Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 97 971 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 10-9-936-14 bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad 2007 m. pradžioje su atsakovu susitarė įsigyti butą, jį suremontuoti ir parduoti brangiau. 2007 m. kovo 2 d. ieškovas surašė įgaliojimą atsakovui jo vardu įteisinti nurodyto buto patalpas, įkeisti jas, rekonstruoti ir remontuoti. 2014 m. ieškovas sužinojo, kad jo vardu AB Danske bankas paimti 288 000 Lt ir 50 000 Lt kreditai, nors sutikimo tokių sumų kreditų paėmimui ieškovas nedavė. Ieškovas taip pat sužinojo, kad nupirktas butas neparduotas, o iš banko paimtas kreditas negrąžintas. Ieškovo teigimu, atsakovas pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą, tačiau pinigus grąžinti atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.). Ieškovas apsiribojo apibendrintais teiginiais apie faktines aplinkybes, remdamasis kuriomis siekia prisiteisti žalos atlyginimą. Ieškovas nenurodė, kuo remiantis jis reikalauja priteisti konkrečiai prašomos priteisti žalos dydį, kaip ji buvo nustatyta (apskaičiuota), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė prašomą priteisti žalą. Ieškovas visiškai neįrodinėja civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Neaišku, kuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Be to, ieškovui būtina nurodyti priežastinį ryšį, t. y. nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala yra nulemta kokių tai neteisėtų atsakovų veiksmų pasekmė. Ieškovas taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. pradžioje susitarė įsigyti butą, jį suremontuoti ir brangiau parduoti, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokio susitarimo nepateikia, kaip ir nenurodo kaip buvo sudarytas minimas susitarimas su atsakovu. Ieškovas nepateikė ieškinyje nurodyto 2007 m. kovo 2 d. įgaliojimo. Jokie duomenys nepateikti apie tai, kad iš banko ieškovo vardu atsakovas paėmė nurodyto dydžio kreditus. Taip pat neaišku, kam nuosavybės teise priklauso įvardintas butas, kokios faktinės aplinkybės ir rašytiniai duomenys pagrindžia buvus susitarimą butą suremontuoti, įkeisti ir t. t. Ieškovas prašo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau neaišku, kokioje institucijoje toks tyrimas buvo atliekamas, nenurodyta, iš kur tokia tyrimo medžiaga turi būti išreikalauta, bei nepateikė duomenų, kad jis negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir/ar objektyviai negali gauti duomenų, kuriais grindžia reikalavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovui valstybės garantuojama ir apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą, ieškovo turtinė padėtis buvo vertinta ir duomenys pateikti už laikotarpį iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti rašytinius įrodymus pagrindžiančius jo turtinę padėtį šiuo metu bei nurodyti aplinkybę, kaip jo turtinė padėtis gali pagerėti ateityje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimas, jame išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas bei nurodytas aiškus ieškinio dalykas, kuris grindžiamas įrodymais. Teismas nenagrinėjo ir neanalizavo pridėtų įrodymų.Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio dalykas ir pagrindas galutinai suformuluojamas parengiamajame teismo posėdyje, todėl tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinami pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje: bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės; formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir jais tais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus pri­valoma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių fakti­nių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto paduotas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o būtent: nenurodytos ieškinio reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas); nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodomas aplinkybes bei nepateikti šiuo metu apelianto turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus teigia, kad ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimas; ieškinio netikslumai gali būti pašalinami pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje bei formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti asmens teisės kreiptis į teismą esmės. Taigi, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra pagrįsti bei ar jie yra esminiai, trukdantys išspręsti bylą iš esmės. Kaip pirmiau minėta, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą), ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas), taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.; 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas suformuluotas pakankamai aiškiai – priteisti iš atsakovo 97 971 Eur žalos atlyginimo, be to, šis trūkumas skundžiamojoje nutartyje ir nebuvo nustatytas.Pirmosios instancijos teismas kaip faktinio ieškinio pagrindo trūkumus iš esmės nustatė tai, kad apeliantas nenurodo bei neįrodinėja civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos bei jo dydžio pagrindimo. Nors, apelianto teigimu, ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, tačiau skundžiamojoje nutartyje minėtu aspektu nurodomų argumentų iš esmės nekvestionuoja, o tik apsiriboja bendro pobūdžio teisminės praktikos teiginiais apie galimumą pašalinti ieškinio neaiškumus ir netikslumus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti dėl žemiau nurodomų priežasčių. Kaip minėta, ieškinio dalykas – priteisti iš atsakovo 97 971 Eur žalos atlyginimo, taigi, apeliantas, sprendžiant pagal ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) turi pagrįsti jos taikymui būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.426-6.249 str.). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas turėtų įvardinti tiek atsakovo neteisėtus veiksmus, tiek nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad apelianto patirta žala yra nulemta atsakovo neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą. Šiuo atveju, nepaisant, kad reikalavimas formuluojamas kaip žalos atlyginimas, ieškinyje nurodoma, kad jis kildinamas iš savininko nuosavybės teisių gynimo, yra vindikacinio pobūdžio, teisiniu pagrindu nurodomos daiktinės, o taip pat ir prievolinės teisės normos, susijusios su atstovavimu. Teisinė ieš­kinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo iš tikrųjų yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl apelianto nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės turi atitikti ieškinio dalyką, o šiuo atveju ieškinio dalyku nurodomas civilinių teisių gynimo būdas (civilinės atsakomybės taikymas) grindžiamas kitokio pobūdžio aplinkybėmis, t. y. susijusiomis su nuosavybe, vindikacija ir atstovavimo prievoliniais santykiais. Priklausomai nuo pasirinkto teisių gynybos būdo ieškinio pagrindu ir turi būti dėstomos tą gynybos būdą pagrindžiančios aplinkybės, priešingu atveju nei teismui, nei kitai šaliai nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo apeliantą pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes – susitarimą su atsakovu 2007 metais įsigyti butą, jį suremontuoti ir parduoti; 2007 m. kovo 2 d. įgaliojimą; įrodymus, kad apelianto vardu atsakovas iš banko paėmė kreditus; įrodymus, patvirtinančius buto nuosavybę. Taip pat skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad iš apelianto prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą yra neaišku, kokioje institucijoje buvo šis tyrimas atliekamas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir tokia įstatymo nuostata negali būti vertinama kaip reikalavimas jau pradinėje stadijoje įrodyti pareikštą reikalavimą (kaip interpretuoja atskirajame skunde teismo nurodytus trūkumus apeliantas). Apeliantas su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir su jo priėmimu susijusius dokumentus bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. birželio 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas iš esmės nepateikė jokių įrodymų ieškinyje pareikštam reikalavimui pagrįsti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ieškovas negali kartu su ieškiniu pateikti jame reiškiamą reikalavimą patvirtinančius įrodymus, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu juos išreikalauti, tačiau bet kuriuo atveju priežastis, dėl kurių jis tam tikrų įrodymų negali pateikti, turi būti nurodyta (CPK 135 str. 2 d.). Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punkte – teisėjas gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų (tik) įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Taigi, bet kokiu atveju asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodytos priežastys, kodėl asmuo negali pateikti ir/ar gauti konkrečių įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik nenurodė jokių argumentų bei priežasčių, kodėl vienų ar kitų įrodymų jis negali nurodyti ieškinyje ir/ar jų gauti, bet ir prašyme išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą nenurodė nei kas jame buvo tiriama, nei kokie reikšmingi bylai duomenys yra (jei yra) toje medžiagoje. Nors prie ieškinio pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai nereiškia, kad įrodymų nurodymo ir teikimo pareiga ieškovui eliminuojama, o pareiga išsiaiškinti ir išsirinkti iš nutarimo duomenis, kurie galbūt reikalingi ieškiniui pagrįsti, persikelia teismui ar kitai šaliai. Išdėstyti argumentai sudarė pagrindą ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymui, įpareigojant apeliantą ieškinyje nurodyti ir pateikti įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje pareikštą reikalavimą. Jei kokių nors įrodymų jis pateikti negali, privalo nurodyti to priežastis ir prašyti juos išreikalauti (CPK 135 str. 2 d.). Apeliantas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė teismui jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius šiuo metu esančią jo turtinę padėtį. Šios skundžiamos nutarties dalies apeliantas atskirajame skunde faktiškai nekvestionuoja. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo aspektu nepasisako, tik pažymi, kad toks teismo reikalavimas atitinka CPK 84 straipsnio nuostatas dėl įrodymų apie turtinę padėtį pateikimo būtinumo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliantui nustatytinas naujas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. M. (V. M.) terminą iki 2018 m. liepos 11 d. (imtinai) nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.