO, BaCO3, SrCO3, Ni2O3, NaNO3 ir triukšmas 89–103 dB. Abu minėti įrašai neatitinka tiesos, kadangi darbo metu jos organizmas nukentėdavo nuo daugiau kenksmingų faktorių.

Įkrovos bare bendra cheminių medžiagų, o ypač švino suriko ir švino gleto, koncentracija dulkėse visada viršydavo leistinas normas.

Dėl darbo specifikos pareiškėjai tekdavo dirbti kenksmingomis sąlygomis už kitus asmenis jų atostogų metu, tačiau įsakymai nebuvo rašomi, taigi nebuvo daromi atitinkami įrašai, kad ji papildomai dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Kai jai tekdavo apmokyti dirbti naują darbuotoją, priimtą į jos darbo vietą, kenksmingame bare, tai irgi nebuvo įforminama įsakymu ir nepadaromi atitinkami įrašai dokumentuose.

Dėl kenksmingų faktorių darbe pareiškėjai buvo atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas. 2012 m. lapkričio 16 d. jai nustatyta profesinės ligos diagnozė, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – ir CDMEK) padarė išvadą dėl jos profesinės ligos.

Pagal darboviečių vadovų įsakymus ir įrašus darbo knygelėje, pareiškėja 20,7 metų dirbo inžiniere-technologe Panevėžio gamykloje „Ekranas“, ir 2,12 metų kokybės kontroliere AB „Panevėžio stiklas“. Abiejuose darbuose ji dirbo sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Tačiau CDMEK minėtoje išvadoje neteisingai nustatė, kad iš 27 savo bendro darbo stažo ji tik 19 metų turi stažo veikiant cheminėmis medžiagomis.

Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d., pareiškėja

paaiškino, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe, Įkrovos bare. Kai ji nuo 1988m. birželio 1d. buvo perkelta dirbti į Technologinio ruošimo skyrių, vis tiek dažnai ateidavo į Įkrovos cechą patikrinti:pažiūrėti gamybos proceso, medžiagų, taip pat apmokyti naują darbuotoją.Medžiagų mėginius paimdavo įvadinė kontrolė, analizes paimdavo laboratorija. Ji kabinete raštu apskaičiuodavo, kiek reikia medžiagų, rengdavo dokumentus. Pareiškėja palaikė skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos darbas pagal Sąrašą Nr. 1 priskirtinas XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2-ai daliai „Elektrovakuuminė gamyba“, B pogrupiui „Inžinerijos-technikos darbuotojai elektrovakuuminėje gamyboje“, technologai stiklo gamyboje. Todėl ji turi teisę į kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš L. Š. kompensacijos bylos (b. l. 1–2) medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašė skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Iš administracinės bylos (1 t., b. l. 87)medžiagos nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta neskirti L. Š. šios Kompensacijos. Nesutikdama su VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, pareiškėja jį apskundė VSDFV (1 t., b. l. 82–85). VSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu (1 t., b. l. 126–127).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta L. Š. skirti Kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėja įgijo teisę į Kompensacijos mokėjimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo normos.

Aprašo 6 punktas numato, kad Kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose. Pagal Aprašo 6.1, 6.2 punktus – numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.

Analogiškos normos įtvirtintos Aprašo 6.1–6.2 punktuose.

Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalis numato kompensacijos dalį, jeigu asmuo nėra išdirbęs viso pagal įstatymą reikalaujamo metų skaičiaus visai kompensacijai gauti. Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais.

Analogiškos normos yra įtvirtintos Aprašo 7 punkte ir Aprašo priede.

Administracinės bylos (1 t., b. l. 92) ir kompensacijos bylos (kompensacijos byla, b. l. 50–51), duomenimis, pareiškėja dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Nors skunde pareiškėja nurodė ir aplinkybes apie jos turėtas kenksmingas darbo sąlygas Panevėžio gamykloje „Ekranas“ 2005 m., 1985–2006 m., taip pat apie darbo sąlygas AB „Panevėžio stiklas“ nenurodytu laikotarpiu, tačiau skundo reikalavime pareiškėja prašo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių apskaičiuoti ir išmokėti jai kompensaciją už darbą su švino suriku laikotarpiu nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Į AB „Panevėžio stiklas“ pareiškėja buvo priimta dirbti vėliau – nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 102).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja prašo paskirti Kompensaciją už darbą, įskaičius į dirbtą laiką Kompensacijai gauti ir laikotarpį, jos dirbtą nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Panevėžio gamykloje „Ekranas“.

Dalis darbo laiko, reikalaujamo pagal Pensijų įstatymo nuostatas Kompensacijai gauti, pareiškėjai buvo įskaityta – pareiškėjai buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d., kai ji dirbo su švino suriku (raude), t. y. dirbo darbą, atitinkantį nurodytą Sąraše Nr. 1. Dalį laikotarpio įskaičius, pareiškėjai trūksta darbo stažo, reikalaujamo pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą stažo visai Kompensacijai gauti, taip pat darbo stažo, reikalaujamo pagal to paties straipsnio 5 dalį daliai Kompensacijos gauti.

Tam, kad pareiškėja įgytų teisę į Kompensacijos mokėjimą, pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėja turi būti iki 1995 m. sausio 1 d. dirbusi darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 1 arba į Sąrašą Nr. 2; 2) šiuos darbus ji turi būti dirbusi Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 arba 2 punkte nustatytą terminą: Sąraše Nr. 1 numatytus darbus – ne mažiau kaip 7,5 metų (pagal 1 punktą), Sąraše Nr. 2 numatytus darbus – ne mažiau kaip 10 metų (pagal 2 punktą). Teisei į kompensacijos dalį įgyti pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalį pareiškėja turi būti 1998–1994 m. laikotarpiu dirbusi šiuos darbus ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko. Pensijų įstatymo 67 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad asmuo įgyja teisę į Kompensacijos mokėjimą tik tuo atveju, jeigu jis atitinka abi aukščiau nurodytas sąlygas.

Pagal administracinių teismų praktiką, jeigu asmuo dirbo darbą, nors ir neįtrauktą į Sąrašą, tačiau jo dirbtas darbas atitinka Sąraše įvardintus darbus, asmuo turi teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad,nors konkretus profesijos pavadinimas nenurodytas Sąraše, tačiau jei asmens dirbtas darbas pagal savo pobūdį atitinka šiame Sąraše įvardintas profesijas, tai negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1062-756/2015; 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2174-502/2015). Tačiau tam, kad asmuo įgytų teisę į Kompensaciją, darbą, atitinkantį pagal savo pobūdį Sąraše nurodytą darbą, asmuo turi dirbti visą darbo dieną – visą darbo laiką jis turi būti veikiamas kenksmingų faktorių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2199/2013; 2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-195/2012), o pareiškėjui neįrodžius, kad dirbo Sąraše nurodytose pareigose visą darbo dieną, jis neturi teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1996/2012).

Pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad jos darbas atitinka Sąrašo Nr. 1 XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2 dalies „Elektrovakuuminė gamyba“ B pogrupyje „Inžinerijos-technikos darbuotojai (elektrovakuuminėje gamyboje) nurodytus darbus – technologai, visą darbo dieną dirbantys stiklo gamybos baruose ir atliekantys darbus, kuriuose naudojama švino raudė. Tačiau skunde teismui, skųsdama VSDFV Panevėžio skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą, pareiškėja nurodė mananti, kad ji turi teisę gauti kompensaciją pagal Sąrašo Nr. 1 XIII skyriaus „Radijo technikos gamyba“ 3 poskyrį kaip gamyboje visą darbo dieną dirbusi su švino suriku (1 t., b. l. 16), o ne pagal 2 poskyrį. VSDFV atsiliepime paaiškino(1 t., b. l. 71)kad, minėtame VSDFV Panevėžio skyriaus sprendime(1 t., b. l. 20) per klaidą yra nurodytas Sąrašo Nr. 1 „3 poskyris“, turėtų būti nurodytas „2 poskyris“. Dėl paminėto darytina išvada, kad pareiškėja savo darbą priskiria Sąrašo Nr. 1 XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2 dalies B pogrupiui, „Inžinerijos-technikos darbuotojai (elektrovakuuminėje gamyboje) nurodytiems darbams – technologai, visą darbo dieną dirbantys stiklo gamybos baruose ir atliekantys darbus, kuriuose naudojama švino raudė (1 t., b. l. 77).

