Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V., gim. 1989-07-24, a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. 1990-07-25, a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. šešiasdešimt parų arešto bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. penkeriems metams laisvės atėmimo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 ir 2008-11-12 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios penkerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal LR BK 65 str. 1 d. 1 p. taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. keturiasdešimt parų arešto bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2008-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme, prie vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, areštą pakeitus į laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 309, 20 Lt T. M. gydymo išlaidų. T. M. iš A. V. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 5000 Lt sumos nuo ieškinio pareiškimo 2008 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Iš L. P. ir A. V. solidariai R. D. priteista 465 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.30 val., Plungės m., prie Vytauto g. 26 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą – revolverį „ME 38 Compact-G“, reikalavo nukentėjusiojo T. M. atiduoti su savimi turėtus daiktus. T. M. nieko nedavus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pavartojo prieš jį fizinį smurtą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės A. V. šovė į nugarą, tuo padarydamas T. M. šautinę nugaros žaizdą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė 1 lito vertės nukentėjusiojo T. M. žiebtuvėlį, 5 litų vertės pakelį cigarečių „Marlboro“ bei 1 litą.

Be to, A. V. ir L. P. nuteisti už tai, kad 2007 m. rugsėjo 20 d., veikdami bendrininkų grupe, pritaikę R. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Plungėje, durų raktą, įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir pagrobė jai priklausantį 260 litų vertės televizorių „Daewoo“, 45 litų vertės magnetolą „Riva“, 100 litų vertės fotoaparatą „Olimpus“ ir 60 litų vertės korėjietišką fotoaparatą, iš viso pagrobė turto už 465 litus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta jo 2007 m. rugpjūčio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jis buvo kaltinamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau vėliau jo veika buvo perkvalifikuota į sunkesnį Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Be to, nukentėjusiajam T. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas po pusantrų bylos tyrimo metų buvo pakeistas į nesunkų. Nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo pagrobti nė vieno MGL nekainuojantys, t. y. septynių litų vertės, daiktai, tačiau nė vienas iš nukentėjusiojo pagrobtas daiktas nuteistojo sulaikymo metu pas jį nebuvo rastas. Mano, jog nukentėjusysis jį apkalba norėdamas pasunkinti jo padėtį. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis, nors ir neprisiminė visų įvykio aplinkybių, kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo T. M., nusikaltimą padarė praėjus vos dviem savaitėms po jo pilnametystės. Iš jo nukentėjusiajam T. M. priteistų 5000 litų neturtinei žalai atlyginti dabar nesumokėjus, augs 5 procentų metinės palūkanos, tačiau realiai atlikdamas bausmę jis neturės galimybės žalą atlyginti. Nuteistasis prašo patikrinti jo 2007 m. rugpjūčio 6 d. padarytos veikos kvalifikacijos pagrįstumą bei sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. V. ir L. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas A. V. ir L. P. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, veikų kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, jog, be kito nusikaltimo, nuteistasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, pavartojant fizinę ar psichinę prievartą ar grasinant tuoj pat ją pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas yra svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, o pavartotas fizinis smurtas yra tik priemonė pagrobti tą turtą. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto pavartojimo arba jo pavartojimo metu. Pagal BK 180 str. 3 d., be kitų atvejų, atsako ir tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą. Pa­nau­do­ji­mu lai­ko­mas ne tik nu­si­kal­ti­mo įran­kio ža­lo­jan­čių sa­vy­bių tie­sio­gi­nis pa­nau­do­ji­mas, bet ir gra­si­ni­mas tu­ri­mu įrankiu plė­ši­mo me­tu žo­džiu, ges­tais, aki­vaiz­džiu de­monst­ra­vi­mu, užuo­mi­no­mis pa­nau­do­ti ginklą. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria siekiama pažeisti viešąją tvarką, kuri yra pagrindinis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Be abejo, fizinės prievartos pavartojimas viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms viešo elgesio taisyklėms, tačiau šiuo atveju inkriminuoti BK 284 str. 1 d. galima nustačius, jog pagrindinis fizinio smurto tikslas yra viešosios tvarkos pažeidimas, o ne svetimo turto pagrobimas (kaip plėšimo atveju) ar žmogaus sveikata (kaip nusikaltimo prieš asmenį atveju). Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylą perduodant nagrinėti teismui, A. V. buvo kaltinamas lengvesnio, Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., numatyto nusikaltimo padarymu. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kaltinimas laikantis kaltinimo pakeitimo teisme procedūros, nustatytos BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse, buvo pagrįstai pakeistas į sunkesnį. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis T. M. parodė, kad prie jo priėjęs A. V. grasino jam šaunamuoju ginklu: juo mojavo, pademonstravo ginklo būgno turinį, ginklu nusitaikė jam į galvą. Grasinimų metu prie jo priėjo nepažįstamas jaunuolis, buvęs kartu su A. V., ir pareikalavo atiduoti su savimi turėtus daiktus, kuriuos jis atidavė nepažįstamajam. Nukentėjusiajam į nepažįstamojo reikalavimą atiduoti mobiliojo ryšio telefoną atsakius, kad jo neturi, nepažįstamas jaunuolis pradėjo jį mušti. T. M. pargriuvus ant žemės, A. V. į jį šovė.

