Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 41–528 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. K. skyrimo“ (toliau - Įsakymas) skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. sistemingai nevykdė pareigos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, be to, 2008 m. kovo 17 d. gavęs informaciją apie Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų administracinio teisės pažeidimo protokolams surašyti. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 41-224 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūno pareigybės aprašymo 20 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 40-602 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.3 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 punktą ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. reikalavimų nuostatas.

Pareiškėjas M. K. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 41–528 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. K. skyrimo“ galiojimą, bei jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai surašomi tik už veikas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Seniūnui pareiga surašinėti administracinių teisės pažeidimų protokolus numatyta tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 14224 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūno pareigybės aprašyme. Seniūno veiklos tikslas yra nenubausti administracine tvarka juridinius ir fizinius asmenis, o užtikrinti seniūnijos teritorijų savalaikį gerą tvarkymą, priežiūrą ir kontrolę.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 41-224 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūno pareigybės aprašymo 20 punkte nurodoma, kad seniūnas privalo surašinėti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 40-K61 „Dėl Administracijos direktoriaus 2005-05-05 įsakymo Nr. 40-421 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijų veiklos nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punkto 20.3 papunkčiu, seniūnijos vertina atliekų tvarkymo paslaugos kokybę, fiksuoja Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus ir surašo administracinio teisės pažeidimo protokolus. Nurodo, kad 2008 m. kovo 17 d. M. K. gavęs informaciją apie galimus Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus teritorijoje, priklausančioje Vilkpėdės seniūnijai, nevykdė savo tiesioginių pareigų.

Paaiškino, kad atsižvelgus į visas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad Vilkpėdės seniūno M. K. veiksmai vertintini kaip tyčinis tarnybinis nusižengimas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė.

Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialistė S. B. su skundu 2008–03–18 dėl Vilkpėdės seniūno M. K. elgesio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą (b. l. 31–36). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyrius 2008–04–09 protokoliniu sprendimu įpareigojo Vilkpėdės seniūną M. K. pateikti Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriui informaciją apie tai, kaip 2008 m. sausio 1 d.-balandžio 1 d. laikotarpiu Vilkpėdės seniūnijoje buvo vykdoma administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo funkcija (b. l. 29). Tą pačią dieną šis skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. A121–6332 (5.60–PD–3) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilkpėdės seniūną M. K. , prašydamas pateikti anksčiau minėtą informaciją (b. l. 26). Prašomą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos seniūnas pateikė 2008–04–15 tarnybiniu pranešimu Nr. A121–6741 (2.1–SEN.17) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2008–04–23 paaiškinimu Nr. A121–7359 (2.1–SEN–17) „Dėl 2008–04–21 pranešimo Nr. A164–35 (5.38–PD–3)“ (b. l. 24–25). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2008–04–21 pranešimu Nr. A164–35 (5.38–PD–3) pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. 2008–03–17 Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialistės S. B. buvo informuotas apie tai, kad buitinių atliekų konteineriai, esantys šalia Gerosios Vilties g. namo Nr. 1 ir Geležinio Vilko g. namo Nr. 11, perpildyti, todėl reikėtų nuvykti į UAB „VSA Vilnius“ (dėl laiku neištuštinamų konteinerių) ir UAB „Bendruva“ (dėl nuolat perpildytų konteinerių) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tačiau jokių veiksmų dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo nesiėmė, nors privalėjo tą padaryti (b. l. 23). Atlikęs tarnybinį patikrinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2008–05–06 tarnybinio nusižengimo išvadoje Nr. A164–42 (5.38–PD–3) konstatavo, kad Vilkpėdės seniūno M. K. veiksmai vertintini kaip tyčinis nusižengimas ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 18–20). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008–05–09 įsakymu Nr. 41–528 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. K. skyrimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos seniūnui M. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 17).