Byloje pateikta pareiškėjos darbo knygelės kopija patvirtina, kad L.Š. 1985 m. spalio 21 d. buvo priimta į Panevėžio gamyklos „Ekranas“ Stiklo cechą Nr. 1, Įkrovos paruošimo barą trečios kategorijos inžiniere-technologe. 1988 m. kovo 1 d. ji dėl naujos darbo apmokėjimo sistemos įvedimo perkelta į Įkrovos cechą inžiniere-technologe. 1988 m. birželio 1 d. pareiškėja buvo perkelta į kitą darbą – į Stiklo gamybos tarnybą, Technologinę grupę trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 92). Byloje pateikta Panevėžio gamyklos „Ekranas“ direktoriaus 1989 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apie papildomus įrašus darbo knygelėse kopija (1 t., b. l. 79–80, 160–163). Šiame direktoriaus įsakyme nurodyta, kad 1979 m. spalio 5 d. Stiklo ceche Nr. 1 buvo prilydyta švininė stiklo lydymo krosnis, nuo šios datos įkrovos paruošėjai bei specialistai dirbo su švino suriku, todėl nuspręsta įrašus darbo knygelės papildyti nurodant jų darbo pobūdį pagal 1-ą priedą, įrašus darbo knygelėse paruošti 1989 m. rugsėjo 15 dienai. Šio direktoriaus įsakymo 1-ame priede (1 t., b. l. 92–93)yra duomenys, kad reikia papildyti įrašą L. Š. darbo knygelėje už laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. kovo 1 d., kai dirbta Stiklo cecho Įkrovos paruošimo baro inžiniere-technologe, dirbančia su švino suriku, ir už laikotarpį nuo 1988 m. kovo 1 d. iki 1988 m. birželio 1 d., kai dirbta Įkrovos cecho inžiniere-technologe, dirbančia su švino suriku (1 t., b. l. 80, 163). Pareiškėjos darbo knygelėje, remiantis minėtu direktoriaus 1989 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, 1989 m. rugpjūčio 28 d. yra padarytas įrašas, kad ji nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. dirbo Įkrovos cecho inžinierės-technologės, dirbančios su švino suriku, pareigose (1 t., b. l. 92–93).

Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. dirbo Stiklo ceche, Įkrovos ceche inžiniere-technologe su švino suriku (raude), t. y. dirbo darbą, įrašytą Sąraše Nr. 1. Pareiškėjai į darbo laiką Kompensacijai gauti šis laikotarpis įskaitytas.

Minėtuose įrašuose įsakymo 1-ame priede ir darbo knygelėje pareiškėjos darbo laikotarpis su švino suriku yra užbaigtas, kadangi nurodyta, kad pareiškėja dirbo su švino suriku iki 1988 m. birželio 1 d. Pareiškėjos darbo knygelėje nėra padarytų įrašų apie darbą su švino suriku po 1988 m. birželio 1 d. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėja nedirbo su švino suriku po 1988 m. birželio 1 d.