Nukentėjusiojo T. M. teisme nurodytos prieš jį padaryto nusikaltimo aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos pagrindinis objektas buvo nuosavybė, o žmogaus sveikata, viešoji tvarka – tik papildomi, fakultatyviniai objektai. Nors prie nukentėjusiojo ir liudytojo A. V. priėjęs ir ginklu grasinęs A. V. pats nereikalavo atiduoti turimus daiktus, tačiau jis neprieštaravo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nukentėjusiajam pareikštam reikalavimui atiduoti daiktus. Pažymėtina, kad tuo metu nukentėjusysis jau buvo įbaugintas pas nuteistąjį A. V. esančiu šaunamuoju ginklu. Taigi nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindinis tikslas buvo ne viešosios tvarkos pažeidimas ar nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, bet svetimo turto užvaldymas.

Be to, anksčiau nurodytos įvykio aplinkybės paaiškina ir tai, kodėl pas nuteistąjį A. V., sulaikytą iš karto po įvykio, nebuvo rasti iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino nukentėjusysis, daiktus jis atidavė ne jam ginklu grasinusiam nuteistajam A. V., bet nepažįstamam vaikinui. Tai, kad pagrobto turto vertė neviršijo nė vieno MGL, šiuo atveju apskritai neturėjo jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, nes Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. numatyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, pagrobto turto vertė (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas pagal tuo metu pateiktus medicininius duomenis 2007-11-19 išvadoje Nr. G 2715/07 (03) nurodė, kad 2007-08-06 įvykio metu nukentėjusiajam T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam bei jo atstovams paprašius sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti buvo paskirta papildoma medicininė nukentėjusiojo ekspertizė. Papildomą ekspertizę atlikęs ekspertas 2008-12-18 išvadoje Nr. EG 2397/08 (03) nustatė, kad 2007-08-06 įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde, pirmiau nustatyto T. M. padaryto sveikatos sutrikdymo masto pakeitimas buvo sąlygotas ne laiko, praėjusio po sužalojimo, aplinkybių, bet papildomai į bylą gautų prieš tai joje nebuvusių medicininių duomenų aplinkybių. Į bylą buvo pateikta iš A. Z. gydymo įmonės „Pulsas“ gauta pažyma apie nukentėjusiojo gydymą, ji patvirtino, jog T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų, dėl to buvo nustatyta, kad sveikata jam buvo sutrikdyta nesunkiai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymo masto pakeitimas iš nežymaus į nesunkų turėjo reikšmės ne nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimui (BK 180 str. 3 d. neapima tik sunkaus sveikatos sutrikdymo masto padarinių), bet, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžiui.

Skirdamas bausmę už padarytą plėšimą nuteistajam A. V., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą. Anksčiau ne kartą teistas, reikiamų išvadų nepadarė. Nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad plėšimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), o turto pagrobimą iš R. D. buto padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Negalima sutikti su nuteistojo A. V. argumentais dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių nepripažinimo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis nepadėjo išsiaiškinti plėšimo padarymo aplinkybių bei joje dalyvavusio asmens, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi savo versijos, jog nieko neprisimena. Nukentėjusiojo iki pat A. V. suteikto paskutinio žodžio neatsiprašė, nors tokią galimybę būdamas laisvėje turėjo, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo pripažinti nė vienos iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių jo atsakomybę lengvinančia. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu nustatyta viena A. V. atsakomybę sunkinanti ir nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam pagal BK 180 str. 3 d. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Nei šios, nei paskirtos subendrintos bausmės dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų, charakterizuojančių nuteistojo A. V. asmenybę, matyti, kad teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 81 str. 2 d. numatyta, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančios BK XI skyriaus nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 str. numatytą paskirtį. Duomenų apie A. V. psichinės veiklos sutrikimus ar nepakankamą, sulėtėjusį vystymąsi ar brandą, kurie keltų abejones dėl jo amžių atitinkančios socialinės brandos, byloje nėra. Nuteistasis A. V. anksčiau buvo nuteistas už plėšimą, padarytą bendrininkų grupe, taip pat baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi pagrindinį išsilavinimą, anksčiau dirbo. Be to, atsakomybė už plėšimą atsiranda nuo 14 metų, todėl nėra pagrindo manyti, jog A. V., būdamas 18 metų amžiaus, nesuvokė daromos veikos pavojingumo.

Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam T. M. buvo nesunkiai sužalota sveikata, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo. Atsižvelgdama į tai, kolegija nemano, jog nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Be to, remdamasi CK 6.37 str. 2 d., mano, kad piniginės prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tai, kad nuteistasis realiai atlikinės laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį. Kolegijos nuomone, nuteistasis nusikaltimu padarytą žalą gali pradėti atlyginti ir dirbdamas bausmės atlikimo vietoje.

Skirdamas bausmę nuteistajam L. P., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad L. P. padarė apysunkį nusikaltimą. Anksčiau ne kartą teistas. Nuteistojo L. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi nuteistasis veiką padarė būdamas nepilnametis, teismas taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo vietoje aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje, išėjęs į laisvę užsiregistravo darbo biržoje, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitarė dėl žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam paskyrė tik arešto bausmę. Nei šios, nei paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. V. ir L. P. apeliacinius skundus atmesti.