Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2.1.1. ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)k., kadastro duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 1400 Eur (1/2 dalies 700 Eur).

1.2.1.2. ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 25700 Eur (1/2 dalies 12850 Eur ).

1.2.2. Atsakovui priteisti nekilnojamo turto už 13550 Eur vertę:

1.2.2.1. ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) k., kadastro duomenimis vidutinė rinkos vertė 1400 Eur (1/2 dalies 700 Eur).

1.2.2.2. ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 25700 Eur (1/2 dalies 12850 Eur).

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs, kad tiek ieškinys, tiek teismo šaukimas atsakovui įteikti asmeniškai, t. y. apie teismo procesą J. D. yra informuotas tinkamai, nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. D. ir atsakovas J. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 19. Šalys neturi nepilnamečių vaikų. Šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs ieškovės paaiškinimus ir įvertinęs atsakovo atsiliepimą, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

6. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). CK 3.63 straipsnyje nustatyta, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Iš ieškovės teiktų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2005 metų, o santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę nuo 2007 metų. Ieškovė nurodė priežastis, lėmusias šeiminių santykių iširimą, ir pripažino egzistuojant abiejų sutuoktinių kaltę. Atsižvelgus, kad šalys bendro ūkio nebeveda, šeiminių santykių nebepalaiko, nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką, sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir jie nemano, kad galima tikėtis, jog vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, todėl teismo sprendimu nutrauktina, nenurodant ir nevertinant konkrečių faktų, dėl kurio sutuoktinio kaltės kilo būtinybė nutraukti santuoką. Nesant ginčo, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

8. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokinė pavardė „D.“, atsakovui – jo prigimtinė pavardė „D.“. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

9. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

11. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) k., (valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 1400 Eur, ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 25700 Eur). Šioje byloje nėra ginčo nei dėl santuokos metu įgyto turto, nei dėl jo vertės. Taip pat nėra prašoma nukrypti nuo lygių dalių principų. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie šalių santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą bei nenustatęs pagrindo abejoti nurodoma turto verte, taip pat įvertinęs, kad turtą galima padalinti natūra, tenkina ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo. Ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) k., vidutinė rinkos vertė – 1400 Eur (1/2 dalies 700 Eur), ir po ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 25700 Eur (1/2 dalies 12850 Eur, t. y (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.119 straipsnis).

12. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir / ar atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl ieškovės ir atsakovo skolinių įsipareigojimų nėra pradėtų bylų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovei ir atsakovui nėra pradėtų vykdyti vykdomųjų bylų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė sumokėjo 412 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

15. Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 19, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. palikti santuokinę pavardę „D.“, atsakovui J. D. palikti jo prigimtinę pavardę „D.“.

Priteisti ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui J. D. asmeninės nuosavybės teise ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovei R. D. iš atsakovo J. D. priteisti 412 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. D. valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centų) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.