Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-826-276/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
1-826-276/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01120-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-826-276/2015Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01120-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2012-06-06 ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), -

kaltinamas LR BK 140 str. 2 d. –

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2014-08-01 apie 18.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė sūnui A. P. į kairę akį ir ne daugiau penkių smūgių į krūtinę ir šonus, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad jam būnant namie, adresu (duomenys neskelbtini), kai tarp jo ir jo sutuoktinės D. P. kilo žodinis konfliktas, A. atėjus į virtuvę, jis pradėjo jam priekaištauti dėl konflikto su motina, bandė ją apginti. Tada jis neiškentėjęs iš pykčio sudavė A. kairės rankos delnu į veido sritį, kur tiksliai sudavė, nepamena, tačiau neatmeta to, jog pataikė jam į kairę akį. Nes paskui vėliau matė pas A. šalia kairės akies mėlynę. Jam sūnui sudavus, A. dešine ranka sugriebė jam iš nugaros už kaklo ir pradėjo jį smaugti, jie grūmėsi. Tada jam bandant išsivaduoti iš sūnaus gniaužtų, kelis kartus sudavė jam. Kur tiksliai pataikė, neatsimena, bet neatmeta galimybės, jog pataikė į krūtinę, šonus. Dėl padarytų savo veiksmų labai gailisi (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2014-08-01 apie 17.30 val. jis nuėjo į svečius pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Jis apsiprausė ir buvo tualete, kai išgirdo triukšmą. Išėjęs pamatė, kad tarp tėvo ir motinos vyksta žodinis konfliktas. Jis nuėjo į virtuvę, tėvas įžeidinėjo motiną, keikėsi, po to paėmė ją už rankos. Jis motiną gynė, tėvas jį atstūmė, po to vėl barėsi, tada tėvas dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į kairę akį, jis gindamasis jam taip pat trenkė kelis smūgius. Jie su juo susikibo, tėvas jam dar trenkė ne mažiau 5 smūgių į krūtinę, šonus. Motina iškvietė policiją. Kai išgirdo kvietimą, tėvas norėjo išeiti, jie neleido, tada tėvas pro pirmo aukšto langą iššoko ir pabėgo. Prašo imtis priemonių sutramdyti girtaujantį smurtaujantį tėvą. Tėvas namuose buvo neblaivus (b.l. 15).

Papildomai nukentėjusysis A. P. 2014-11-10 parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie 17.30 val. kai tarp jo motinos D. P. ir tėvo G. P. įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į smurtą, tėvas sugriebė mamą už pečių ir stipriai suspaudė, mama prašė ją paleisti, nes jai skaudėjo, tačiau tėvas nepaleido. Tada jis, negalėdamas į tai žiūrėti, bandė tėvą patraukti nuo mamos, atsistojęs tarp jų. Tėvas mamą paleido, tačiau sugriebė jį už marškinių, jam bandant nuo jo ištrūkti, tėvas jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę akį. Jam bandant nuo tėvo apsiginti, jis jam atgal sudavė vieną smūgį dešine ranka į krūtinės sritį ir vieną smūgį, tiksliai neatsimena, lygtais pataikė į petį. Tuomet tėvas dar labiau supykęs, agresyvus, sudavė jam kelis smūgius į krūtinę, šonus, kiek tiksliai buvo smūgių, nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, todėl neatsimena. Kai viskas vyko motina buvo virtuvėje, ji viską matė, mama paėmė telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Tėvui išgirdus, jog motina iškvietė policiją, tėvas iššoko per pirmo aukšto langą ir pabėgo. Kai tėvas jam sudavė į kairę akį, pas jį atsirado šalia kairės akies paraudimas, kuris po kelių dienų savaime praėjo. Nuo tėvo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Į medikus jis nesikreipė, taip pat į medicinos ekspertus nesikreipė, nes, kaip minėjo, po kelių dienų jam savaime paraudimas praėjo. Tai jau ne pirmas kartas, kai tėvas smurtauja prieš jį ir jo motiną Daivą. Tėvas jau 2012 m. buvo teistas už smurtą prieš jį ir jo motiną, tada jie jam atleido ir sutiko susitaikyti. Tačiau tėvas nepasitaisė, jis dažnai girtauja ir sukelia konfliktus. Ir tada, kai viskas įvyko, jis buvo neblaivus. Tėvas pirmas pradėjo konfliktuoti ir smurtauti, nei jis, nei motina prie jo pirmi nelindo (b.l. 17).

Liudytoja D. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru G. P.. Jis dažnai geriantis, todėl jie pastoviai konfliktuoja. 2014-08-01 apie 17.00 val. jie pradėjo konfliktuoti, bartis, nes jis vėl prisigėrė. Kai jie susikivirčijo, atėjo jos sūnus A. P. ir ją užstojo, paprašė tėvo apsiraminti, o G. dar labiau įsiaudrino ir stvėrė A., jie pradėjo grumtis, o ji iškarto pradėjo skambinti į policiją. K. G. sudavė A., ji nematė. Pati fiziškai nenukentėjo. Kol atvažiavo policija, G. iššoko pro langą ir pabėgo. Jai žala nepadaryta (b.l. 19).

Papildomai liudytoja D. P. 2015-01-13 parodė, kad kai 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie 17.00 val. ji buvo bute, (duomenys neskelbtini), bute kartu buvo jos vyras G. P. ir jos sūnus A. P.. Tarp jos ir G. įvyko konfliktas, konfliktas įvyko dėl maisto. G. buvo išgėręs, jis gėrė vienas. G. apskritai dažnai girtauja, o paskui būdamas neblaivus sukelia konfliktus. Konflikto metu G. pradėjo ant jos bartis, rėkti, sugriebė ją už pečių ir stipriai suspaudė. Ji prašė jo ją paleisti, tačiau jis jos nepaleido. Kai ji prašė G. ją paleisti, tuo metu į virtuvę atbėgo sūnus A. Atbėgęs į virtuvę A. pasakė tėvui: „ką tu čia darai, nusiramink, paleisk mamą“. A. atsistojo tarp jos ir tėvo. A. atsistojus tarp jų, G. ją paleido. Tačiau jis specialiai pradėjo A. provokuoti, kelis kartus rėkė „nu suduok man, nu davai suduok“. Ji matė, jog jis specialiai A. provokuoja. Tada G. sugriebė A. už sprando ( kokia ranka jis jį sugriebė, neatsimena ), o kita ranka, kiek pamena, buvo prie A. pilvo. Sugriebęs A. už sprando, ji matė, kaip jis A. nuvertė ant grindų. Jiems nugriuvus ant grindų ji girdėjo dunksėjimą, tiksliai negali pasakyti, nes nematė, bet kaip suprato iš garso, G. į grindis daužė A. galvą. Tada ji suprato, jog vyks muštynės, todėl griebė mobiliųjų telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. A. išsitraukė pats iš G. gniaužtų ir prispaudė jį prie grindų, laikė, kad nepabėgtų tol, kol atvyks policijos pareigūnai. Tačiau, kiek dabar atsimena, ji pasakė A., jog paleistų G., nes užrakino duris. A. jį paleidus, G. iššoko per pirmo aukšto langą ir pabėgo. Ji pati nematė, kai G. A. sudavė smūgį į kairę akį, nes tuo metu kvietė policijos pareigūnus. Pati buvo streso, šoko būsenoje, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Kiek dabar atsimena, lygtais G. kelis kartus sudavė A. į pilvą, krūtinę, bet tiksliai nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai, buvo šoko būsenoje. G. konflikto metu jos nemušė. A. konflikto metu buvo namuose, ji jam neskambino ir neprašė jo ateiti pas juos. Po to jis matė pas A. šalia kairės akies paraudimą, neatmeta, jog tas paraudimas atsirado nuo G. suduoto smūgio A. į kairę akį, kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai G. smurtauja. Greitosios pagalbos jie nekvietė. G. pirmas pradėjo konfliktuoti ir smurtauti prieš A., nei ji, nei sūnus pirmi prie jo nelindo. Dabar ji su vyru kartu negyvena, jis gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), ji padavė dokumentus skyryboms. Butas priklauso nuosavybės teise G. ir jo mamai L. P. 2012 m. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, tada ji jam atleido, susitaikė su juo. Tačiau jis ir toliau nenusiramino, nuolat girtuokliauja ir tada smurtauja prieš ją ir sūnų A. (b.l. 20-21).

Liudytojas V. F. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. patruliuojant kartu su patruliu K. I., apie 17.45 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą, į juos kreipėsi D. P., kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio G. P. namuose kilo konfliktas, kurio metu G. P. grasino D. P., kad išvarys ją iš namų, taip pat sviedė į ją lėkštę. Tai matęs sūnus A. P. puolė ginti savo motiną D., ko pasekoje G. P. sudavė sūnui kumščiu smūgį į kairįjį skruostą. G. P. nedelsiant pasišalino iš namų. Pas D. P. akivaizdžių sužalojimų, sumušimų nesimatė. Pas A. P. kairiame skruoste matėsi mėlynė. Daugiau namie nieko nebuvo (b.l. 22).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu A. P. patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus, įtariamasis G. P. savo kaltės nepripažino (b.l. 31-32).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo dėl 2014-08-01 įvykio matyti, kad jį apžiūrėjus nustatyta, kad telefonu pagalbos kreipėsi D. P. nurodydama, kad girtas vyras mušasi su vaiku, iš pradžių norėjo prie jos kabintis. D. P. perdavusi ragelį sūnui A. P., pastarasis nurodė, kad neblaivus jo tėvas kabinėjasi prie jo mamos, jis bandė tėvą atitraukti nuo mamos, tuomet pradėjo kabinėtis prie jo, pradėjo naudoti smurtą (b.l. 6-9).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d..

G. P. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

G. P. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę G. P. paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras