Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 8 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Institucija) 2016 m. kovo 8 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 124² straipsnio 2 dalį dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių, nes jis 2016 m. vasario 29 d. 20.10 val. Sausio 15-osios g.–Taikos pr., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų nuo sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo prasukdamas transporto priemonės varančiuosius ratus, didindamas greitį. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. G. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 9, 127 p. reikalavimus ir padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas taip pat visiškai nepagrįstai atmetė jo advokato prašymą teisme kaip liudytoją apklausti A. M., kuris, apelianto nuomone, įvykio metu stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir galėjo matyti visą situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. nubaustas už tai, kad jis iš chuliganiškų paskatų nuo sankryžos pradėjo lenktyniauti su kita transporto priemone, iš vietos pajudėjo prasukdamas transporto priemonės ratus ir didindamas greitį, tokiais savo veiksmais G. Ž. paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kvestionuojant kaltę, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nes jo veiksmuose nėra chuliganiško vairavimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. Ž., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. Ž. kaltės pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad G. Ž. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o apelianto keliama versija, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes pajudėdamas iš vietos tiesiog įsibėgėjo, o dūmai iš transporto priemonės pasirodė tik dėl to, kad jo vairuojama transporto priemonė nėra nauja, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Teismas išsamiai išanalizavo tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek ir liudytojų L. J., M. J., L. A. duotus parodymus ir paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų L. J. ir M. J. parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų parodymais, juo labiau, kad jie tik patvirtino rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio aplinkybes. Vien tai, kad policijos pareigūnai automobilio greitį vertino vizualiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kaltinimai pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį gali būti pateikiami pareigūnams užfiksavus pažeidimą vizualiai arba pagal pažeidimo vietoje buvusių pašalinių asmenų pateiktą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-32/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai tiesiogiai patys matė daromą pažeidimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jie parodė, kad dar degant draudžiamam šviesoforo signalui G. Ž. stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą, prasukdamas galinius varomuosius ratus, nors, pasak apelianto, to negali būti, nes „Audi“ markės automobiliai yra varomi tik priekinių arba tik visų keturių varomųjų ratų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu parodė, kad abi transporto priemonės pajudėjo prasukdamos ratus, vairuotojai stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą, dėl to pasirodė dūmai, matėsi, kad vairuotojai varžosi tarpusavyje, lenktyniauja (b. l. 27–28; b. l. 42). Taigi priešingai tokiam apelianto tvirtinimui, policijos pareigūnai nurodė, kad buvo prasukami transporto priemonių ratai, nuo stipraus akseleratoriaus pedalo spaudimo pasirodė dūmai. Tai, kad vairuotojai būtų prasukę tik galinius varomuosius ratus, pareigūnai apskritai nenurodė. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Ž. apeliaciniame skunde savaip interpretuoja policijos pareigūnų parodymus ir daro tikrovės neatitinkančias jam naudingas išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, jog paties apelianto parodymai prieštarauja visai kitai įrodomajai medžiagai, todėl teismas pagrįstai juos kritiškai įvertino ir jais nesirėmė. G. Ž., apklaustas iš karto po įvykio, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nenurodė, kad jam reikėjo tik įsibėgėti, o dūmai iš transporto priemonės pasirodė tik dėl to, jog jo vairuojama transporto priemonė nėra nauja, tokią versiją jis iškėlė tik vėliau (b. l. 6).

Nors apeliantas skundu bando įtikinti teismą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą jis pasirašė „nematydamas“, nes policijos pareigūnai jam to nepasakė ir nepaaiškino, tačiau pastebėtina, jog ir šie G. Ž. argumentai prieštarauja bylos medžiagai. Teismo posėdžio metu G. Ž. parodė, jog policijos pareigūnė L. J. jo paklausė: „ką reikia nurodyti paaiškinime“, ir nors jis nesutiko, kad chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tačiau policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė priešingai. Kadangi buvo susijaudinęs, pasirašė (b. l. 27). Taigi G. Ž. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, parodymų teisingumą patvirtino savo parašu. Apeliantas nenurodė jokių duomenų apie jo teisių pažeidimus, neužtikrinant tinkamos teisės į gynybą, arba jam daromą psichologinį ar fizinį pareigūnų spaudimą, duodant paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tai aplinkybei, kad policijos pareigūnai teismui nepateikė vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas padarytas teisės pažeidimas. Šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad G. Ž. nuo pat proceso pradžios savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl nebuvo jokio pagrindo išsaugoti ir vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tai, kad dėl šio įvykio iš eismo dalyvių nebuvo gauta skundų, taip pat nepašalina jo kaltės dėl chuliganiško vairavimo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netenkino G. Ž. advokato prašymo į teismo posėdį iškviesti ir kaip liudytoją apklausti A. M., kuris įvykio metu tariamai stovėjo prie pėsčiųjų perėjos ir viską matė, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. Ž. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Papildomi veiksmai neturėtų jokios teisinės prasmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju G. Ž. veiksmai kelyje – lenktyniavimas su kita transporto priemone, pajudant iš vietos, prasukant transporto priemonės varomuosius ratus ir didinant greitį – įvertinus susidariusių aplinkybių visumą, atitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinį, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą.

Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 8 d. nutarimas paliktas galioti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.