- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 1-2317-673/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22904-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- E. A., B. L.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2019-02-18 registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 1995 m. gegužės 24 d. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (dėl asmens sužalojimo);
2) 2012 m. gegužės 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį (dūrė peiliu į nugarą ir vamzdžiu per galvą sudavė buvusios sugyventinės A. Č. pusbroliui L. L.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
- 2017-01-13, remiantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. (už sugyventinės A. Č. sumušimą);
3) 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (spyrė į nugarą buvusios sugyventinės A. Č. broliui B. L.) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas dviem žmonėms), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. liepos 10 d. apie 12.00 val., A. S., ties (duomenys neskelbtini)., tyčia spyrė vieną kartą B. L. į krūtinę, dėl ko jis krisdamas trenkėsi galva į metalinius vartelius, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kumščiu smogė šalia buvusiai E. A. į lūpą, tuo B. L. padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas pakaušio kairėje, dešinėje alkūnėje, o E. A. - poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, tai yra nukentėjusiesiems B. L. ir E. A. sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 12.00 val., gatvėje prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), jam ir B. L. vienas kitą išvadinus necenzūriniais/įžeidžiančiais žodžiais, supykęs jis kumščiu norėjo trenkti L. į barzdą, bet šis pasisuko, todėl pataikė į krūtinę, jam nespyrė, jis meluoja, o E. A. į veido skruostą vieną kartą „tepštelėjo“ delno pirštais, o ne kumščiu, į lūpą pataikyti negalėjo. Jo smurtiniai veiksmai nukentėjusiesiems galėjo sukelti kažkokį nedidelį skausmą. Po jo suduoto smūgio B. L. atsisėdo, tačiau galvos į vartelius jis netrenkė, buvo toliau nuo vartelių, galėjo trenkti, kai A. jį kėlė. E. A. sudavė, nes L. nugriuvus, ji puolė jį nagais, nemano, kad jis jai sužalojo lūpą, mano, kad ji galėjo susižaloti nugriūdama skindama trešnes, nes po medžiu pats matė pabirusias trešnes, buvo nuvirtęs ir kažkoks indas. Jam nukentėjusieji nesudavė nė vieno smūgio, nagais apdraskytas nebuvo. Pripažino, kad jau buvo teistas už to paties nukentėjusiojo sumušimą. Spirti nukentėjusiajam jis negalėjo, nes jo sveikata apie metus laiko yra pablogėjusi, todėl jis negali pakelti kojos. Žinojo, kad L. yra neįgalus po insulto. Mano, kad jam priklauso 25 procentai L. sodybos ploto, kadangi jis joje seniau gyveno su sugyventine – L. seserimi, sodybą tvarkė, remontavo, investavo, ten yra jo daiktų, kurių jis neturi kur padėti. Tos dienos ryte jis buvo užsukęs į sodybą, buvo įėjęs į namus, niekieno leidimo neklausė, tuo metu sodyboje buvo nukentėjusieji. Buvusi sugyventinė yra išvykusi į užsienį, sodyboje nebegyvena, jie piktuoju apie pusantrų metų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir kitais išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus E. A. ir B. L. pareiškimus, kuriuose prašoma kaltinamąjį nubausti (b. l. 13-16, 21-25).
Nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. ryte, buvęs L. sesers sugyventinis S., su kuriuo L. sesuo nepalaiko ryšio keturis metus, gyvena užsienyje, atėjo į L. namus (duomenys neskelbtini), be leidimo užėjo į namą, kažką pasiėmė, išėjęs į lauką pasakė, kad name vaikšto „nabašnikai“, ir iš sodybos išėjo. Baigę darbus su L. susiruošė vykti į namus ir apie 12.00 val. išėjo lauki taksi, kai dviračiu prie jų privažiavo S., kuriam L. pasakė išsivežti daiktus. Tada S. pradėjo „koliotis“, „skėryčiotis“ rankomis ir įsibėgėjęs koja vieną kartą spyrė B. L. į krūtinės/pilvo sritį, po ko šis griuvo ir galvą trenkė į metalinius vartelius. Po to prišoko prie jos ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į lūpą, kurią sužalojo, bėgo kraujas, jai skaudėjo. Jokiais nagais ji kaltinamojo nepuolė. Jis apsimeta, kad negali pakelti kojos. Namas priklauso B. L. ir jo seseriai, yra paveldėtas iš tėvų, tačiau kaltinamasis į jį ateina be leidimo, įeina, turi užsirakinęs vieną kambarį, kuriame pasidėjęs daiktus, raktų neduoda, sakė, kad L. nulėks galva, jei jis duris išlauš. Dėl nusikaltimo ji patyrė šoką, mėnesį laiko gėrė raminamuosius vaistus, civilinio ieškinio nereiškia, nes ką iš kaltinamojo paimsi. Bijo kaltinamojo, bijo eiti į tą sodybą.
Nukentėjusysis B. L. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 12.00 val., su E. A., baigę tvarkyti jam ir seseriai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), apie 12 val. gatvėje laukė taksi, kai dviračiu privažiavo A. S.. Jis jam liepė išsivežti daiktus, o šis atsakė, kad jis jam neaiškintu, nes sodyba nėra jo, įsibėgėjo ir koja vieną kartą spyrė jam į krūtinę. Jis nuo smūgio griuvo ir griūdamas trenkė galvą į metalinius sodybos vartelius, dėl ko patyrė fizinį skausmą, negalėjo atsikelti, jį pakėlė vėliau atvažiavęs taksi vairuotojas, kuris paties konflikto nematė. Taip pat matė, kaip A. S. kumščiu atliko smūgio mostą ir į rankine bandžiusios užsidengti A. pusę, pamatė, kaip jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Jis pats yra neįgalus po insulto, iš dalies paralyžiuotas, nevaldo kairės rankos, darbingumas 30 procentų. Kaltinamasis eina į jo sodybą, laiko jo name daiktus, į kiemą neša ir deda visokias šiukšles. Dėl neįgalumo jis negali apsiginti nuo kaltinamojo, jaučiasi nesaugus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1294/2021 (02) nurodyta, kad E. A. konstatuota poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka/kumščiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, jie nebūdingi savęs žalojimui, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 45-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1295/2021 (02) nurodyta, kad B. L. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje, dešinėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 10 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau keturiais trauminiais kontaktais, tikėtina vieno griuvimo metu, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Neatmestina ir griuvimo be pagreičio (be pašalinės jėgos poveikio) galimybė. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 66-67).
Įvykio vietoje užfiksuota, kad sodyboje yra metaliniai varteliai, fotografuota (b. l. 28-32).
Patikrinus alkotesteriu abu nukentėjusieji buvo blaivūs (b. l. 35).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu smurtavus, apklaustų nukentėjusiųjų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 12.00 val., A. S., ties (duomenys neskelbtini)., tyčia spyrė vieną kartą B. L. į krūtinę, dėl ko jis krisdamas trenkėsi galva į metalinius vartelius, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia vieną kartą kumščiu smogė šalia buvusiai E. A. į lūpą, tuo B. L. padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas pakaušio kairėje, dešinėje alkūnėje, o E. A. - poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, tai yra nukentėjusiesiems B. L. ir E. A. sukeldamas fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Nors kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, neigė kaltinime nurodyto smurto panaudojimo mechanizmą, tai yra tvirtino, kad jis nukentėjusiajam į krūtinę sudavė kumščiu, koja nespyrė, o nukentėjusiajai sudavė delnu, bet ne kumščiu - kaltinamasis tuo pačiu prisipažino smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu. Jei kaltinamasis būtų atlikęs tik jo pripažįstamus veiksmus, tokie jo veiksmai jau sudarytų baigto to paties nusikaltimo, kuriuo kaltinamas šioje byloje, sudėtį.
Abu nukentėjusieji pareiškime ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo taip, kaip nurodyta kaltinime, tai yra spyrė į krūtinę nukentėjusiajam, o nukentėjusiajai kumščiu sudavė į lūpą, kad jiems skaudėjo, jie buvo sužaloti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, pažymi, kad jų parodymai dėl patirto fizinio smurto padarymo mechanizmo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, ko negalima pasakyti apie kaltinamojo parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog nematė, kaip nukentėjusysis trenkė galvą į vartelius, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog matė, kad jis galvos į vartelius netrenkė, kad galimai galvą trenkė, kai nukentėjusioji jį bandė pakelti, be to, sugalvojo naują versiją dėl nukentėjusiosios sužalojimo – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji lūpą galėjo susižaloti griūdama, kai sodyboje skynė trešnes.
Abu nukentėjusieji įvykio metu buvo blaivūs, jokių duomenų, kad jie nesuprato įvykio situacijos, nėra. Be to, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jie apkalba kaltinamąjį, kuris ir pats pripažįsta smurtavęs jų atžvilgiu.
Pats kaltinamasis pripažino, kad smurtavo būdamas įpykęs, tai yra turėjo motyvą pasielgti taip, kaip ir yra nurodyta kaltinime.
Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose nustatyti nukentėjusiųjų kūno sužalojimai, kurie, kaip nurodo specialistas, galėjo būti padaryti smurtaujant taip, kaip nurodyta kaltinime, tai yra nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, o nukentėjusiajai suduodant kumščiu. Abu nukentėjusieji, kaip užfiksavo specialistas, ir teismo medicinos specialistui pakartojo tokias pačias smurto jų atžvilgiu padarymo aplinkybes, kaip ir nurodyta kaltinime. Įvykio vietoje taip pat buvo užfiksuota, kad sodyboje yra metaliniai varteliai.
Teismas remiasi būtent nukentėjusiųjų, įspėtų dėl melagingo pranešimo ir melagingų parodymų davimo, parodymais, nes daro išvadą, kad jų parodymai kaltinimo kontekste yra nuoseklūs ir logiški, pagrindo jai netikėti teismas neturi, be to – nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir išnagrinėti paminėti rašytiniai įrodymai.
Kaltinamojo aiškinimas, kad jis nespyrė, nes fiziškai to padaryti negali dėl sveikatos, vertintinas kritiškai, nes kaltinamasis duomenų apie tokią savo sveikatos būklę nepateikė, be to, 2019-07-18 nuosprendžiu jau buvo nuteistas už analogišką smurtinį veiksmą – spyrį tam pačiam nukentėjusiajam į nugarą, dėl ko jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 119).
Kadangi nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiųjų tvirtinimu, kad kaltinamasis panaudojo tokį smurtą ir tokiu būdu, kaip nurodyta kaltinime.
Kaltinamojo dalinį prisipažinimą teismas vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo kaltę.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, jau buvęs nuteistas už analogišką nusikalstamą smurtinę veiką, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir viso jo elgesio demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas savavališkas brovimasis į svetimą nuosavybę. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamasis nukentėjusiesiems, kurių L. yra neįgalus, nevaldo kairės rankos - ką kaltinamasis žino, ne pirmą kartą siekia pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet, kaltu prisipažindama iš dalies, bandydamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltinti pačius nukentėjusiuosius - įrodė, jog dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigaili. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusieji buvo sumušti, sužaloti, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš kaltinamajam žinomai savęs apginti negalintį neįgalų fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 106-131): teistas, visus kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe už smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį, 2017 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str. – taip pat už smurtinį nusikaltimą, smurtavimą prieš nukentėjusiojo seserį (BK 140 str. 2 d.), paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.
Kaltinamajam, nors jis ir turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvengiant į padarytos veikos sunkumą, į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiesiems sukelta nebuvo, jie civilinių ieškinių nereiškė - skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), įvertinus tai, kad asmuo jau yra teistas už smurtinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, smurtą panaudojo prieš du asmenis, kurių vienas neįgalus, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - nustatant maksimalų laisvės apribojimo bausmės dydį (BK 61 straipsnis), kaltinamajam skiriant įpareigojimus/draudimą (BK 48 straipsnio 4-6 dalys), o juos skiriant atsižvelgiant į nukentėjusiųjų išsakytą baimę sutikti kaltinamąjį, į tai, kad bent kelias nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė tuo pačiu adresu, kuriuo yra nepageidaujamas ir teisiškai neturi teisės būti, tačiau savavališkai ateina, dėl ko ir kyla konfliktai su nukentėjusiaisiais, bei skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų (67 str. 2 d. 8 p.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 1103-105), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra
Proceso išlaidos.
Kaltinamąjį proceso metu gynė VGTP paskirtas advokatas, kaltinamasis 100 proc. buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2021-09-27 sprendimas Nr. (8.2Mr)Tp-21-T-2728-9200), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir pašto išlaidos (5,11 Eur), nedaug viršijančios galimą nepriteisti 5 Eur sumą, atsižvelgiant į sudėtingą kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas dviem žmonėms), ir nuteisti – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu:
1) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje;
2) įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) uždrausti lankytis sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini);
4) bei, remiantis BK 67 str. 2 d. 8 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės laiku uždrausti nuteistajam artintis prie nukentėjusiųjų B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiaisiais, draudžiant lankytis/būti vietose, kuriose būna ar yra nukentėjusieji.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus/draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą.
Išaiškinti, kad nuteistasis, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).