Kauno apygardos teismo įsakymas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje, O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

O. K., įvykdė kontrabandą, o būtent, jis 2022 m. spalio 1 d. apie 22.20 val., vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), eidamas pėsčiomis ir gabendamas grynuosius pinigus 2 380,00 eurų ir 35 000,00 JAV dolerių (2022 m. spalio 1 d. Lietuvos banko nustatytu kursu – 35 904,80 eurų) ir privalėdamas juos deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, neužpildė ir nepateikė Grynųjų pinigų deklaravimo formos ir muitinei žodžiu deklaravęs, kad privalomų deklaruoti daiktų neneša, laikydamas savo rankinėje bei savo striukės kišenėje, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 2 380,00 eurų ir 35 000,00 JAV dolerių, kurių bendra vertė viršija 10 000,00 eurų, ir yra 38 284,80 eurų, šių daiktų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei bei tokiu būdu šios kontrolės išvengė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis O. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra karinė padėtis, todėl dėl politinės situacijos ir galimo (duomenys neskelbtini) miesto pripažinimo (duomenys neskelbtini) sudėtyje, nutarė išvykti iš šalies, kad netarnauti (duomenys neskelbtini) armijoje ir nekariauti prieš savus (duomenys neskelbtini) piliečius. 2022 m. rugsėjo 23 d. nusprendė iš (duomenys neskelbtini) vykti į Lietuvą ieškoti prieglobsčio, vyko pakeleivingais automobiliais iki (duomenys neskelbtini) muitinės posto. Su savimi pasiėmė visas savo santaupas, tai yra pinigus, nurodytus pranešime apie įtarimą (2 380,00 eurų ir 35 000,00 JAV dolerių), kuriuos dalimis įsidėjo į striukės vidinę kišenę ir rankinę. Taip pat pasiėmė ir asmenines santaupas, rastas asmens kratos metu. (duomenys neskelbtini) pasieniečiai klausė kodėl išvyksta iš šalies, jiems pamelavo, jog kelioms dienoms važiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą. Pasienio posto (duomenys neskelbtini) federalinė saugumo tarnyba pasakė, kad jei per tris dienas jis negrįš, bus įtrauktas į nepatikimų asmenų sąrašą. Pasieniečiai neklausė kokius daiktus turi su savimi. Iš (duomenys neskelbtini) muitinės posto maršrutiniu autobusu vyko į (duomenys neskelbtini) miesto traukinių stotį ir nusipirko traukinio bilietą į (duomenys neskelbtini) miestą. Už traukinio bilietą mokėjo (duomenys neskelbtini), kiek tiksliai, nepamena. Išvyko apie 18.00 val. ir į (duomenys neskelbtini) miestą atvyko 2022 m. rugsėjo 24 d. anksti ryte, tiksliai kada nepamena. (duomenys neskelbtini) mieste buvo apie penkias dienas, viešėjo pas draugus. Būdamas (duomenys neskelbtini) mieste internetu nusipirko lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 1 d. naktį išskrido į (duomenys neskelbtini), joje buvo 2022 m. spalio 1 d. apie 5.30 val., ir neužilgo buvo skrydis į (duomenys neskelbtini). Oro uoste jo niekas neprašė deklaruoti su savimi turimų daiktų. (duomenys neskelbtini) iš oro uosto mikroautobusu vyko Lietuvos kryptimi į (duomenys neskelbtini) kelio postą. Į šį postą ėjo per (duomenys neskelbtini) pasienį, (duomenys neskelbtini) muitininkams paklausus kokiu tikslu vyksta į Lietuvą, pamelavo, kad vyksta pirkti automobilio, o tikros tiesos nenorėjo sakyti, nes bijojo, kad bus mobilizuotas. Pasieniečiai, patikrinę pasą, leido vykti į Lietuvą. Lietuvos (duomenys neskelbtini) pasienį priėjo vakare, apie 22.00 val., ėjo pėstiesiems skirtu taku. Lietuvos muitinės pareigūnas patikrino dokumentus ir paklausus, ar turi su savimi deklaruojamų daiktų, atsakė, kad neturi. Paklausus apie cigaretes, pasakė, kad su savimi turi du pakelius cigarečių ir juos deklaravo žodžiu. Nepamena, ar pareigūnui ką nors sakė apie turimus su savimi pinigus. Nežinojo, kad reikia deklaruoti su savimi turimus pinigus. Pareigūnas paprašė eiti su juo fizinei patikrai ir dar kartą paklausė ar turi deklaruojamų daiktų, tokių kaip pinigų, alkoholio. Tada jam iš rankinės pateikė 10 000,00 JAV dolerių, surištų gumele. Pareigūnui dar kartą paklausus, ar turima pinigų, ir atsakius, kad neturi, pareigūnas pradėjo fizinį tikrinimą, kurio metu dar kartą paklausė ar turi pinigų. Pasakė, kad turi ir iš savo vidinės striukės kišenės išėmė juodai baltos spalvos maišelį, kuriame buvo pinigai – 2 380,00 eurų, surišti gumelėmis, ir 25 000,00 JAV dolerių taip pat surišti gumele. Pareigūnas visus pinigus skaičiavo O. K. akivaizdoje, viso buvo 2 380,00 eurų ir 35 000,00 JAV dolerių. Pareigūnui paklausus, kodėl nepasakė apie turimus pinigus, atsakė, kad nežinojo, jog reikia pinigus deklaruoti ir pinigų nepateikė iš nežinojimo. Lietuvoje yra buvęs šių metų rugpjūčio mėnesį tikslu pirkti automobilio ir su savimi tam tikslui vežėsi 3 000,00 eurų, apie kuriuos pasakė pareigūnams, kad vežasi. Tai buvo pirmas kartas kai vežasi su savimi didelę pinigų sumą, nurodytą pranešime apie įtarimą, ir nežinojo, kad reikia deklaruoti savo asmenines santaupas. Asmens kratos metu rasti pinigai taip pat yra asmeninės santaupos. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo iš nežinojimo (b. l. 83–89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. B. parodė, kad parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresnysis inspektorius. (duomenys neskelbtini) kelio poste dirba apie tris metus. Pamainą pradėjo 2022 m. spalio 1 d. 9.00 val., ir buvo paskirtas dirbti nuo 21.00 val. iki 2022 m. spalio 2 d. 1.00 val., į darbo vietą Nr. (duomenys neskelbtini) „PĖSČIŲJŲ PATEIKTŲ MUITINĖS DEKLARACIJŲ PRIĖMIMAS IR TIKRINIMAS“. Apie 22.20 val. iš (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų kanalu pėsčiomis atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas darbo vietoje pasiteiravus (duomenys neskelbtini) piliečio ar turi su savimi muitinei deklaruojamų daiktų, atsakė, kad nieko negabena. Paklausus dar kartą ar negabena cigarečių, alkoholio, pinigų, atsakė kad su savimi turi pinigų iki 10 000,00 JAV dolerių bei paakcentavo, kad šių pinigų jam deklaruoti nereikia, taip pat pasakė, kad su savimi turi du pakelius cigarečių, pavadinimo nesakė. Pagal pasakojimą, užpildė žodinę deklaraciją dėl dviejų pakelių cigarečių, o dėl minėtų pinigų nieko nepildė, nes nėra reikalavimo deklaracijai. Po deklaracijos užpildymo ir pateikimo, nusprendė asmeniui atlikti fizinį daiktų tikrinimą ir jį nusivedus į darbo vietos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimo vietą paprašė pateikti prie savęs ir rankinėje turimus daiktus. (duomenys neskelbtini) pilietis iš rankinės ištraukęs parodė pinigus – 10 000,00 JAV dolerių, kurie buvo surišti gumele, kuriuos pagal nurodymą padėjo ant stalo. Tada apžiūrėjus rankinę rado žodžiu deklaruotus du pakelius cigarečių. Prieš pradėdamas asmens fizinį tikrinimą, dar kartą paklausus ar neturi daugiau pinigų nei 10 000,00 eurų, o pastarajam atsakius, kad neturi, atliko O. K. fizinį patikrinimą ir jo striukės nugarinėje pusėje esančioje vidinėje kišenėje apčiuopė daiktą panašų į pinigus bei paprašė ištraukti. Kai (duomenys neskelbtini) pilietis išraukė, pamatė, kad juodai baltame maišelyje dviejose krūvelėse yra surišti gumele pinigai. Asmeniui padėjus pinigus ant stalo, matė, kad vienoje krūvelėje yra eurų kupiūros, o atrišęs kitą krūvelę pinigų, pamatė, kad ten yra trys krūvelės JAV dolerių, surištos gumelėmis. (duomenys neskelbtini) pilietis buvo išsigandęs dėl rastų pinigų, matėsi, kad jaudinasi, nesakė, kam skirti rasti pinigai ir nesakė kodėl jų nedeklaravo. Paklausus kokia yra pinigų suma, atsakė, kad apie 2 380,00 eurų ir iš viso su žodžiu deklaruotais doleriais būtų 35 000,00 JAV dolerių. Apie rastus pinigus jis informavo pamainos viršininką A. A. bei užpildė patikrinimo aktą. Apie asmens pinigų nedeklaravimą buvo informuota Muitinės kriminalinė tarnyba (b. l. 39–42).

