Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-16 · Administracinė byla Nr. AS-261-22-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-16
Bylos Nr.
AS-261-22-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
E. N. S.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS-261-22/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

E. N. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (12-39)-2K1-27 bei Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 34/18.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 d. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti E. N. S. skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnį, administracinėse bylose pagal skundus dėl sprendimų panaikinimo, atsakovu laikoma institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Kadangi pirmąjį skundžiamą sprendimą (2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (12-39)-2K1-27) priėmė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, o Kultūros paveldo departamentas šį sprendimą paliko galioti, todėl teisines pasekmes sukelia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad dėl šios priežasties ne Kultūros paveldo departamentas, o Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius laikytinas atsakovu šioje byloje. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turėtų būti laikomas tik trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, kurio tolimesniems sprendimams turės įtakos teismo priimtas sprendimas. O kadangi pareiškėja E. N. S. skundžia ir Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr. 34/18, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius turėtų būti laikomas ne trečiuoju suinteresuotuoju, o antru atsakovu šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kadangi abiejų atsakovų Klaipėdos paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buveinė yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl skundas turi būti nagrinėjamas Klaipėdos, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

III.

Atskiruoju skundu E. N. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius nėra juridinis asmuo ir negali būti teisinių santykių dalyvis. Jis neturi nei procesinio veiksnumo, nei teisnumo. Teismingumas nustatomas pagal juridinio asmens buveinę, o ne pagal juridinio asmens skyrių ir kabinetų adresus, kur jie yra išsidėstę.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo reikalavimu papildomai atsakovu nurodyti Palangos m. savivaldybės administracijos direktorių.

3. Pareiškėja skundžia Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr.34/18, tačiau Savivaldybės administracijos direktoriaus neturi pagrindo nurodyti atsakovu, nes jis pareiškėjos teisių nepažeidė. Jis negali turėti jokios įtakos įvairių institucijų darbuotojams, kurie yra komisijos sudėtyje ir yra jam nepavaldūs. Tik Kultūros paveldo departamento tarnautojas, esantis nuolatinės statybos komisijoje sudėtyje, nepagrįstai nesuderino parengto detaliojo plano, todėl pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809) 45.2. ir 46 punktus Nuolatinės statybos komisijos nuostatų (Žin., 2005, Nr. 4-75) 34 punktą atsakovu pareiškia nurodė plano nederinančią instituciją - Kultūros paveldo departamentą, o ne Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių.

4. Norminio akto leidėjas numatė situaciją, kad, kilus ginčui, atsakovu turėtų būti nurodoma institucija, kurios tarnautojas nederina atitinkamo dokumento. Vilniaus apygardos administracinis teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad atsakovas turi būti ne plano nederinanti institucija, o administracijos direktorius, nenurodo, kokio norminio akto pagrindu taip nusprendė.

5. Pagal Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. Al-4.1.-464 buvo parengtas teritorijos tarp žemės sklypų Vytauto g. 56 ir Ramybės g. 3, Palangoje, detalusis planas. Minėtą detalųjį planą derinant, viešojo administravimo institucijos priėmė du sprendimus Palangos m. savivaldybės nuolatinės statybos komisija 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolą Nr.34/18, o Kultūros paveldo departamentas 2008 m. rugsėjo 30 d. priėmė dar vieną sprendimą Nr. (12-39)2Kl-27, todėl šiuos abu individualius teisės aktus pareiškia skundžia.

6. Dėl Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr.34/18 teisėtumo pagal Nuolatinės statybos komisijos nuostatų (Žin., 2005, Nr. 4-75) 33 punktą galėtų pasisakyti Apskrities viršininko administracija. Pareiškėjos reikalavimas dėl Kultūros paveldo departamento sprendimo panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui, todėl vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 4 dalis prašo abu reikalavimus nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2008 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 34//18 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu, kuriuo nuspręsta nederinti detaliojo plano teritorijai tarp žemės sklypų Vytauto g. 56 ir Ramybės g. 3, Palangoje. Taigi, ginčas byloje kilęs iš detaliojo teritorijų planavimo teisinių santykių. Kaip matyti iš skundžiamų aktų turinio, jie priimti detaliojo teritorijų planavimo derinimo stadijoje.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Ta pati tvarka numatyta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 49 punkte.

Pagal teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šios straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Remdamasi minėtu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir sprendimus, priimtus detaliojo teritorijų planavimo derinimo stadijoje, būtų apskundusi apskrities viršininko administracijai. Todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarties, teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą, konstatavęs, kad skundas nepriskirtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o turi būti paduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarties nėra pagrindo, nes iš esmės teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai – atsisakė priimti E. N. S. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas