- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-352-134/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00741-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Gytis Stasevičius Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-352-134/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M., a.k(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., šias nuobaudas subendrinus, paskirta 3100 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 metams.
J. M. nubausta už tai, kad 2011 m. birželio 2 d., apie 12.16 val., Utenoje, J. B. gatvėje, atbuline eiga vairuodama jai priklausančią transporto priemonę AUDI CUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai bus saugu, nepaliko saugaus atstumo iki kito stovėjusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir pažeisdama Kelių eismo taisykles pasišalino, taip pažeisdama KET 9, 132 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde teigia, kad ji negalėjo būti nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d., nes administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta šio pažeidimo esmė ir KET p., susiję su pasišalinimu iš įvykio vietos.
Apeliantė nurodo, kad jos policijos pareigūnui duotas paaiškinimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes ji šio paaiškinimo neperskaitė, nes neturėjo akinių, be to, jame neteisingai užrašytas jos automobilio numeris.
Nukentėjusiosios parodymai taip pat nepatikimi, nes savo paaiškinime ji teigė, kad automobilių susidūrimą matęs vyras užrašė pažeidėjos automobilio numerius ir nukentėjusiajai juos pasakė, o teisme - kad vyras jai perdavė lapelį su automobilio numeriais, kuriuos užrašė policijos pareigūnai. Liudytojai V. J. ir N. Š. įvykio tiesiogiai nematė, todėl jų parodymai nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina.
Teismas neįvertino liudytojo A. R. parodymų, kad jam, fotografuojančiam apeliantės automobilį, ši sakė apie įvykį nieko nežinanti.
Iš nuotraukų matyti, kad jos ir nukentėjusiosios automobilių apgadinimai kairėje pusėje, o tai reiškia, kad ji negalėjo atsitrenkti į nukentėjusiosios automobilį. Jos automobilio dešines pusės bamperyje nenustatyti jokie apgadinimai.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia nesanti tikra, ar tikrai dalyvavo nagrinėjamame įvykyje, tačiau jei teismas tai nustatytų, ji negalėtų būti pripažinta kalta pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jos veikoje nebuvo tyčios – ji nepajuto atsitrenkusi į nukentėjusiosios automobilį, todėl nesustojo ir apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde J. M. pirmiausia teigia inkriminuojamo eismo įvykio nesukėlusi, o po to nurodo, kad jei ir būtų sukėlusi, tai tik dėl neatsargumo, nes nepajutusi savo vairuojamo automobilio atsitrenkimo į nukentėjusiosios automobilį. Tokia skundo argumentacija yra prieštaringa, nes apeliantė negali tuo pačiu metu tvirtinti priešingų dalykų : nebuvusi ir buvusi įvykio vietoje, be to, jei ji teigia ten nebuvusi, nebelieka pagrindo įrodinėti savo kaltės formos dėl padaryto pažeidimo.
Abi apeliantės skunde ginčijamos aplinkybės: jos sukeltas eismo įvykis ir pasišalinimas iš jo vietos yra pagrįstas bylos įrodymais, kuriuos teismas išsamiai išanalizavo ir jais grindė savo išvadas. Pagrindinis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios V. R. parodymai, kurie, priešingai nei teigiama skunde, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji teigė nemačiusi, kaip apeliantės vairuojama automobilis atsitrenkė į jos automobilį, tačiau įvykį matęs vyras jai papasakojo šias aplinkybes : tai, kad automobilį vairavo pagyvenusi moteris, kuriai jis liepė laukti apgadinto automobilio savininkės, tačiau pažeidėja išlipo iš automobilio, numojo ranka, pasakė, kad tai niekniekis ir nuvažiavo link Kauno. Vyras nukentėjusiajai perdavė lapelį, ant kurio buvo užrašyti pažeidėjos automobilio numeriai. Šiuos nukentėjusiosios parodymus aptvirtina policijos pareigūnų V. J. ir N. Š. parodymai, kad jie apie apeliantės veiksmus įvykio vietoje ir jos automobilio duomenis sužinojo iš nukentėjusiosios, kuri tai sužinojo iš įvykį stebėjusio vyro. Aptartų asmenų parodymų patikimumą rodo tai, kad juose nurodytu būdu buvo nustatytas pažeidėjos automobilis. Nukentėjusios automobilio apgadinimo faktą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio kairiojo galinio bamperio nubrozdinimai (47 b.l.). Apeliantės skundo argumentai, kad ji savo automobiliu negalėjo atsitrenkti į nukentėjusiosios automobilį todėl, kad abu automobiliai apgadinti toje pačioje – kairėje – pusėje, yra nepagrįsti Liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad apeliantės automobilio bamperio dažų įtrūkimai labai seni, ji pati teisme patvirtino automobilį pirkus jau nubrozdintą, o tai reiškia, kad jos automobilio kairėje bamperio pusėje esantys apgadinimai atsirado prieš įvykį, su juo nesusiję ir nepaneigia automobilių susidūrimo fakto.
Apeliantės dalyvavimą eismo įvykyje patvirtina ir jos pačios policijos pareigūnui duotas rašytinis paaiškinimas (10 b.l.). Nors teisminio nagrinėjimo metu ji ėmė tvirtinti neperskaičiusi paaiškinimo, nes neturėjusi akinių, todėl nežinojusi jo turinio, tačiau teismas, apklausęs paaiškinimą surašiusį pareigūną R. R., patvirtinusį paaiškinimo davimo savanoriškumą, pagrįstai atmetė šiuos apeliantės parodymus.
Šių įrodymų visuma įrodo tai, kad apeliantė, važiuodama atbuline eiga, savo automobiliu atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadino, taip padarydama ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Po susidūrimo apeliantė sustojo ir įvykį stebėjusios vyro buvo įspėta, kad reikia palaukti nukentėjusio asmens, tačiau pasakiusi, kad nieko svarbaus neatsitiko, išvažiavo iš įvykio vietos, tokiais veiksmais įvykdydama ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neišdėstyta, kokiais veiksmais ji padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – pasitraukimą iš eismo įvykio vietos – yra nepagrįsti. Protokole šie veiksmai aiškiai įvardinti : apeliantė, apgadinusi kitą automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir eismo įvykio vietoje nesustojo (5 b.l.). Be to, iš pačios apeliantės paaiškinimo, teisme duotų parodymų, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jai buvo visiškai aiški abiejų jai inkriminuotų pažeidimų esmė, o tai, kad protokole išvardinti ne visi KET p., susiję su jos padarytais pažeidimais, jos teisės žinoti pažeidimų esmę nesuvaržė.
Apibendrinus daroma išvada, kas skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.