Taigi pareiškėjui M. K. tarnybinė nuobauda – papeikimas – iš esmės skirta už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki balandžio 1 d. sistemingai nevykdė pareigos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, be to, 2008 m. kovo 17 d. gavęs informaciją apie Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus nesiėmė jokių veiksmų administracinių teisės pažeidimų protokolams surašyti, nors privalėjo tai padaryti. Bylos duomenys rodo, kad Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialistė S. B. 2008 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku informavo M. K. apie tai, jog šalia Gerosios Vilties g. 1A ir Geležinio Vilko g. 11 namų esantys konteineriai yra perpildyti, laiku neišvežami bei prašė leidimo nuvažiuoti tarnybiniu automobiliu į UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Bendruva“ administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymui (b. l. 30).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūno įsakymu Nr. A15–1008 (1.5–SEN–17) 11 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kartu su policija organizuoja reidus, teisės aktų nustatyta tvarka surašo pažeidėjams administracinių teisės pažeidimų protokolus teritorijos priežiūros ir tvarkymo, gyvūnų laikymo klausimais (b. l. 67–68). Taigi vykdydama jai pavestas funkcijas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialistė turi įgaliojimus savarankiškai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento 2008–05–06 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. A164–42 (5.38–PD–3) konstatuota, kad Vilkpėdės seniūno M. K. veiksmai vertintini kaip tyčinis tarnybinis nusižengimas – sistemingas pareigos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus nevykdymas, patvirtintas tiek Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos, tiek savivaldybės kompiuterinės-informacinės dokumentų valdymo sistemos „@vilys“ turimais duomenimis (b. l. 20). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008–09–26 raštu Nr. I–3644–662/08 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinę komisiją, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek buvo gauta administracinių teisės pažeidimų protokolų, susijusių su Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimais, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijų, laikotarpyje nuo 2008–01–01 iki 2008–04–01 (b. l. 65–66). Minėta komisija 2008–10–03 raštu Nr. A51–2/553 (12.29–SM4) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161¹ straipsnyje nurodytus savivaldybių tarybų patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus 6 protokolus surašė tik Naujininkų seniūnija, o kitos seniūnijos aktualiu bylai laikotarpiu administracinių teisės pažeidimų protokolų šiai komisijai nepateikė (b. l. 65). Vadinasi, tokiu atveju, visų likusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai už pareigos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus nevykdymą, turėtų būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Be to, atlikto tarnybinio patikrinimo metu visiškai nevertintinas tas aspektas, kad atliekamų tikrinimų metu administracinių teisės pažeidimų protokolus surašinėjo Vilniaus m. VPK 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Vilkpėdės policijos nuovados ir Vlniaus m. VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai (b. l. 61, 69–70).

Byloje taip pat yra pateiktas namo, esančio Gerosios Vilties g. 20, Vilniuje, gyventojų skundas. Jame nurodoma, jog šio namo gyventojai yra pasipiktinę Vilkpėdės seniūnijos sprendimu pastatyti šiukšlių ir antrinės žaliavos konteinerius prie jų gyvenamojo namo (b. l. 33–36). Taigi kaip matyti iš šio skundo turinio, minėto gyvenamojo namo gyventojai yra nepatenkinti šiukšlių ir antrinių žaliavų konteinerių pastatymo vieta ir nieko jame neminima apie šiukšlių perpildytus ir laiku neišvežamus konteinerius.

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius M. K. sistemingai nevykdė pareigos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tarnybinio nusižengimo išvada iš esmės grindžiama tik vieninteliu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos vyr. specialistės elektroniniu laišku bei jos 2008–03–18 skunde pateiktais paaiškinimais. Kita vertus, byloje nėra jokios objektyvios informacijos dėl 2008–03–17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai priskirtoje teritorijoje esančių perpildytų ir neišvežtų konteinerių. Byloje esantis namo (Gerosios Vilties g. 20) gyventojų skundas datuotas 2008–03–03 bei jo esmė visai kita.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A.–678/2004 yra pažymėjęs, kad vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė valstybės tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinis nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 9, psl. 251–450).

Įvertinus bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad pareiškėjas M. K. nepažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005–03–15 įsakymu Nr. 41–224 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūno pareigybės aprašymo 20 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006–07–03 įsakymo Nr. 40–602 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo“ 53.3 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005–07–20 sprendimo Nr. 1–890 „Dėl asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ 7.1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008–05–09 įsakymas Nr. 41–528 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. K. skyrimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau byloje nėra jokių konkrečių sumų bei faktinių duomenų, pagrindžiančių minėtas išlaidas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu. Nesant paskaičiavimų dėl išlaidų atlyginimo, neaišku, kokio dydžio finansinių nuostolių turėjo M. K. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo M. K. skundas tenkintinas.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008–05–09 įsakymą Nr. 41–528 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. K. skyrimo“ .

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.