Iš 2022 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra administraciniai pastatai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) patalpos, muitinės patalpos. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės (duomenys neskelbtini) kryptimi, dešinėje pusėje, prie krašto, (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punkto teritorijoje, yra pėsčiųjų įėjimo kanalas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Šioje vietoje įrengtos VSAT ir muitinės darbuotojų patalpos. Tarnybinės patalpos yra uždaros, muitinės pareigūno darbo vietoje iš išorės yra langelis, virš kurio lietuvių, anglų ir rusų kalbomis užrašyta „Muitinė“, apačioje – dokumentų pateikimo stalčius. Virš stalčiaus prie stiklo pritvirtinta ant A4 formato lapo lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbomis atspausdinta informacija į Lietuvos Respubliką atvykstantiems asmenims. Informacijoje nurodyta atsakomybė už pareigūno papirkimą. Muitinės pareigūno darbo vietoje įrengta darbo vieta darbui su dokumentais ir kompiuteriu (b. l. 8–11, 13–14).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas (šiuo konkrečiu atveju – pinigai) gabenamas per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant ir nerodant muitinio tikrinimo metu. Sprendžiant apie pinigų kontrabandos subjektyviuosius požymius darytina išvada, kad O. K. neketino (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pareigūnams raštu deklaruoti ir pateikti muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, nors turėjo pareigą ir galimybę informuoti apie su savimi gabenamus deklaruotinus pinigus, to nepadarė. Teismo nuomone, O. K. nepagrįstai nurodo, kad jis nežinojo apie būtinybę deklaruoti vežamus daiktus – pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, jog jis 2018 m. – 2021 m. laikotarpyje eilę kartų yra kirtęs (duomenys neskelbtini) pasienius, o taip pat 2018 m. gegužės 28 (skaičius neaiškus), 2018 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 25 d. kirto (duomenys neskelbtini) pasienio postą, 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) pasienio postą, 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) pasienio postą, 2021 m. lapkričio 10 ir 2021 m. gruodžio 15 d. kirto pasienį Vilniaus oro uoste (b. l. 21–27), be to, ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jau anksčiau vyko į Lietuvą pirkti automobilio. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad O. K. Lietuvos Respublikoje yra baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatyto greičio viršijimas) dėl 2018 m. vasario 28 d. padaryto administracinio nusižengimo (b. l. 65–66). Be to, muitinės kelio postuose esančiuose stenduose pateikta išsami informacija apie tai, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000,00 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis žinojo apie būtinybę deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, tačiau sąmoningai jų nepateikė muitinės kontrolei (nedeklaravo). O. K. nei raštu, nei žodžiu neišreiškė pageidavimo deklaruoti gabenamus pinigus, jų turėjimą nuslėpė, tačiau pinigai buvo surasti atliekant patikrinimą. Bandymas išvengti privalomo pinigų deklaravimo kvalifikuojamas kaip kontrabanda. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad O. K. suvokė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenantis pinigus (bendroje sumoje – 35 904,80 eurų), sąmoningai nepateikė jų muitinės kontrolei, to norėjo ir būtent todėl taip veikė. Taigi O. K. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuota kaip kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Šių teismo išvadų nepaneigia ir kaltinamojo teiginiai, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų pinigų kilmė yra legali, tai yra jo santaupos, nes gabenamų pinigų kilmė nėra būtina sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

O. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 113–116).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis O. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 64, 65–66), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirba, išsiskyręs, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre, byloje nėra, taigi yra pakaltinamas.

BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Prokuroras siūlė kaltinamajam O. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirti 150 MGL dydžio, t. y. 7 500,00 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 3 d., tai yra 2 (dvi) paras, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nustatyti 96 MGL, t. y. 4 800,00 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų baudą bei konfiskuoti iš O. K. nusikaltimo metu paimtus pinigus – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti O. K. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis Lietuvos Respublikoje neteistam, nedirbančiam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir čia neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau įmokėjęs atitinkamo dydžio užstatą, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti O. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirti 156 MGL (7 800,00 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam O. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 104 MGL (5 200,00 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) eurų) dydžio bauda.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 2 (dviejų) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis O. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2022 m. spalio 1 d. 23.06 val., (b. l. 92–94) iki 2022 m. spalio 3 d. 13.40 val., (b. l. 98–99), tai yra iš viso dvi paras, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, todėl laikytina, kad galutinė bausmė O. K. yra 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam O. K. paskirta kardomoji priemonė – 5 000,00 eurų dydžio užstatas, kurį 2022 m. spalio 3 d. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą pervedė M. T. (b. l. 105) paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, tai yra kaltinamajam O. K. sumokėjus baudą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 5 dalimi ir siekiant realaus teismo priimto sprendimo įvykdymo, kaltinamajam gera valia neįvykdžius teismo baudžiamojo įsakymo ir per nustatytą terminą paskirtos baudos nesumokėjus, jos išieškojimas nukreiptinas į užstatą, su tuo sutiko ir pats kaltinamasis bei užstatą įmokėjęs asmuo M. T. (b. l. 106–107, 113–116).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti bylos duomenys

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė konfiskuoti iš O. K. nusikaltimo metu paimtus pinigus – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras O. K. prašymo neišsprendė ir perdavė baudžiamąją bylą teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo O. K. paimtų pinigų – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų konfiskavimo atmestinas, o kaltinamojo O. K. prašymas dėl šių pinigų grąžinimo – tenkintinas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o šio straipsnio 4 dalyje, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismo nuomone, kaltinamojo O. K. į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenti bei nepateikti muitinės kontrolei daiktai – pinigai – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų, negali būti konfiskuojami ir yra teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti O. K..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pažymėjo, jog „<...valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą>“.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos įtvirtina asmens teisę į nuosavybės apsaugą. Taikant turto konfiskavimą ši asmens teisė drastiškai apribojama. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas teisinius instrumentus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, spręsdamas tokių instrumentų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą, savo sprendimuose yra nurodęs, kad proporcingumo principas suprantamas kaip sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, suformuluotos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs turto konfiskavimo neproporcingumą, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikoma asmenims, per valstybės sieną gabenusiems teisėtos kilmės pinigus, tačiau neįvykdžiusiems deklaravimo pareigos. Taigi aptariamoje byloje, svarstant turto konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas bei šio klausimo svarstymui reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad O. K. per valstybės sieną gabeno 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų.

Kaltinamasis O. K. teigia, jog per valstybės sieną gabenti pinigai buvo teisėtos kilmės, tai jo santaupos, skirtos jo paties ir šeimos gerbūviui kurti Lietuvoje. Šiuos teiginius kaltinamasis grindžia objektyviais duomenimis – karo padėtimi (duomenys neskelbtini) ir okupacinės (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmais dėl paskelbtos dalinės mobilizacijos jo gyvenamojoje (duomenys neskelbtini) srityje bei paties vengimu tarnauti okupacinėse pajėgose, ir tokia jo iškelta versija nėra paneigta bei yra įtikinama.

Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą; ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma; ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai; konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui; ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą; kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, jog O. K. gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės. Kaltinamojo pateikti paaiškinimai ir susiklostą objektyvios aplinkybės dėl karo ir okupacinių (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo per valstybės sieną gabenti pinigai nesusiję su neteisėta jų kilme ir nebuvo skirti kokiam nors neteisėtam tikslui įgyvendinti, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokias nors O. K. sąsajas su terorizmu ar kitomis neteisėtomis veiklomis, taigi, aplinkybių, jog per valstybės sieną gabenti pinigai, jų nedeklaruojant, buvo skirti neteisėtiems tikslams įgyvendinti, byloje nenustatyta. Per valstybės sieną teisėtai gabenama pinigų suma nėra ribojama, o taip pat nėra nustatyta pareiga mokėti mokesčius. Jei gabenamų pinigų suma viršija 10 000,00 eurų, pinigus tereikia deklaruoti. Šios aplinkybės rodo, kad dėl O. K. padarytos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos, valstybė nepatyrė finansinės žalos. Taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuotina pinigų suma yra reikšminga O. K., kaip pats nurodo, tai viso gyvenimo santaupos, kurias bėgdamas iš karo niokojamos šalies pasiėmė su savimi. Bylos duomenys rodo, kad nors O. K. praeityje baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau anksčiau neteistas, taigi jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Remiantis galiojančia teismų praktika, aptariamu atveju darytina išvada, jog prokuroro O. K. prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – per valstybės sieną gabentų pinigų konfiskavimas, nėra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai – pinigų kontrabandai.

Kaltinamasis O. K. padarė nusikalstamą vieką – pinigų kontrabandą, t. y. vykdamas per valstybės sieną, nepateikė muitinės kontrolei gabentų privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų – pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Už šio nusikaltimo padarymą O. K. paskirta galutinė bausmė – 5 000,00 eurų dydžio bauda. Taigi įvertinus paskirtos bausmės – baudos dydį, aptariamos bylos aplinkybėmis, darytina išvada, jog ji yra pakankama nubaudimo tikslų įgyvendinimui. Todėl kartu su paskirta bauda papildomai taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, yra neproporcinga, todėl daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti pinigai – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų, apžiūrėti 2022 m. spalio 3 d. daiktų apžiūros protokolu, ir saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje (b. l. 14–16, 43–45, 46–59), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžintini savininkui O. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 156 MGL (7 800,00 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 104 MGL (5 200,00 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti O. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 1 d. 23.06 val. iki 2022 m. spalio 3 d. 13.40 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė bausmė O. K. yra 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti O. K. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (5 000,00 (penkis tūkstančius) eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, arba, el. p. kauno.apygardos@teismas.lt ) pateikti banko kvitą ar kitą mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – užstatą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, tai yra kaltinamajam O. K. sumokėjus baudą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 5 dalimi, kaltinamajam, per teismo nustatytą terminą, geranoriškai neįvykdžius teismo paskirtos baudos bausmės, jos išieškojimą nukreipti į užstatą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėjus šio baudžiamojo įsakymo priverstinį vykdymą M. T. 2022 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymu (Nr. 968599 (b. l. 105)), įmokėtą 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų užstatą, atitinkantį visą O. K. paskirtos baudos dydį, pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, kaip nuteistajam O. K. paskirtos baudos mokėjimą ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Kauno apygardos teismui.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus pinigus – 35 000,00 JAV dolerių ir 2 380,00 eurų, saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje (b. l. 14–16, 43–45, 46–59), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – grąžinti savininkui – O. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.