Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-02-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-48-887/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
e2YT-48-887/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
V. S., M. M., V. M., E. V., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-48-887/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13327-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.;3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, Rasai Marcinkonei, Redai Narijauskienei,dalyvaujant pareiškėjos J. G. atstovei advokatei Z. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., M. M., V. M., E. V., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims V. S., M. M., V. M., E. V., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. G. po motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja patikslintame pareiškime (2023-11-17 DOK-47242) nurodė, kad jos motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Motina nebuvo surašiusi testamento, todėl jos turtą paveldi įstatyminiai įpėdiniai – jos vaikai. Paaiškino, kad 1994 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba I šaukimo sesijos sprendimu „D. S. apylinkės 1994 m. fizinių asmenų žemės naudojimo patvirtinimo“ jos tėvo J. M. šeimai skyrė 0,65 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. M. 1/2 dalį visų teisių į 0,65 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas, paveldėjo jos brolis M. M. ir sesuo E. V.. Asmeninio ūkio žemė neprivatizuota, įmokos už ją nebuvo sumokėtos. 2019 m. rugpjūčio 16 d Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V. į aukščiau išvardintą turtą - 1/2 dalį visų teisių į 0,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), E. V. ir M. M. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio reg. Nr. JV-5448. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V. išduodama Nuosavybės teisės liudijimą sutuoktinį pergyvenusiai A. M., Nuosavybės teisės liudijime konstatavo, jog A. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje. Bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nurodytos dalies nuosavybės teisė tvirtinama pergyvenusiai sutuoktinei A. M., sudaro: visos teisės į 0,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas. Dar 2016 metais jos motina A. M. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių dėl viso žemės sklypo suformavimo. 2016-04-11 Nacionalinė žemės tarnyba atsiuntė A. M. raštą dėl 12,16 Eur sumokėjimo už visą perkamą žemę grynais pinigais ir motina šį apmokėjimą padarė, tačiau žemės pirkimo sutartys nepasirašytos. Po motinos mirties niekas iš brolių ir seserų nesiekė valdyti motinos turto dalies, todėl ji po motinos mirties pradėjo valdyti likusį turtą: baldus, rakandus, namų apyvokos daiktus, išsiveždama juos į savo namus. Kiti artimieji tam pritarė. Ji taip pat perėmė motinos Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu įgytų teisių į 1/2 dalį 0,65 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdymą - po motinos mirties iš karto pradėjo naudoti šį sklypą pagal paskirtį ir iki šiol naudoja: sodina jame daržoves, jas prižiūri, ravi, nuima derlių ir jį naudoja šeimos reikmėms. Ji negali motinai priklausančio žemės sklypo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes per tris mėnesius nesikreipė į notarą ir neužvedė paveldėjimo bylos, todėl yra teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos A. M. mirties ji aktyviais veiksmais faktiniu valdymu priėmė jos palikimą. Tik tokiu būdu ji galės užvesti motinos turto paveldėjimo bylą, suformuoti žemės sklypą, į kurį jai išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre motinos vardu, o po to paveldėti.

Pareiškėja J. G. 2023-05-09 teismo posėdyje nurodė, kad jos motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji perėmė visus likusius motinos daiktus: įvairius rakandus, drabužius bei naudojo žemės sklypą.

Pareiškėjos J. G. atstovė advokatė Z. R. 2023-05-09 teismo posėdyje nurodė, kad po pareiškėjos motinos mirties liko 0,65 ha asmeninio žemės ūkio sklypas. Po tėvo mirties puse sklypo paveldėjo pareiškėjos brolis ir sesuo, kitą dalį sklypo po motinos mirties pradėjo naudoti pareiškėja. Žemės sklypas yra įregistruotas A. M., E. V. ir M. M. vardu, kadangi tėvo dalį paveldėjo brolis ir sesuo. Motina pardavė namų valdą ir padalino vaikams pinigus. Mama paskutiniais gyvenimo metais gyveno pas pareiškėją. Dėl motinos sklypo dalies niekas nesikreipė. Brolis, kuris po tėvo mirties paveldėjo savo dalį sklypo, dabar ketina padovanoti jį sesei. Sesuo E. su šeima nebendrauja, nepalaiko ryšio, tačiau nėra susipykę. Pareiškėja po motinos mirties faktiniu valdymu perėmė valdyti motinos baldus, daiktus, sklypą. Visi kiti vaikai neturi intereso paveldėti turtą, pateikė atsiliepimus, kad su pareiškėjos prašymu sutinka. Tėvas nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties turtą paveldėjo E. ir M., nes buvo toks susitarimas tarp šeimos narių.

Liudytoja D. P. 2023-05-09 teismo posėdyje nurodė, kad J. G. prižiūri žemės sklypą, sodina daržoves. Kiti šeimos nariai žemės sklypo nenori.

Pareiškėjos J. G. atstovė advokatė Z. R. teismo posėdyje nurodė, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Dar būdama gyva, A. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės suformavimo, bet žemės sklypas nebaigtas formuoti, sutartys nepasirašytos. Nei vienas iš paveldėtojų palikimo nepriėmė. Pareiškėja aktyviais veiksmais paveldėjo turtą. Ginčo dėl to nėra, kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja. Turtas turėjo priklausyti mirusiajai.

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jei pareiškėja įrodys savo prašymo pagrįstumą. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys V. M., E. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų neteikė. Teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. M. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. G. yra A. M. ir J. M. dukra. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (2022-10-07 CBP-18236, priedai).

Iš 2022 m. birželio 15 d. pažymos dėl teisės į asmeninio ūkio žemę matyti, kad pareiškėjos tėvo J. M. šeimai (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 18 d. I šaukimo 21 sesijos sprendimu „D. S. apylinkės 1994 m. fizinių asmenų žemės naudojimo patvirtinimo“ buvo skirta 0,65 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas. Asmeninio ūkio žemė neprivatizuota, įmokos už ją nebuvo sumokėtos (2022-10-07 CBP-18236, priedai).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016-04-11 rašto matyti, kad A. M., E. V. ir M. M. už perkamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą sumokėti 6,08 Eur. Byloje pateiktas Perlas mokėjimo kvitas patvirtina, kad M. M. į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą sumokėjo 11,00 Eur mokestį (2023-11-17 DOK-47242, priedai).

Pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio reg. Nr. JV-5448, vadovaujantis testamentu, kurį sudarė palikėjas J. M., ½ dalį visų teisių į 0,65 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas, lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjos J. G. sesuo E. V. ir brolis M. M.. Pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nuosavybės teisės liudijimą, notarinio reg. Nr. JV-5447, A. M. priklauso ½ dalis visų teisių į 0,65 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas (2023-11-17 DOK-47242, priedai).

2010-10-21 testamentu A. M. visą savo turtą ir teises lygiomis dalimis paliko savo vaikams: V. S., V. M., J. G. ir J. S. (2023-08-18 DOK-33685). Valstybės įmonės Registrų centras 2022-06-28 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad paveldėjimo byla po A. M. mirties neužvesta (2022-10-07 CBP-18236, priedai).

Pareiškėjos, jos atstovės paaiškinimais, liudytojos parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėja J. G. po motinos A. M. mirties jos palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo, t. y. perėmė visus likusius motinos daiktus, naudojo žemės sklypą – sodino daržoves. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinio fakto nepateikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja J. G. po motinos A. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 124,66 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė