Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos I. Š. tėvas R. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. Š. yra J. Š. ir R. Š. dukra (b. l. 8). Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. 289 matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. Š. ir J. Š. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (b. l. 9). 2018 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. Š. vardu yra registruota nuosavybės teisė į ¼ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią ji įgijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. 1-3435, būdama santuokoje su R. Š. (b. l. 17-18). Iš 2018 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2006 m. vasario 7 d. J. Š. yra žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal 2006 m. sausio 10 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 253, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Š. (b. l. 14). Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad paskutinė J. Š. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis R. Š., pradėjęs faktiškai valdyti sutuoktinei priklausantį turtą. Iš 2018 m. vasario 2 d. Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. RS-596, matyti, kad mirus J. Š., paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 15), iš tos pačios dienos pareiškimo Ukmergės rajono 1-ojo notaro biurui, notaro registro Nr. RS-596, matyti, kad suinteresuotas asmuo E. Š., mirus motinai J. Š., palikimo nepriėmė (b. l. 16). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 17-8935620 matyti, kad R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Remiantis Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro liudijimu, notaro registro Nr. RS-592, pareiškėja I. Š. priėmė palikimą po tėvo R. Š. mirties (b. l. 12).

Dėl palikimo priėmimo po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos tėvas R. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), likęs toliau gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), saugodamas visus sutuoktinės dokumentus, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, prižiūrėdamas ir rūpindamasis turtu, disponuodamas juo kaip savu, mokėdamas komunalinius mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės palikimą po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas palikimo po J. Š. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Šioje byloje teismas patyrė 4,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėja I. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-595-3129 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 26-27). Pareiškėjai tenkanti 50 procentų pašto išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. Š. tėvas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą šešių mėnesių laikotarpį, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.