Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-643-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
e2S-643-368/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
J. D.
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-643-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00130-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 118.3; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-603-721/2015, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. V. pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovei J. D. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo.

Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas šalių prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo E. V. ir atsakovės J. D. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Sprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) J. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde teigia, kad taikos sutartį pasirašė dėl apgaulės ir suklydimo. Mano, kad ši sutartis pažeidė nepilnamečio vaiko interesus ir materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas E. V. prašo skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pati atsakovė pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir nesutinka, jog atsakovė buvo suklaidinta ar apgauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (atsakovės) J. D. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovės.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taip pat, jei sutarties sąlygos pažeidžia sutarties šalių nepilnamečių vaikų (vaiko) teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nepažeidė procesinių teisės normų, tačiau, įvertindamas tai, jog atsakovė nesutinka su taikos sutarties sąlygomis, mano, kad liko neišaiškinta tikroji apeliantės valia. Be to, teismas neanalizavo sutarties sąlygų įtakos vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pasiektas taikos sutarties sudarymo tikslas, todėl teismas bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Mockevičius