- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-325-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50806-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. lapkričio 12 d. veika) 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. spalio 1 d. veika) 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. A. per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui tokiomis aplinkybėmis: 2016 m. lapkričio 12 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilės girtumas), konflikto metu sutuoktinei J. A. tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido sritį, po to ranka vieną kartą sudavė į pilvo sritį bei ranka vieną kartą sudavė į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. kraujosruvas kairės akies vokų-paakio srityje, dešiniame paakyje, nosies nugarėlėje, kairio žando-pažandės, kairio žasto, dešinio dilbio, kairės šlaunies ir kairio klubo srityje.R. A. taip pat nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui tokiomis aplinkybėmis: 2017 m. spalio 1 d., apie 00.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia atsisėdo ant sutuoktinės J. A. kojų bei rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, suėmė abi rankas ir spaudė, per pagalvę sudavė ne mažiau dešimt kartų į veido sritį, pagalvę prispaudė prie veido, po to sugriebė už rankos ir laiptais nutempė į antrą aukštą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė kraujosruvas krūtinės kairės pusės ir kairiojo žasto srityse.Nuteistojo R. A. gynėjo advokato E. Rugieniaus apeliaciniame skunde prašoma Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. A. išteisinti nepadarius 2017 m. spalio 1 d. nusikalstamos veikos.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir nuosprendį grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Gynėjo nuomone, teismas išvadą dėl R. A. panaudoto smurto nepagrįstai grindė nukentėjusiosios, liudytojų I. Ž., V. K., D. Š. parodymais, neįvertindamas reikšmingų aplinkybių dėl susiklosčiusių konfliktiškų nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių dėl skyrybų proceso. Kauno apygardos teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai nesutaria santuokoje gyvenę žmonės bei jų artimieji, jų santykiai įtempti, reikia ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turint galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei turėti ne visai teisėtų motyvų. (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-594/2016). Iš esmės analogiškos pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-299/2013, 2K-71/2012).Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. A. kaltę jam nežymiai sutrikdžius sutuoktinės sveikatą ar sukėlus jai fizinį skausmą. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. A. su savo dukra kalbėjosi 2017 m. spalio 1 d., apie 5 val. ryto, tačiau apie kokį nors įvykį nieko nepranešė. Nukentėjusioji nurodė, kad iš pradžių nerašė pareiškimo, nes nenorėjo, kad vyras būtų sulaikytas tuo metu, kai dar namuose buvo jų dukra. Šią versiją paneigia teisme paaiškėjusios aplinkybės, kad nukentėjusioji pagalbą galėjo išsikviesti tuoj pat po įvykio, kol dar namuose nebuvo jų dukros ir net galėjo tai padaryti dukrai grįžus ryte. Specialisto išvada, kurioje patvirtinti nukentėjusiosios žodžiai, jos nurodytose kūno vietose konstatuojant sužalojimus, neįrodo, kad šiuos sužalojimus padarė R. A.. Tuo labiau, kai nukentėjusioji ir liudytojos nurodė vienus sužalojimus, specialistas nurodė kitus, o policijos pareigūnai ir nukentėjusiosios dukra iš viso nematė jokių sužalojimų. Nors sužalojimus neva matė nukentėjusiosios seserys, tačiau šiuos jų parodymus paneigia nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymai. Be to, abi seserys teigė, kad buvo žymės ant kaklo, tačiau kiti liudytojai šių žymių nematė ir teismo medicinos ekspertas tokių žymių nenustatė. Liudytoja V. K., duodama parodymus teisme, nurodė, jog nukentėjusiosios veidas taip pat buvo sužalotas, nors ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė. Be to, ši liudytoja teigė, kad nukentėjusioji neva jai rodė sužalojimus ant rankos ir tai matė liudytoja I. Ž., tačiau pastaroji nenurodė, kad sužalojimus ant rankos matė. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad ir pačios nukentėjusiosios J. A. parodymai apie įvykio eigą yra prieštaringi. Iš pradžių ji teigė, kad nuteistasis apžergė jos kelius, pradėjo smaugti ir laikė už rankų, ir tada pradėjo smūgiuoti su pagalve, tuo tarpu 2017 m. spalio 5 d. apklausoje ji parodė, kad nuteistasis viena ranka sugriebė už kaklo ir laikydamas paėmė pagalvę, ją uždėjo ant veido, kai atidengdavo, spjaudavo jai ant veido ir trenkdavo pagalve, po to apžergė nukentėjusiąją ir paleidęs nuėjo į virtuvę, paėmė telefonus ir sugriebė už rankos virš alkūnės, apie kitus sugriebimus abejomis rankomis už kaklo ir rankų jau nebenurodė. Kaip matyti, nukentėjusioji teigė, jog nuteistasis iš jos paėmė telefonus, tačiau nustatyta, kad namuose buvo fiksuoto ryšio telefonas, todėl esant smurtui ji galėjo juo pasinaudoti ir išsikviesti pagalbą. Tai, kad J. A. dėl savo emocinės būsenos galimai neadekvačiai reaguoja į susidariusią situaciją įrodo ir 2017 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusios pareiškimą dėl galimai smurtinių sutuoktinio R. A. veiksmų nutrauktas, nenustačius smurto panaudojimo fakto.Apelianto manymu, nesant daugiau duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, traktuotina, kad nukentėjusiosios parodymai nėra pakankami kaltei pagrįsti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas šiuo atveju ir turi būti padaryta.Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. A. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. spalio 1 d. veika) ginčija teisės taikymo ir BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo aspektais.Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl R. A. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.R. A. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai išvadą dėl R. A. smurtinių veiksmų prieš sutuoktinę J. A. grindė nukentėjusiosios, liudytojų I. Ž., V. K. ir D. Š. parodymais, neįvertindamas šių parodymų prieštaringumo ir nustatytų reikšmingų aplinkybių dėl susiklosčiusių konfliktiškų nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių dėl skyrybų proceso. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Šioje byloje nukentėjusiosios J. A. parodymai neabejotinai yra vieni iš pagrindinių įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamą veiką, tačiau, priešingai skundo argumentams, šie parodymai dėl esminių aplinkybių (smurto panaudojimo pobūdžio ir nuteistojo veiksmų) buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtino ir liudytojų I. Ž., V. K. ir D. Š. paaiškinimai, kuriuose jie nurodo, kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie padarytą nusikaltimą iš nukentėjusiosios. Visi šie duomenys, kurie laikytini išvestiniais įrodymais, juos vertinant bendrame kontekste su kitų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (specialisto išvada, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis ir kt.), yra reikšmingi kaip patvirtinantys nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, todėl teismo nuosprendyje jie pagrįstai priskirti prie R. A. kaltę pagrindžiančių įrodymų.Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jai būnant pirmame namo aukšte prie jos priėjo neblaivus vyras R. A., sugriebė ranka už kaklo ir pasakė: „ką, žiurke, filmą žiūrėsi, tau vyro nereikia?“, tada paėmęs pagalvę prispaudė ją prie veido, užsėdo ant nukentėjusiosios, apžergė kojas ir rankas, jas prispaudė ir per pagalvę pradėjo daužyti ranka į veidą. Nuėmęs pagalvę dar apspjovė veidą kelis kartus. Sudavė apie 10 kartų. Kuomet smūgiavo per pagalvę į veidą, jai trūko oro, nes negalėjo laisvai kvėpuoti, be to, vienas smūgis prasprūdo žemiau ir pataikė į krūtinės sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą ir liko mėlynė. Tada, nuėjęs į virtuvę, iš jos rankinės paėmė abu jos telefonus, kad negalėtų iškviesti policijos. Po to, sugriebęs už rankų, nutempė laiptais į antrą aukštą. Pargriovė ant lovos ir atliko lytinį aktą. Tada liepė jai eiti į apačią. Nukentėjusioji nurodė buvusi šoke, todėl išgėrė raminamųjų ir užmigo. Ryte, apie 9 val., nuvyko į policiją, kur budinčiam tyrėjui pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Tuo metu nenorėjo rašyti pareiškimo. Jai paaiškino, kad policija iš karto namuose sulaikys jos vyrą, o ji to nenorėjo, nes tuo metu dar buvo namuose jos dukra. Nuvykusi pas seserį I. Ž., jai viską papasakojo. Vėliau papasakojo ir dukrai bei kitai seseriai V. K.. Į policiją su pareiškimu kreipėsi tik tos dienos vakare.Gynėjo skunde nurodoma, kad šie nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs – atliekant ikiteisminį tyrimą pačios pirmosios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad R. A. apžergė jos kelius, pradėjo smaugti ir laikė už rankų, ir tada pradėjo smūgiuoti su pagalve, tuo tarpu 2017 m. spalio 5 d. apklausos metu ji parodė, kad nuteistasis viena ranka sugriebė už kaklo ir laikydamas paėmė pagalvę, ją uždėjo ant veido, kai atidengdavo, spjaudavo jai ant veido ir trenkdavo pagalve, po to apžergė nukentėjusiąją ir paleidęs nuėjo į virtuvę, apie kitus sugriebimus abejomis rankomis už kaklo ir rankų jau nebenurodė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo nurodomi nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai iš esmės yra susiję tik su smurtinių veiksmų seka, o ne su pačiais smurtinių veiksmų faktais, tačiau aplinkybė, kuriuo momentu nuteistasis atsisėdo ant nukentėjusiosios kojų, ar jai į veidą su pagalve trankė prieš tai ar po to, kai suėmė jai už kaklo, nepaneigia fakto, kad nurodyti smurtiniai veiksmai buvo atlikti. Taip pat gynėjo paminėta aplinkybė, kad vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nedetalizavo visų R. A. smurtinių veiksmų rankomis, nesudaro pagrindo jos parodymų vertinti kaip nenuoseklių ar prieštaringų, kai iš esmės dėl visų R. A. inkriminuotų veiksmų – atsisėdimo ant jos kojų, sugriebimo rankomis už kaklo ir smaugimo, abiejų rankų suėmimo ir spaudimo, sudavimo į veido sritį per pagalvę, pagalvės prispaudimo prie veido, sugriebimo už rankos ir laiptais nutempimo į antrą aukštą, J. A. teisme davė detalius ir nuoseklius parodymus.Išdėstytas aplinkybės dėl R. A. atliktų veiksmų – nukentėjusiosios veido uždengimo pagalve ir smūgiavimo per pagalvę, smūgio į krūtinę sudavimo, smaugimo, teisme patvirtino ir liudytojos I. Ž. ir V. K., kurioms nukentėjusioji papasakojo apie buvusį įvykį. Liudytoja I. Ž. nurodė mačiusi paraudimą nukentėjusiajai ant kaklo ir mėlynę krūtinės srityje. Liudytoja V. K. nurodė, kad matė paraudimus nukentėjusiajai ant kaklo, ant kairės rankos kraujosruvą ir mėlynę ant krūtinės. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde bando sumenkinti šiuos liudytojų parodymus, nepagrįstai teigdamas, kad liudytojos nurodė sužalojimus, kurie nebuvo nustatyti specialisto išvadoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos nurodė sužalojimus, kuriuos matė iš karto po įvykio, 2017 m. spalio 1 d. ryte, tuo tarpu specialisto tyrimas ir nukentėjusiosios apžiūra atlikta po dviejų dienų, tai yra 2017 m. spalio 3 d., todėl nurodytos žymės (paraudimas) kaklo srityje iki tol galėjo ir neišlikti. Šių liudytojų nurodytas aplinkybes dėl to, kad nukentėjusioji ryte buvo atvykusi pas I. Ž. ir pasakojo apie R. A. jos atžvilgiu panaudotą smurtą, patvirtino ir liudytojas D. Š..Tuo tarpu nuteistojo R. A. nurodomos versijos, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, be jo paties parodymų nepatvirtina daugiau jokie kiti faktiniai duomenys. Kaip matyti iš skundo argumentų, labiausiai nukentėjusiosios nurodyta įvykiu versija abejojama dėl to, kad ji iš karto po patirto smurto nesikreipė į policijos įstaigą. Tačiau nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai paaiškino, kad iš karto po įvykio buvo šoko būsenos, dėl to išgėrė vaistų ir užmigo, atsikėlusi ryte nuvažiavo į policijos įstaigą ir pranešė apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau nenorėjo rašyti pareiškimo, kadangi namuose tuo metu dar buvo jos dukra ir nukentėjusioji nenorėjo, kad ji matytų sulaikomą tėvą. Dėl to, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio pranešė apie patirtą smurtą, tačiau nebuvo apsisprendusi dėl pareiškimo rašymo, teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. A. ir N. G.. Todėl aplinkybė, kad J. A. į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi ne iš karto po įvykio, o kitos dienos vakare, R. A. panaudoto smurto faktų nepaneigia, ypač, kai byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų buvus sužalota kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad ji apkalba R. A. dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų santykių dėl skyrybų proceso. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto akcentuojamame Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gruodžio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl jos atžvilgiu sutuoktinio R. A. 2017 m. lapkričio 11 d. panaudoto smurto nustatytos aplinkybės. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjai patikslinus parodymus, kad lipdama iš automobilio ji galvą susitrenkė į dureles ne dėl sutuoktinio veiksmų, o dėl savo neatsargumo, tačiau jame apelianto nurodomų aplinkybių dėl J. A. neadekvataus ar nestabilaus elgesio, siekio apkalbėti sutuoktinį, kas neigiamai charakterizuotų jos asmenybę, nenustatyta.Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo keliamą gynybinę versiją, jo kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog R. A. kaltinime nurodytais veiksmais padarė savo sutuoktinei J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis krūtinės kairės pusėje ir kairiojo žasto srityse. Ši R. A. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, dėl jos atskiras ginčas nekilo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. A. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.