Pareiškėjos darbo knygelėje yra duomenys, kad 1991 m. sausio 21 d. ji dėl valdymo struktūros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Konstruktorinio-technologinio paruošimo skyrių trečios kategorijos inžiniere technologe. 1992 m. sausio 1 d. ji dėl valdymo struktūros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Technologinio ruošimo skyrių trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 93). Darbo knygelėje yra 1993 m. balandžio 26 d. įrašas, kad jos pildymas nutrauktas, išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (1 t., b. l. 93). Pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopijoje yra tie patys duomenys, kad 1992 m. sausio 1 d. pareiškėja dėl valdymo struktūros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Technologinio ruošimo skyrių trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 99). Po šios datos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopijoje yra tik įrašai iki 2004 m. vasario 13 d. apie apmokestinamą darbo užmokestį, įmokų tarifą ir įmokų sumą (1 t., b. l. 99–101), apie eitas pareigas duomenų nėra.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad nei pareiškėjos darbo knygelėje, nei valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nėra duomenų, kad pareiškėja po 1988 m. birželio 1 d. dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ stiklo gamybos bare technologo pareigose su švino suriku (raude).

Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad 1989 m. ji išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas, 1992 m. spalio–lapkričio mėn. grįžo iš vaiko priežiūros atostogų. Kaip matyti, šie laikotarpiai patenka į ginčo laikotarpį, už kurį pareiškėja prašo apskaičiuoti Kompensaciją. Aprašo 9 punkte yra nurodyta, kad darbo laikas Kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpis, kai motina buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, vaiko priežiūros atostogose, nėra faktinis darbas, ir jau vien dėl to laikotarpis, kai pareiškėja buvo minėtose atostogose, negali būti pareiškėjai įskaitytas į darbo ypatingomis sąlygomis trukmę.

Byloje pateiktas L. Š. Profesinės ligos tyrimo komisijos 2011 m. kovo 21 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktasNr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu padarytaišvada dėl profesinės ligos (1 t., b. l. 40–47). Akto 3 puslapyje yra duomenys, kad pareiškėja 1985–2006 m. laikotarpiu dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe Įkrovos-lydymo ceche. Jos pagrindinis atliekamas darbas – gamybos, technologinio proceso organizavimas (ataskaitos plano paruošimas, duomenų suvedimas į kompiuterinę programą), gaunamų cheminių medžiagų kokybės ištyrimas, darbuotojų aprūpinimas žaliavomis, medžiagomis, įranga, vadovavimas, gamybos procesų prižiūrėjimas). Darbo vieta ceche, bare, laboratorijoje, sandėlyje, kabinete. Pareiškėjos teigimu, ceche darbo metu ji turėjo sąlytį su įvairiomis pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis, taip pat ir švino junginiais (švino suriku, švino gletu) (1 t., b. l. 42). Iš akto duomenų matyti, kad pareiškėja dirbo ir su dokumentais, dirbo įvairiose darbo vietose – ne tik ceche, bet ir kabinete. Šiame akto puslapyje nėra išskirtas konkretus laikotarpis, kada pareiškėja dirbo stiklo bare technologe su švino suriku, taip pat nematyti, kiek laiko per dieną ji dirbo su švino suriku. Akto 2 puslapyje yra nurodyta, kad pareiškėja dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe nuo 1985 m. sausio 21 d. iki 2006 m. birželio 30 d., ir tuo laikotarpiu ją veikė profesinės rizikos veiksniai, tarp jų ir cheminės medžiagos (1 t., b. l. 41). Šiame akto puslapyje nėra nurodyta, su kokiomis cheminėmis medžiagomis pareiškėja turėjo sąlytį, nėra nurodyta, kiek laiko per dieną ji turėjo sąlytį su jomis. Dėl paminėto, iš akto duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėja dirbo darbą, pagal savo pobūdį atitinkantį darbą, nurodytą Sąraše Nr. 1.

Byloje(1 t., b. l. 22–26, 88, 103) esantys dokumentai neatskleidžia pareiškėjos darbo pobūdžio, yra ne ginčo laikotarpio. Byloje (1 t., b. l. 34A, 115; 2 t., b. l. 39) esantys dokumentai yra ne ginčo laikotarpio. Byloje (1 t., b. l. 131–148) esantys dokumentai neparodo pareiškėjos darbo pobūdžio, yra ne ginčo laikotarpio, be to, nepatvirtinti nustatyta tvarka, dėl to nevertintini kaip įrodymai. Byloje (1t., b. l. 34) esantis dokumentas yra ne gamyklos „Ekranas“, be to, nepatvirtintas nustatyta tvarka, dėl to nevertintinas kaip įrodymas.Byloje (1 t., b. l. 27–33, 36–39) esantys dokumentai yra ne ginčo laikotarpio, nepatvirtinti nustatyta tvarka, dėl to nevertintini kaip įrodymai. Byloje (1 t., b. l. 104–107; 2 t., b. l. 12–27, 40, 47) esančiuose dokumentuose yra duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę,apsilankymus pas gydytojus, tačiau jie neparodo pareiškėjos darbo pobūdžio, yra parengti ne ginčo laikotarpiu, o 2 t.,b. l. 41 esantis dokumentas yra be datos. Pareiškėjos susirašinėjimo su VSDFV, „Rožyno“ šeimos klinika, CDMEK(1 t., 108–125, 2 t., b. l. 4–10, 36–38) dokumentai nelaikytinitinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos darbo pobūdį ginčo laikotarpiu. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas (1 t., b. l. 48) parodo tik tai, kad pareiškėjai skirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, be to, yra nepatvirtintas nustatyta tvarka, teismui nepateiktas jo originalas, dėl to nevertintinas kaip įrodymas. Darbuotojų specialybių ir pareigybių, turinčių teisę gauti pensiją lengvatinėmis sąlygomis, sąrašo originalas ir jo kopija (1 t., b. l. 150–159) nėra susijęs su pareiškėjos pareigybe.

Pareiškėjai teismo nutartimi (1 t., b. l. 59) buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu nebus pateikti skundo priedų originalai ar nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos, jie bus grąžinti pareiškėjai. 2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu pareiškėjai išaiškinta, kad dokumentų kopijos, kurių originalai nepateikti ir jos tinkamai nepatvirtintos, nebus teismo vertinamos. Pareiškėja nebepageidavo pateikti dokumentų originalų ar jų patvirtintų kopijų.

Paminėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu Panevėžio gamykloje „Ekranas“ dirbo darbą, pagal savo pobūdį atitinkantį Sąraše Nr. 1 nurodytą darbą.

Aprašo 14 punkte yra išvardinti dokumentai, kuriais įrodomi reikalingo Kompensacijai skirti darbo trukmė ir pobūdis. Liudytojų parodymai tarp šių įrodinėjimo priemonių nėra įvardinti. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Aprašo 14 punktas, nustatantis kompensacijai skirti reikalingų dokumentų, įrodančių darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį, sąrašą, yra skirtas asmeniui, pretenduojančiam gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ar jos dalį, ir VSDFV teritoriniam skyriui, skiriančiam bei mokančiam kompensaciją. Teismui, kuris nėra aptariamo teisinio santykio dalyvis, sprendžiant tarp nurodytų šalių kilusį ginčą dėl kompensacijos skyrimo ir mokėjimo Aprašo 14 punkto nuostatos nėra privalomos, ir teismas šiomis nuostatomis vadovaujasi tik kaip papildomomis įrodymų vertinimo gairėmis, be ABTĮ nustatytų privalomų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2174-502/2015). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nustatant asmens teisę į kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, gali būti remiamasi liudytojų parodymais, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1451-502/2015).

2017m. spalio 26d. teismo posėdyje teismas apklausė liudytojus. Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“, Įkrovos ceche (bare) technologe, dirbo nuo 1973 iki 2000 m., dirbo ir su švino suriku. Pagal liudytojos parodymus, pareiškėja, kuri nuo 1988m. birželio 1d. buvo perkelta į Technologinę grupę ir jos darbo vieta buvo kitur, į Įkrovos cechą tik ateidavo, kadangi jai reikėdavo surinkti duomenisir pareiškėja buvo paskirta kuruoti Įkrovos cechą. Liudytoja ruošė įkrovą, sverdavo chemines medžiagas, o pareiškėja ateidavo į Įkrovos cechą patikrinti – ar teisingai susverta, ar uždėtos etiketės, ar laboratorija paėmė mėginį.Pareiškėja paprastai į Įkrovos cechą ateidavo kiekvieną dieną, dažniausiai – po pietų ir išbūdavo apie vieną valandą. Tik kartais, kai laboratorija surasdavo broką, užtrukdavo ilgiau. Liudytoja paneigė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja apie dvejus metus Įkrovos bare mokė naują darbuotoją, ir parodė, kad naujus darbuotojus apmokydavo ji - liudytoja, nes dirbo Įkrovos bare inžiniere-technologe. Liudytoja patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbo vieta buvo ne Įkrovos ceche, ji turėjo savo darbo vietą kabinete Technologinėje grupėje. Pareiškėja ruošdavo dokumentus, planus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1988 m. iki maždaug 1990 m, po to buvo išėjęs iš gamyklos dirbti kitur. Jis dirbo stiklo cechuose operatoriumi, presuotoju.Liudytojas parodė, kad nuo 2000metų vėl pradėjo dirbti gamykloje „Ekranas“ Įkrovos bare ir tuo metu, tai yra 2000 metais pareiškėja dirbo technologe ir veždavo pilti pelenus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“, tačiau nepamena, kuriais metais. Atsakovo VSDFV atstovė teismo posėdyjepateikė apžiūrai liudytojos darbo knygelę, iš kurios nustatyta, kad liudytoja iki 1993 metų gamykloje „Ekranas“ nedirbo. Liudytoja neprisiminė, todėl nebuvo nustatyta, kada ji pradėjo dirbti gamykloje „Ekranas“.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. V. B. parodė, kad jis dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ maždaug nuo 1994 m. iki 2006 m., teigė tiksliai neprisimenantis laikotarpio. Tačiau iš VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktos jo darbo knygelės kopijos ir pažymos apie valstybinį socialinį draudimą (2 t., b. l. 42–44) matyti, kad jis dirbo gamykloje „Ekranas“ nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., tai yra jis nedirbo gamykloje ginčo laikotarpiu.

Teismui taip pat pateikti liudytojų D. Ž. (1 t., b. l. 89), J. V. B. (2 t., b. l. 28–31), V. S. (2 t., b. l. 32–35), kurie buvo apklausti teismo posėdyje,o taip pat ir B. A.((2 t., b. l. 36) rašytiniai parodymai, kuriuos iš liudytojų surinko pati pareiškėja. Šie rašytiniai parodymai teismo nevertinami. Liudytojas parodymus duoda teisme (ABTĮ 59 straipsnio 1 dalis). Teismas pasirašytinai įspėja liudytoją dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą(ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). ABTĮ nuostatose nėra numatyta, kad liudytojai gali duoti parodymus ne teisme. Dėl to teismas pačios pareiškėjos surinktų rašytinių liudytojų parodymų nevertina.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. Ž. parodymai iš esmės patvirtina tik aplinkybę, kad pareiškėja, nuo 1988m. birželio 1d. perkelta dirbti inžiniere-technologe įTechnologinę grupę, dirbo kitoje vietoje, kabinete, o į Įkrovos barą tik ateidavo ir vidutiniškai išbūdavo apie vieną valandą. Tačiau šios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu visą darbo dieną dirbo su švino suriku. Kitų teismo apklaustų liudytojų parodymai konkrečios informacijos apie pareiškėjos darbą kenksmingomis sąlygomis ginčo laikotarpiu nesuteikia. Taigi liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiškėjos darbas ginčo laikotarpiu pagal savo pobūdį atitiko Sąraše Nr. 1 įrašytą darbą.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja L. Š. ginčo laikotarpiu nedirbo darbo, įrašyto į Sąrašą Nr. 1, ar darbo, pagal savo pobūdį atitinkančio Sąraše Nr. 1 nurodytą darbą. Todėl pareiškėja neatitinka būtinųjų sąlygų, nustatytų Pensijų įstatymo 67 straipsnyje teisei į Kompensacijos mokėjimą įgyti, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neįgijo teisės į Kompensacijos mokėjimą.

Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad atsakovų 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai Kompensacijos, ir 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2750, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.