Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu D. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir jam skirtos nuobaudos: už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., skirta 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) dydžio bauda; už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., skirta 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

D. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 25 d. 14.00 val. Prienų r. sav., kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 96,00 km, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės), vairavo automobilį „BMW 5er Gran Turismo Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde D. M. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal ATPK 126 str. 1 d., D. M. nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tačiau nagrinėjamu atveju protokolą surašiusi institucija neįrodė visų būtinų sudėties požymių bei nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis buvo sustojęs degalinėje ir tuomet pavartojo alaus, tačiau išgėręs automobilio nevairavo.

Pareiškėjo manymu, teismas visiškai nepagrįstai D. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo policijos pareigūnų, L. K. ir K. D., pateikti tarnybiniai pranešimai yra analogiški, t. y. surašyti vieno asmens, kadangi jie atkartoti žodis žodin. Tokiu būdu buvo siekiama dirbtinai išvengti prieštaravimų tarp jų. Pareigūnai nurodė netinkamą administracinio teisės pažeidimo laiką, nei jis nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, kas leidžia pagrįstai abejoti pareigūnų nurodytų aplinkybių objektyvumu. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad pareigūnai galimai sąmoningai pateikė netgi ne to įvykio fotonuotraukas ir siekė jas pripažinti kaip tinkamas nagrinėjamam pažeidimui. Nei vienas iš policijos pareigūnų nepatvirtino fakto, kad D. M. buvo fiksuojamas t.y. fotografuojamas tą dieną keletą kartų ir nei vienas iš policijos pareigūnų, dalyvavusių įvykyje, iš viso neaiškino, kokiu būdu buvo pateikta visiškai kitos dienos nuotrauka, kurioje užfiksuotas pareiškėjas. Teismas nepaneigė rašytinių įrodymų, kurie yra užfiksuoti policijos pateiktoje medžiagoje, t.y. pareigūnų automobilio stovėjimo laikų, kurie iš esmės prieštarauja pareigūnų duotiems parodymams. Byloje nėra nustatyta, jog D. M. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Teismas privalėjo vertinti tas aplinkybes, kad visiškai nesvarbu kaip ir kokiu būdu D. M. sustojęs vartojo alkoholį, svarbu yra tai, kad jis, būdamas neblaivus, automobilio nevairavo. Tuo labiau, kad jis paprašė R. U., kad automobilį vairuotų jis. Neišsiaiškinta ir ta aplinkybė dėl kokių priežasčių nebuvo apklausta įvykio vietoje K. M.. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą, privalėjo įrodyti D. M. kaltę, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu teismas turėjo būti aktyvus ir rinkti savo iniciatyva ne tik kaltinančius įrodymus, bet ir teisinančius. Tačiau, būdamas aiškiai šališkas, to nepadarė. T. P. į teismo posėdį turėjo kviesti ne pareiškėjas, bet teismas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasisakęs, kad privaloma vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepime į D. M. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas Albinas Jakimavičius prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti. Manoma, kad Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis išvadomis, todėl tinkamai vertino byloje nustatytus įrodymus ir priėmė teisėtą nutarimą. Teigia, kad D. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems ir teisės pažeidimą patvirtinantiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Kauno apygardos teismas nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi jo atstovė advokatė Aušra Ručienė pirmos instancijos teismo posėdyje savo baigiamojoje kalboje. Skundžiamame Prienų rajono apylinkės teismo nutarime į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju D. M. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Iš D. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., padarymo. Pareiškėjas nesutinka, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal ATPK 126 str. 1 d., nutraukti.

Nors D. M. nepripažįsta padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t.y. liudytojų L. K., K. D., V. N. teisme duotais parodymais, policijos pareigūnų L. K. ir K. D. tarnybiniais pranešimais, R. U. rašytiniu paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, alkotesterio patikros sertifikatu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Versija, jog pareiškėjas buvo sustojęs degalinėje ir tuomet pavartojo alaus, tačiau išgėręs automobilio nevairavo, laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Taigi konstatuojama, kad skundžiamame nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos, o D. M. gynybos versija motyvuotai atmesta.

Liudytoja L. K. parodė, kad tarnybos metu automobilyje įrengta numerių skenavimo įranga nuskenavo automobilį be draudimo. Privažiavus arčiau prie automobilio, kolega per langą su lazdele stabdė minėtą automobilį, tačiau pažeidėjas teigia, kad nematė, nesustojo. Automobilis buvo stabdomas važiuojant priešpriešai. Tuomet praleidę kitus automobilius apsisuko, o stabdomo automobilio vairuotojas tai pamatęs padidino greitį ir sustojo už 200 m bei nubėgo į šalia esančius namus. Pravažiavo pro jį ir apsisuko degalinėje. Privažiavus prie automobilio vairuotojo pusėje jau buvo R. U. ir teigė, kad jis vairavo bei paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo prašė pervaryti automobilį per netoliese esantį tiltą, kadangi buvo vartojęs alkoholio ir bijojo įpūsti. D. M. sėdėjo keleivio sėdynėje. Jam buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Liudytojas K. D. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes ir patvirtino liudytojos L. K. parodymus. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa ir atitinka aplinkybėmis, kurias L. K. ir K. D. nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Be to, R. U. po įvykio duotame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 14.12 val. prie jo namo durų atbėgo nepažįstamas asmuo ir paprašė skubiai pervaryti automobilį per tiltą, nes ką tik prasilenkė su policijos automobiliu ir šis apsisuko jį stabdyti. Vairuotojas sakė, kad yra vartojęs alkoholio, jaučiasi galintis „įpūsti“. Jam ir vairuotojui atėjus prie automobilio, po maždaug 2 minučių, čia jau laukė policijos pareigūnai. D. M. policijos pareigūnams prie jo sakė, jog ne jis vairavo automobilį ir norėjo, kad K. D. prisiimtų kaltę. Vairuotojas, pamatęs policijos darytą nuotrauką, prisipažino, kad tai jis vairavo automobilį.

Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad yra neaiški aplinkybė dėl kokių priežasčių įvykio vietoje nebuvo apklausta K. M.. Tačiau iš policijos pareigūnų parodymų ir tarnybinių pranešimų matyti, kad K. M. apklausti nepavyko. Ji teigė, jog serga vaikas ir jam reikalinga medicinos pagalba, todėl nori kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Pažymima, jog K. M. buvo apklausta teismo posėdžio metu, tačiau jos parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji yra busi K. M. žmona, yra jo sūnaus mama, todėl yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to, K. M. parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis.

Aukštesnysis teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojo R. U. teisme duotus parodymais, kuriuose jis parodė, jog įvykio aplinkybes atsimena geriau, nei įvykio dieną ir nurodė skirtingas aplinkybes, kurios atitinka D. M. gynybos versiją. Konstatuojama, jog yra nelogiška įvykių seka kuomet asmuo, praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpu po įvykio (daugiau nei dviem mėnesiams), pakeičia savo pirminius parodymus ir teigia, jog geriau atsimena įvykio aplinkybes, nei įvykio dieną.

Be to, pažymima, kad D. M. teigia, jog butelį alaus išgėrė tuomet, kai sustojęs kalbėjosi su draugu T. P.. Tačiau teisme apklausti minėto liudytojo nepavyko. Teismas, siekiant nustatyti byloje objektyvią tiesą, bylos nagrinėjime darė pertraukas, tačiau D. M. neužtikrino liudytojo dalyvavimo, o pats liudytojas teismui nepateikė jokių duomenų, kada jis gali atvykti į teismą. Pačiam teismui užtikrinti minėto liudytojo dalyvavimą buvo neįmanoma, nes D. M. nepateikė, jokių liudytojo anketinių duomenų. Todėl nepagrįstu laikomas apeliacinio skundo argumentas, kad T. P. į teismo posėdį turėjo kviesti ne pareiškėjas, bet teismas. Taip pat negalima teigti, kad teismas buvo šališkas ar ne aktyvus, kadangi buvo tikrinama D. M. pateikta versija.

Tai, kad policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo siekiama dirbtinai išvengti prieštaravimų. Policijos pareigūnai L. K. ir K. D. patruliavo kartu, atliko tuos pačius procesinius veiksmus, todėl nėra keista, kad jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija yra analogiška. Be to, L. K. ir K. D. duodami parodymus teisme nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios sutapo su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti policijos patrulių tarnybinių pranešimų patikimumu.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo taisytas. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2015 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 52P-24839063-15 atitinka ATPK 260 str. reikalavimus. Jame kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodant kokiais konkrečiais veiksmais D. M. padarė administracinius teisės pažeidimus bei nurodyti atsakomybę už pažeidimus nustatantys aktai. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole prie alkotesterio paklaidos prirašytas skaičius „7“, negali būti laikoma esminiu pažeidimu ir teigti, kad buvo suvaržyta D. M. teisė į gynyba. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokole atliktas taisymas neblogina D. M. padėties, o tik mažina jam nustatytų promilių kiekį. Be to, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovas nurodė, kad protokolas taisytas dėl alkotesterio paklaidos, kadangi programa negali parodyti 3 skaitmenų po kablelio, galimi tik du, todėl pareigūnai neturi kitos išeities kaip prirašyti ranka.

Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepaneigė rašytinių įrodymų, kurie yra užfiksuoti policijos pateiktoje medžiagoje, t.y. pareigūnų automobilio stovėjimo laikų, kurie iš esmės prieštarauja pareigūnų duotiems parodymams. Skundžiamame Prienų rajono apylinkės teismo nutarime aiškiai nurodyta, jog iš transporto kontrolės sistemos ataskaitos kopijos matyti, kad policijos automobilis stovėjo nuo 13:50 val. iki 14:12 val. ir per tą laiką 3 kartus užfiksavo D. M. automobilį. Tai įrodo, kad D. M., kaip parodė byloje apklausti pareigūnai, važiavo pro policijos automobilį 3 kartus. Paskui, kaip matyti iš analizuojamo dokumento, policijos automobilis judėjo dvi minutes ir vėl stovėjo nuo 14:14 val. iki 14:29 val.

Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai galimai sąmoningai pateikė netgi ne to įvykio fotonuotraukas ir siekė jas pripažinti kaip tinkamas nagrinėjamam pažeidimui. Tačiau pažymima, kad teismas, pripažindamas D. M. padarius administracinius teisės pažeidimus, minėta nuotrauka nesivadovavo. Be to, pats D. M. neneigia fakto, kad prieš sustojant, automobilį vairavo jis pats.

ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas įvertino tai, kad D. M. ne kartą baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, už automobilio vairavimą esant neblaiviam, baudžiamas jau penktą kartą. Todėl pagrįstai skyrė 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neaptarė ir neįvertino aplinkybės, jog D. M. nustatytas neblaivumas vos viršija leistiną normą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad D. M. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės), kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 1 d. Minėtame ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia administracinę atsakomybę. Iš įstatymo formuluotės matyti, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas girtumo laipsnis neviršija 0,4 promilės, atsakomybės neužtraukia. Todėl bet koks didesnis girtumo laipsnis, negali būti laikomas toleruotinu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. M. nubaudimas palies ir mažamečio D. M. vaiko interesus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad D. M. apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kaip nubaudimas gali paveikti jo mažamečio vaiko interesus, todėl toks apeliacinio skundo motyvas laikomas niekuo nepagrįstu. Vien byloje esantys karatė klubo „Era“ informacinis raštas ir prašymas, kuriuose nurodoma, kad D. M. penkis kartus per savaitę atveža savo sūnų M. M. į karatė treniruotes bei veža į varžybas, dar nepatvirtina argumento, kad D. M. nubaudimas paliestų mažamečio vaiko interesus. Iš 2010 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje matyti, jog patvirtinta ieškovės K. B. ir atsakovo D. M. taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. B.. Taigi konstatuojama, jog M. M. mama gali pasirūpinti, kad M. M. būtų atvežtas į treniruotes bei varžybas ir taip užtikrinti vaiko interesus.

Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą (šiuo atveju ir jo šeimos narių), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Taigi net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.